Lietuvius persėsti į elektromobilius skatins privilegijomis bei dideliais taršos mokesčiais

Iki 2030 m. Lietuva planuoja turimą elektromobilių parką išplėsti nuo 0,5 proc. iki 20 procentų. Elektriniu arba įkraunamu hibridiniu varikliu varomų automobilių šalies keliuose per dešimtmetį turėtų atsirasti apie 240 tūkst., kai dabar tokių registruota apie 6,5 tūkstančio.

Vietoje šiuo metu esamų apie 360 viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų, esančių savivaldybių ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prižiūrimuose keliuose, turėtų atsirasti 7000.

Tokius ambicingus elektromobilumo planus numato šiemet priimtas Alternatyviųjų degalų įstatymas.

Numatytiems tikslams įgyvendinti planuojama panaudoti ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšas: 166 mln. eurų elektromobilumo plėtrai ir 300 mln. eurų elektros tinklams pertvarkyti ir elektromobiliams įkrauti reikalingai infrastruktūrai įrengti.

Susisiekimo viceministrė dr. Agnė Vaiciukevičiūtė sako, kad planuojama toliau subsidijuoti elektromobilių įsigijimą, jų savininkams teikti įvairias privilegijas šalies keliuose bei automobilių taršos mokesčiais mažinti taršių automobilių naudojimo patrauklumą.

Gyventojai neperka elektromobilių

2021 m. pirmą ketvirtį Lietuvoje fiksuotas 25,3 proc. elektromobilių pardavimo smukimas. Nepaisant to, Susisiekimo ministerija planuojama iki 2024 m. elektromobilių skaičių Lietuvoje padidinti 10 kartų – iki 50 tūkst., o iki 2030 m. 46 kartus – 240 tūkst.

Susisiekimo viceministrė A. Vaiciukevičiūtė naujienų portalui Alfa.lt aiškino, kad elektromobilių pirkimas Lietuvoje šių metų pradžioje greičiausiai buvo stabtelėjęs dėl keleto mėnesių pertraukos teikiant subsidijas elektromobiliams įsigyti.

Išmokos, kurias Aplinkos ministerija skyrė iš Klimato kaitos programos lėšų, buvo pradėtos teikti 2020 m. ir baigėsi 2021 m. vasarį, po to vėl buvo atnaujintos tik gegužės mėn., todėl metų pradžioje elektromobilių buvo įsigyjama mažiau.

„Ateityje numatoma skatinti tiek elektromobilių įsigijimą, tiek jų įkrovimo infrastruktūros kūrimą ir plėtrą. Tam bus naudojami įvairūs lėšų šaltiniai – ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, 2021–2027 ES investicijų programa, Modernizavimo fondas, Klimato kaitos programa ir kt. Be to, bus kuriamas Darnaus judumo fondas“, – teigė ji.

Norint pasiekti rezultatų, viceministrės nuomone, reikia takyti ne tik vieną ar tik kelias priemones, bet jų kompleksą. „Reikalingas visuomenės švietimas ir jų keliavimo įpročių keitimas, paprastesnė ir lengviau pasiekiama informacija“, – teigė A. Vaiciukevičiūtė.

Ambicingi dešimtmečio planai

Lietuvoje dabar veikia 360 viešų ir pusiau viešų elektromobilių įkrovimo prieigų. Iki 2024 m. pabaigos norima šį skaičių padidinti 11 kartų – iki 3960. Skaičiuojama, kad, pasitelkiant įvairius finansavimo šaltinius, iki 2027 m. pabaigos tokių įkrovimo prieigų bus įrengta daugiau kaip 7000.

Šiuo metu yra rengiamas Elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros veiksmų planas, kuriame bus išdėstytos pagrindinės ateinančio dešimtmečio elektromobilumo kryptys ir sąlygos sėkmingai jo plėtrai.

Jungtinį Energetikos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos planą pasirengti įpareigoja kovo mėn. priimtas Alternatyvių degalų įstatymas.

„Visa elektromobilių įkrovimo prieigų plėtra būtų vykdoma atsižvelgiant į atliekamos studijos rezultatus ir identifikavus prioritetines bei problemines sritis.

Didelis dėmesys bus skiriamas fiziniams asmenims gyvenantiems daugiabučiuose ir neturintiems individualios parkavimo vietos, svarstomos galimybės išnaudoti bendras stovėjimo aikšteles jose įrengiant nuo kelių iki kelių dešimčių įkrovimo prieigų, planuojama skatinti fizinius asmenis įsirengti prieigas namų ūkiuose, taip pat juridinius asmenis įrengti prieigas įmonėse, darbovietėse“, – Alfa.lt teigė Energetikos ministerija.

Energetikos ministerijos skaičiavimu, iki 2030 m. numatytiems privačios infrastruktūros planams įgyvendinti reikės apie 46 mln. Eur viešųjų lėšų, jos bus skiriamos iš ES ekonomikos gaivinimo priemonės (RRF).

Gundo finansinės paskatos

„Citadele“ banko iniciatyva tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, kad svarstyti apie elektromobilio įsigijimą lietuvius labiausiai skatina ne klimato kaita, o finansinės paskatos ir elektromobilių vairuotojams suteikiamos privilegijos. 51 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų teigė, kad įsigyti elektromobilį juos labiausiai motyvuoja būtent valstybės subsidijos ir kitokia finansinė parama.

Susisiekimo viceministrė A. Vaiciukevičiūtė teigė kad planuojama toliau subsidijuoti elektromobilių įsigijimą, taip pat taikomos ir kitos elektromobilių naudojimą skatinančios priemonės – galimybė važiuoti viešojo transporto (A) juosta Vilniuje, nemokamas elektromobilių statymas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, galimybė ES fondų lėšomis įrengtose įkrovimo stotelėse 5 metus nuo jų įrengimo nemokamai įkrauti elektromobilį, taip pat įsigalioję griežtesni reikalavimai „žaliesiems“ viešiesiems pirkimams.

Be to, numatomos įvairios priemonės, kurios mažintų taršių automobilių naudojimo patrauklumą. Šiuo metu peržiūrimas automobilio registracijos mokestis, svarstoma įvesti metinį automobilio taršos mokestį – šie mokesčiai elektromobiliams nebūtų taikomi. Nuo 2023 m. Lietuvos miestuose taip pat planuojama kurti mažos taršos zonas, kuriose būtų ribojamas arba draudžiamas taršių transporto priemonių eismas.

„Skatinant elektromobilumą taip pat numatoma stipriai plėsti elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą – intensyvi plėtra planuojama 2022–2026 m. Numatomos finansinės paskatos tiek privačios, tiek viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros kūrimui ir plėtrai. Privačios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros skatinimu rūpinsis Energetikos ministerija, viešosios – Susisiekimo ministerija“, – teigė viceministrė.

Subsidijos įsigyjant elektromobilį teikiamos jau dabar, jomis gali pasinaudoti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Tai planuojama tęsti ir kitais metais.

Šiuo metu taikomos elektromobilių įsigijimo finansinės paskatos fiziniams asmenims – 5 tūkst. Eur. subsidija naujam ir 2,5 Eur naudotam elektromobiliui (M1); juridiniams asmenims – 4 tūkst. Eur parama naujam M1/N1 elektromobiliui ir 10 tūkst. Eur M2/N2 elektromobiliui. Papildoma 1 tūkst. Eur suma skiriama sunaikinus seną taršų automobilį.

Planuojamos investicijos į infrastruktūrą

Viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos bus įrengiamos degalinėse, stotyse, uostuose, miestuose, prie valstybinės ir vietinės reikšmės kelių. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 360 tokių įkrovimo prieigų, o per trejus metus planuojama 11 kartų daugiau - apie 4000. Skaičiuojama, kad pasitelkiant įvairius finansavimo šaltinius, iki 2027 m. pabaigos tokių įkrovimo prieigų bus įrengta apie daugiau kaip 7000.

Šiuo metu prie ESO tinklo tiesiogiai prijungtos 184 elektromobilių įkrovimo stotelės, jų bendra galia sudaro apie 12 MW, vidutinė vienos stotelės galia – 65 kW. Galingiausia prie ESO prijungtos stotelės galia siekia 350 kW, o labiausiai naudojama įrengta Kauno centre, jos vidutinis išnaudojimas siekia 20 proc., kai visas bendras stotelių išnaudojimas sudaro tik 3–4 proc.

„Iki šių metų pabaigos turėtų būti priimti ES sprendimai dėl finansavimo patvirtinimo.

Tai leis jau kitais metais pradėti elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo finansinį skatinimą ir įrengimo darbus. Iš viso iki 2027 m. pabaigos iš RRF ir iš ES fondų numatoma skirti apie 70 mln. eurų elektromobilių viešosioms ir pusiau viešosioms įkrovimo prieigoms įrengti“, – sakė A. Vaiciukevičiūtė.

Elektromobilių įkrovimo prieigų tinklui plėsti numatomos ES fondų investicijos, ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos (RRF), taip pat Darnaus judumo fondo bei kitų šaltinių lėšos. Pasinaudoti šiomis investicijomis bus kviečiamos savivaldybės, fiziniai ir juridiniai asmenys.

Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą iki 2022 m. sausio 1 d. savivaldybės turi parengti savo elektromobilumo infrastruktūros planus. Tai taps pagrindu savivaldybėms gauti lėšų elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai plėsti, taip pat skatins verslą pasinaudoti investicijomis ir įrengti įkrovimo prieigas tose vietose, kuriose savivaldybės mato didžiausią poreikį ar pirmumą.

Šie planai turės būti skelbiami viešai ir atnaujinami ne rečiau kaip kas 3 metus.

Be to, Statybos techniniame reglamente yra nustatyta, jog šalia naujų ar rekonstruojamų pastatų, prie kurių yra daugiau kaip 10 automobilių stovėjimo vietų, turi būti įrengta bent viena elektromobilių įkrovimo prieiga. Kas penktoje automobilių stovėjimo vietoje turės būti įrengta elektros kabelių kanalų infrastruktūra, kad vėliau būtų galima įrengti elektromobilių įkrovimo prieigas.

Didelę įtaką ambicingiems elektromobilumo tikslams Lietuvoje įgyvendinti gali turėti elektromobilių rinkos pasiūla. Susisiekimo viceministrės nuomone, šiuo metu situacija po truputį gerėja – auga tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių pasiūla, o kainos mažėja.

„Manoma, kad sparčiausias elektromobilių vartotojų augimas bus nuo 2025 metų, kai tokių pat vidaus degimo variklių ir elektromobilių kainos susilygins“, – sakė A. Vaiciukevičiūtė.

Perspėjo apie teršalų išmetimus transporte

Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Mathias Cormannas perspėjo, kad transporto sektorius yra didžiausias Lietuvos teršėjas, išskiria maždaug 40 proc. teršalų. „Šiame sektoriuje teršalų išmetimai padidėjo ir be papildomų priemonių jie ir toliau labai greitai didės“, – sakė jis.

„Siekiant iki 2050 metų turėti klimatui neutralią susisiekimo sistemą, reikia didesnių tikslų, reikia priemonių, kuriomis būtų skatinama pereiti prie darnių judumo formų“, – sakė EBPO vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi vieną mažiausių benzino ir dyzelino akcizų tarp EBPO šalių, be to, dyzelino akcizas yra mažesnis nei benzino, nors jo naudojimas namų ūkiuose ir žemės ūkyje ypač didina taršą.