LTG prabilus apie naujus vagonus grūdams verslas tuo ir džiaugiasi, ir abejoja

Apie planus pirkti naujus vagonus „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė užsiminė šią savaitę įvykusiame susitikime su ūkininkų atstovais.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija sveikina tokį žingsnį, įmonės pasiryžusios garantuoti vagonų nuomą, bet abejoja, ar tai nebus eilinis pažadas.

Pastebima, kad Lietuvoje esančiai plačiajai geležinkelio vėžei pritaikytus vagonus daugiausiai gamina Rusija ir Baltarusija, dėl to jų įsigijimo galimybės yra ribotos.

Verslas vagonų nuomos įsipareigojimų nebijo

Žemės ūkio ministerijos surengtame susitikime su ūkininkų atstovais trečiadienį E. Šimė sakė, kad su asociacija kalbama apie 300 naujų vagonų pirkimą. 

„Kitais metais esame sutarę su grūdininkų asociacija kalbėtis apie 300 grūdų vagonų įsigijimą“, – susitikime sakė E. Šimė.

Vėliau „LTG Cargo“ BNS patikslino, kad vyksta aktyvios derybos su Lietuvos grūdų perdirbėjų atstovais, kurie turėtų įsipareigoti nuomotis naujai įsigytus vagonus.

„Pirminiais skaičiavimais, bendrovė kitąmet galėtų įsigyti 300 vagonų vienetų, kuriuos klientai įsipareigotų išsinuomoti“, – teigiama bendrovės penktadienį atsiųstame komentare.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovas Karolis Šimas BNS sakė, kad „LTG Cargo“ siekia užsitikrinti naujų vagonų nuomą, o įmonės tokio įsipareigojimo prisiimti nebijo.

„Jie („LTG Cargo“ – BNS) mūsų klausia – ar būtų įmonių, kurios norėtų nuomotis, jie, aišku, bijo rizikos, kad nusipirks ir neišnuomos, kad taip nebūtų. (...) Be abejo, nuomotųsi įmonės, kurios norėtų nuomotis pagal konkursą, nežinau, kokia ten tvarka. Mes seniai sakome – nebijokime tos rizikos, mes papildomą kiekį išnuomosime“, – penktadienį sakė jis.

K. Šimas neabejoja, kad rinkoje esant vagonų trūkumui, dalis grūdų perdirbimo ir prekybos bendrovių ilgesniam laikotarpiui išsinuomotų po 100–150 vagonų.

„Kai kurios įmonės yra silpnesnės, mažesnės, jos prašo trumpesniam laikotarpiui – pusei metų, tik sezonui, stambesnės įmonės prisiima riziką ir nuomojasi trims metams nenutrūkstamai. Mūsų įmonė, aš nebijau investuoti ir didinti tą parką, trijų metų kontraktą kas kartą vėl į priekį. Tris įmones žinau stambiąsias, kurios po 100–150 vagonų norėtų prisidėti“, – kalbėjo K. Šimas, kuris taip pat vadovauja grūdų prekybos įmonei „Agrokoncerno grūdai“.

Kaina kol kas neaiški

„LTG Cargo“ BNS nepatikslino, ar bendrovei žinoma bent apytikslė naujų vagonų kaina.

Ji, anot K. Šimo, svarbi ir verslui, nes nuo to priklausys ir apsisprendimas dėl vagonų nuomos: „Mes suprantame, kad naujas daiktas yra brangesnis, nors jis veža tiek pat, bet kiek? Jeigu du kartus, tai tada gal ir neapsimoka vežti vagonais ir 50 procentų – į autotransportą investuoji“.

Anot asociacijos vadovo, „LTG Cargo“ yra pateiktas neįpareigojantis pasiūlymas – kaip verslas įsivaizduoja „logišką“ nuomos kainą. 

„Jie dar patys nežino tos kainos, arba žino ir mums nėra pasakyta. Mes esame tokį neįpareigojantį pasiūlymą davę iš savo pusės, kad yra noras, bet ta kaina turėtų būti logiška. Be abejo, čia dar daug derybų vyks“, – sakė K. Šimas. 

Trūkumas išryškėjo pastaraisiais metais

K. Šimas sako, kad vagonų trūkumo problema pastaruosius du metus itin aktuali dėl to, kad Lietuvoje neliko tranzitinių krovinių srauto, kurio pervežimui naudoti vagonai praversdavo ir grūdų gabenimui.  

„Lietuvoje kai buvo baltarusiškas srautas, prie mūsų 1,2 tūkstančio vagonų parko, kuris visas aptarnauja Lietuvą, 500 vagonų visada buvo priglausta kitų šalių – Baltarusijos, kitų pravažiuojančių, tranzitinių, tai jie prasisukdavo pas mus mėnesį ar antrą, kol būdavo pikas, kol būdavo pikas kūlimo. Dabar neliko tų 500 vagonų, kai užsidarė sienos ir tranzitas, o mums atsirado du metai didelis trūkumas“, – BNS sakė K. Šimas.

„LTG Cargo“ vadovė patvirtino, kad dabartinis vagonų stygius susijęs su Baltarusija, iš kurios anksčiau buvo nuomojami vagonai.

„Iš kur tas vagonų stygius atsiranda, tai nes kiekvienais metais būdavo dalis parko išnuomojama iš Baltarusijos ir dabar įmonės nebėra linkusios bendradarbiauti su Baltarusija (...) ir galimai iš to atsiranda tas stygius“, – susitikime su žemdirbių atstovais teigė E. Šimė.

Pasak jos, šiemet grūdams gabenti skirta iki 10 proc. daugiau bendrovės vagonų parko nei pernai – 1,2 tūkst., tam pritaikyti vagonai, kuriais anksčiau vežtos trąšos, dalis jų parvežta iš Ukrainos. 

„10 procentų atsirado, nes dalį mineraliniams produktams skirtų vagonų pritaikėme grūdams vežti ir dalį vagonų iš Ukrainos padėjome parsivežti“, – sakė E. Šimė.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas BNS sakė, kad vagonų trūkumą iš dalies lėmė ir grūdų iš Ukrainos į Lietuvą pervežimui skirti vagonai. 

„Nedaug, bet vis tiek yra vežama. Viskas čia susidėjo į vieną krūvą ir išlindo problema, kurios nebuvo jau daug metų – pradėjo trūkti vagonų grūdų pervežimui. Tiek ūkininkai, tiek grūdų perdirbėjai, prekybininkai yra suinteresuoti, kad tų vagonų parkas pasipildytų“, – penktadienį sakė A. Macijauskas.

Anot K. Šimo, šiemet jaučiamos „LTG Cargo“ pastangos didinti turimų vagonų apyvartumą, tačiau tai problemos neišsprendžia – trūkumas pernelyg didelis.

Vagonus žada dešimtmetį, sunku rasti gamintoją

K. Šimas BNS teigė, kad neturi žinių, ar apie naujų vagonų įsigijimą prabilę „Lietuvos geležinkeliai“ rado jų gamintoją.

„Čia tik pirminiai žingsniai, svarbiausia, kad iš viso įvyktų. Aš nežinau, ar pasirašyta sutartis, ar dar tik ketinimų protokolą pasirašė pirkti. Žinios yra geros, bet geros jau dešimtmetį yra, norėtųsi pamatyti faktą“, – sakė jis.

Anot asociacijos vadovo, apie vagonų parko atnaujinimą „Lietuvos geležinkeliai“ su grūdininkais kalba ne vienerius metus: „Apie tą trūkumą kalbama jau gal dešimt metų, čia nuo Dailydkos (Satsys Dailydka, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas 2006–2016 metais – BNS) laikų buvo planuojama pirkti 500. (...) Mums jau pažada, vos ne sutartis duoda pasirašyti, bet vis neįvyksta“.

Jo manymu, valstybės valdomos įmonės pasirinkimą riboja vagonų specifika – jie turi būti pritaikyti plačiajai geležinkelio vėžei – taip pat nutraukti Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija ir Baltarusija ir siauras potencialių gamintojų ratas.

„Nėra tiek daug galimybių, kur užsakyti tą vagoną, nes pas mus vėžė rusiška, reiškia, mes turime ieškoti toje sovietinėje erdvėje, kas gamina. Kiek suprantu, tik kelios šalys turi papildomų pajėgumų, ne taip lengva juos surasti, bet jie („LTG Cargo“ – BNS), matyt, rado tą papildomą kiekį ar jų kombinaciją, tai sveikintina, tik kad tas konkursas įvyktų“, – kalbėjo K. Šimas.

Tam pritaria A. Macijauskas: „Iš Rusijos ir Baltarusijos, akivaizdu, jokių vagonų įsigyti jau negalime, Ukrainos pramonė visa yra nukreipta gynybos reikmėms. Vagonų su plačia vėže įsigijimas yra problematiškas, o parkas sensta, vagonai lūžta“.

Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovo K. Šimo manymu, prieš 40 metų pagamintų vagonų parką būtina ne pildyti, o atnaujinti, nes jis yra fiziškai pasenęs.

„Mūsų parkas yra arti 40 metų, iš esmės jais turėtų būti draudžiama važinėti. Važiuoti gal ir galima, bet jau nurašytas pagal amortizaciją ir nusidėvėjimą turėtų būti. Trys šimtai vagonų yra lašas jūroje (...) Turėtų pirkti po 300 kas penkis metus, kad pilnai atnaujintų parką“, – teigė K. Šimas.

„LTG Cargo“ duomenimis, per grūdų sezono piką geležinkeliu Lietuvoje pervežama iki 70 proc. viso metų derliaus. Geležinkeliu grūdai dažniausiai vežami iš elevatorių į Klaipėdos uostą, per kurį kasmet eksportuojama apie 3,5 mln. tonų lietuviškų grūdų.