Lietuviams – pasenęs maistas parduotuvėse: gyventojai sutaupys ar tik verslas daugiau uždirbs?

Pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais siūloma prekiauti ilgiausiai 45 dienas ir tik tada, jeigu nepažeista gamintojo pakuotė.

Tai numato Seimo priimti mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimai, pateikti derinti verslui ir institucijoms.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prekybininkams vėliau pateiks papildomas rekomendacijas dėl prekybos tokiais maisto produktais.

Ministerija taisykles keičia Seimui neseniai leidus nuo sausio 1-osios prekiauti tokiu maistu, daugiausia bakalėjos prekėmis, nes dabar tai daryti draudžiama.

Ministerija siūlo leisti ilgiau prekiauti produktais, jeigu jie supakuoti į gamintojo pakuotę, ant jos pateiktas aiškiai matomas minimalus tinkamumo vartoti terminas bei prekybininko įspėjamoji informacija, kad jis jau yra pasibaigęs.

Šie ženklinimai būtų nurodyti ryškiu lipduku, atkreipiančiu vartotojų dėmesį ir leidžiančiu atpažinti tokį maistą. Gamintojo informacijos nebūtų galima užklijuoti ar uždengti.

Visa informacija apie pratęstą laiką turėtų būti pateikta ir tada, kai prekės parduodamos nuotoliu, pavyzdžiui, e. parduotuvėse.   45 dienų terminas pasirinktas atsižvelgiant į Slovakijos praktiką.

„Trumpesnis pardavimo terminas padės užtikrinti galimybes pirkėjui suvartoti maistą, kol jis yra vis dar saugus ir tinkamas vartoti“, – nurodė ministerija.

Laukia prekybininkų reakcijos

Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkė Aelita Zabulionė sakė, kad kol kas sunku vertinti, geras ar blogas sprendimas pardavinėti pasibaigusio galiojimo maisto produktus. Anot jos, reikia pamatyti, kokia po sausio 1 d. bus prekybos tinklų pozicija šiuo klausimu.

‚Jeigu „Geriausia iki“ žymimi produktai, kurie yra sausi ir negenda labai ilgą laiką, per tas papildomas 45 dienas bus parduodami reikšmingai mažesne kaina, tai sudarys galimybę įsigyti pigesnių produktų tiems, kurie nori optimizuoti pirkinių krepšelio sumą.

Tačiau baiminuosi, kad prekybos centrai tokių produktų kainą sumažins neženkliai, neatskirs jų tinkamai nuo galiojančių produktų ar nepakankamai aiškiai juos ženklins. Tokiu atveju kils daugiau panikos ir pasipiktinimo, nei atneš naudos. Nepaisant kainų skirtumo, jei pardavėjas pakankamai aiškiai paženklins ir atskirs pasibaigusio galiojimo prekes, pirkėjai galės laisvai rinktis, įsigyti dar galiojančią, ar šią data jau pralaukusią prekę“, – komentavo specialistė.

Produktai žymimi dvejopai

Anot E. Zabulionės, tinkamumo vartoti terminas žymimas dvejopai. Užrašas – „tinka vartoti iki“ yra ant greitai gendančių produktų, tokių kaip mėsa, žuvis, pieno produktai, pagamintas maistas.

„Šis užrašas reiškia, kad produktą turite suvartoti iki nurodytos datos, nes jai pasibaigus – sauga nėra užtikrinama. Tokius produktus vartojant paskutinę, ar kitą dieną nuo pažymėtos datos būtina produktą įvertinti jusliškai – ar kvapas, skonis, išvaizda nėra pakitusi. Įprastai „tinka vartoti iki“ rasite ant produktų su trumpu galiojimo terminu“, – sakė specialistė.

Pasak E. Zabulionės, pokyčiai, artėjantys sausį yra susiję tik su produktais, kurie žymimi „geriausia iki“ tinkamumo data.

„Tokie produktai yra sausi, jų tinkamumo vartoti trukmė įprastai yra ilga, 12 ir daugiau mėnesių. „Geriausia iki“ nurodo datą, iki kada produktas yra aukščiausios kokybės.

Turiu paminėti, kad jei produktas parduotuvės lentynoje kokybiškas laikosi, pavyzdžiui, 24 mėnesius ir tokį laiką yra kokybiškas, saugus ir stabilus, tad natūralu, kad suėjus lygiai 24 mėnesiams jame staiga, per naktį niekas nepasikeis. Taip pat atliekant tinkamumo vartoti termino nustatymo tyrimus, įprastai, tinkamumo terminas rašomas ant pakuotės yra sutrumpinamas iki 20 proc. tam, kad nežymiai keičiantis laikymo sąlygoms, produkto sauga ir kokybė būtų užtikrinta visa laikotarpį“, – komentavo mosklininkė.

Ji tikino, kad dauguma produktų iš tikrųjų yra tinkami ilgiau vartoti nei parašyta ant pakuotės. „Geriausia iki“ ženklinami tokie produktai kaip kava, arbata, kruopos, miltai ir kiti sausi, stabilūs produktai.

„Nepaisant to, ar produktas dar galioja ar ne, visuomet rekomenduoju patikrinti, ar produkto juslinės savybės yra nepakitusios – įvertinti išvaizdą, kvapą ir skonį. Netinkamai laikomi produktai gali sugesti ir daug anksčiau nei nurodyta data, ir atvirkščiai – esant stabilioms sąlygoms dauguma produktų yra tinkami naudoti gerokai ilgiau“, – patarė A. Zabulionė.

Patys tokių produktų nevalgytų

Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ sakė, kad pats nenorėtų pirkti maisto produktų, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs.

„Todėl ir neskubame priimti kažkokių sprendimų.

Mes neturime daug maisto produktų nurašymų, nebent daržovių skyrius. Tačiau jos neturi galiojimo laiko. Sugedusių daržovių tiesiog niekas nebeperka. Kažkada agurkų net nespėjome atvežti į parduotuvės sandėlį, jie vežami supuvo. Tačiau tuo atveju ūkininkai pasielgė nesąžiningai, nes agurkus išmirkė“, – sakė prekybos tinklo vadovas.

Pasak jo, kalėdiniu laikotarpiu sunku prognozuoti, kiek prekių pirkėjai nupirks, todėl gali pasitaikyti daugiau nurašymų.

„Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė džiaugėsi, kad daugėja įvairių sprendimų, kovojančių su maisto švaistymu, tačiau tikino, kad prekybos tinklas yra pasirinkęs kitus maisto švaistymo prevencijos būdus.

„Šviečiame visuomenę, nukainojame besibaigiančio galiojimo produktus net iki 70 proc., aukojame maistą ,,Maisto bankui“. Tačiau vertinsime ir šią naują alternatyvą“, – tikino ji.

„Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė sakė, kad prekybos tinklas planų pardavinėti produktų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, bet jie dar yra tinkami vartoti, šiuo metu neturi.

„Atsakingai planuojame prekes, kurias atsivežame į savo prekybos tinklą ir iš anksto prognozuojame, kiek reikės tam tikrų produktų. Tačiau natūralu, kad atsiranda produktų, kurių lieka. Besibaigiančio galiojimo prekėms taikome net iki 70 proc. nuolaidas ir mūsų klientai jas įsigyja.

Likusius maisto produktus, kurių su nuolaidomis neįsigijo pirkėjai, ir kuriuos vis dar saugu vartoti, atiduodame labdaros organizacijoms. Tuo tarpu prekybai ir žmonėms nebetinkamus vartoti maisto produktus atiduodame ūkininkams, kurie jais šeria gyvulius, paukščius arba atliekas kompostuoja. Taip pat dalį produktų atiduodame perdirbimui į biodujas“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.

Anot I. Trakimaitės-Šeškuvienės, remdamiesi kokybės užtikrinimo instrukcijomis ir procedūromis, darbuotojai dar prieš parduotuvės atidarymą peržiūri visų prekių galiojimus ir atrenka produktus, kuriems dienos eigoje sumažina kainas (30 proc., 50 proc. ir 70 proc.).

„Prekės su besibaigiančiu galiojimu jau pirmąją parduotuvės darbo valandą atsiduria specialiu skiriamuoju ženklu „Sumažinta kaina“ pažymėtose lentynose. Tokių prekių papildymas priklauso nuo to, kiek konkrečių produktų tą dieną yra parduotuvėje“, – sakė prekybos tinklo atstovė.

Taupūs gyventojai jau dabar perka nukainotus produktus

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pasakojo, kad šiuo metu parduotuvėse paskutinės dienos galiojimo produktai parduodami su 50 proc. nuolaida.

„Produktai patalpinti atskiruose šaldytuvuose, aiškiai pažymėti, kad būtų galima atskirti. Tokiais produktais pradėjome prekiauti nesenai, tačiau rezultatai rodo, kad tokių prekių poreikis buvo didžiulis. Praktiškai viskas yra išperkama.

Juos perka žmonės ne tik siekdami sutaupyti, bet ir tie kuriems rūpi maisto švaistymo problema. Jeigu šiandien gaminama vakarienė ir tie produktai dar tinkami vartoti, kodėl gi jų nenusipirkus. Tokių produktų pirkimas tiek tvarus, tiek pinigus taupantis veiksmas“, – sakė prekybos tinklo atstovė.

Pasak V. Budrienės, kol kas nebuvo svarstyta, kaip atrodys „geriausia iki“ produktų išskyrimas.

„Nes nėra dar patvirtintų taisyklių iki kada juos galėsime pardavinėti. Tačiau, atskyrimą greičiausiai darysime, kaip ir kitokią kainodarą“, – sakė prekybos tinklo atstovė.

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė sakė, kad kiekvienai prekei nustatytas vidinis tinkamumo vartoti laikas ir jam baigiantis, produktai nukainojami.

„Standartiškai tokiems nukainotiems produktams taikoma 30 proc. nuolaida. Šis laikotarpis yra pakankamai ilgas, pavyzdžiui, jei ilgo galiojimo produkto tinkamumo vartoti laikas yra metai, toks produktas yra nukainojamas dar likus keliems mėnesiams iki tinkamumo vartoti pabaigos, kad pirkėjas tokį produktai spėtų suvartoti.

Ši taikoma sistema mums leidžia parduoti didžiąją dalį tokių produktų, taip išvengiant maisto švaistymo. Tokios tvarkos planuojame laikytis ir toliau, taip prisidedant prie maisto švaistymo mažinimo ir suteikiant pirkėjams galimybę įsigyti kokybiškus produktus pigiau“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.

Nebetinkamą maistą atiduoda

Anot L. Skersytės, kovoti su maisto švaistymo problema mums taip pat padeda bendradarbiavimas su „Maisto banku“.

„Besibaigiančio galiojimo produktus ar produktus su pažeista pakuote, tačiau saugius ir tinkamus vartoti, neatlygintinai atiduodame „Maisto banko“ organizacijai.

Neseniai pristatėme ir „Geradarių maišelius“, kurie taip pat padeda kovoti su maisto švaistymu. Mūsų tikslas šiuose maišeliuose pirkėjams pasiūlyti įsigyti netobulai atrodančių, bet vis dar puikiai vartoti tinkamų vaisių ir daržovių už mažesnę kainą. Į krepšelį dedami tik tokie vaisiai ir daržovės, kurie neturi išorinių sugedimo požymių“, – sakė L. Skersytė.

Taip pat prekybos tinklas bendradarbiauja su ūkininkais, perduodamas jiems nurašytus, bet gyvūnų pašarui tinkamus produktus.

„Likusias maisto atliekas perduodame biodujas gaminantiems atliekų tvarkytojams“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.