Už keleto mėnesių sueis 8 metai, kai Plungės oligarchu tituluojamas multimilijonierius, politikas Liudas Skierus su politiniu dariniu „Vieninga Plungė“ pradėjo žingsnius siekiant pajungti Plungės šilumos tinklus savo interesams.
Pradžia buvo tarsi iš pasakos: 2013 m. pavasarį „Vičiūnų grupės“ bendraturtis žadėjo gyventojams atpiginti bene brangiausią komunalinę paslaugą – šildymą.
Viešai skelbėsi įrengsiąs ir Savivaldybei padovanosiąs 6 mln. litų vertės trasą (tik pastaroji privalės pirkti energiją iš šios įmonės). Tačiau staiga, lyg burtų lazdele pamojus, per naktį viskas pasikeitė – dovanų atsisakyta!
Ko gero, po 2019 m. rinkimų, rankoms priartėjus prie savivaldybės biudžeto, verslininkui kilo geniali mintis: kam mokėti iš savo kišenės, jei tai gali padaryti mokesčių mokėtojai?
Prisiminkime pavyzdį apie „dovanotą“ M. K. Čiurlionio paminklą, kai Plungės savivaldybė iš mokesčių mokėtojų kišenės už tai paklojo per 100 tūkst. eurų…
Tačiau užvaldyti miesto šilumos tinklus – ne tas pats kaip apkvailinti politikus ir visuomenę ciniškai įteigiant, kad „dovanoji“ tai, už ką sumokama.
Pirmiausia reikėjo pašalinti kliūtis: prieštaraujantį UAB „Plungės šilumos tinklai“ (PŠT) vadovą Petrą Piekų, vėliau atsikratyti neįtikusio vadovo A. Tamošausko bei eliminuoti ir nepriklausomą šilumos tiekėją – UAB „Plungės bioenergija“.
Tam tereikėjo pajungti vietinę žiniasklaidą skleidžiant dezinformaciją apie „bene didžiausias šilumos kainas Lietuvoje“, nemokėjimą tinkamai vadovauti, „užkeltas šilumos pirkimo kainas“, vėliau – kai tai tinkamai nesuveikė – įtaisyti savo žmones į Savivaldybės administraciją bei „nepriklausomą“ PŠT valdybą, kad šie darytų tai, ką reikia.
Pastarieji ilgai netruko pradėti vykdyti nurodymus.
Liudas Skierus / vz.lt. nuotr.
Tikslas Nr. 1 – pašalinti kliūtis valdyti įmonę
Su pirma užduotimi – pašalinti iš įmonės vadovo kėdės P. Piekų – susitvarkyta greitai. Tam tereikėjo publikacijos viename iš rajono laikraščių apie jo neva „nešvarius dalykus“ bei „ryšius ir susitarimus“ su UAB „Plungės bioenergija“.
Tuometis Plungės oligarcho statytinis – Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius, ekspolicininkas Gintaras Bagužis viešai grūmojo: „Tai nešvarūs dalykai. Nesinori gilintis ir gaišti aiškinantis, kur čia korupcija“. Tačiau vietoj to, kad įrodytų šilumos tinklų vadovo kaltę, jam išmokėjo 6 mėnesių išeitinę kompensaciją …
Kita problema – išrinkti UAB „Plungės šilumos tinklai“ direktorių, kuris būtų paklusni avelė, bei žūtbūt pakeisti valdybą, padarant ją tokią „nepriklausomą“, kad ji tarnautų verslininkui.
Kad direktoriumi taptų reikiamas žmogus, tereikėdavo kaskart, kai išrenkamas ne tas, užsiundyti tam tikrą rajono žiniasklaidą.
Kai įmonės vadovu tapo bankininkas Arūnas Tamošauskas, Plungės oligarchu tituluojamas verslininkas ir jo parankiniai turbūt nesitvėrė džiaugsmu. Bet kad galėtų jį kontroliuoti, reikėjo sau pavaldžios įmonės valdybos.
Arūnas Tamošauskas / laikrastisplunge.lt/ nuotr.
Vykdyti „Vieningos Plungės“ vedlio norus tada ėmėsi naujas Savivaldybės administracijos direktorius, tos pačios visuomeninės organizacijos narys Mindaugas Kaunas.
Dar dorai nepaskelbus įmonės nepriklausomos valdybos narių konkurso, tapo žinoma, kad viena jų bus taip pat su „Vičiūnų grupe“ susijusi teisininkė, į rajono Tarybą kartu su L. Skieraus vedamu visuomeniniu rinkimų komitetu „Vieninga Plungė“ kandidatavusi Margarita Charitonova.
Na, o kad jos, kaip „nepriklausomos“ valdybos narės, išrinkimas nekeltų abejonių, ją egzaminavo… visuomeninės organizacijos „Vieninga Plungė“ narys M. Kaunas!
Įvertinus tai, kad dalis kitų PŠT valdybos narių yra pavaldūs M. Kaunui (Savivaldybės juridinio ir personalo skyriaus vyr. specialistė) ar pačios PŠT administracijai (naujoji PŠT viešųjų pirkimų specialistė), tampa aišku, kad „nepriklausomoje“ valdyboje daugumos narių sprendimai yra priimami priklausomai nuo M. Kauno ir L. Skieraus nuomonės.
Ir tai akivaizdžiai matyti iš paskutinės M. Charitonovos ir „nepriklausomos“ valdybos komunikacijos – ji visiškai atitinka L. Skieraus ir M. Kauno pareiškimus apie Plungės šilumos ūkį ir kryptingą siekį kenkti UAB „Plungės bioenergijai“.
Pirmi tikslai įgyvendinti, laikas buvo imtis kitų: iš mūšio lauko pašalinti konkurentą UAB „Plungės bioenergija“. Tačiau staiga atsirado nenumatyta problema…
Direktorius atsisakė būti paklusni avelė!
Ėmęsis pertvarkų įmonėje ir greit pasiekęs teigiamų rezultatų, Plungės šilumos tinklų direktorius A. Tamošauskas netruko sulaukti L. Skieraus dėmesio ir nurodinėjimų, ką ir kaip reikia daryti.
Neapsikentęs 2019 m. rugsėjo mėnesį vykusioje spaudos konferencijoje direktorius atvirai pasakė, kad jaučia spaudimą iš šio politiko bei jo įmonės ir kad neketina būti marionete.
„Nesutinku nei dujinių katilų užkurti, nei nutiesti raudono kilimo vamzdžių pavidalu nuo V. Mačernio gatvės katilinės iki „Vičiūnų“, už tai nei pats nenoriu mokėti, nei kad vartotojai užmokėtų…“ – viename iš Savivaldybės tarybos komiteto posėdžių drąsiai ištarė A. Tamošauskas ir netrukus sulaukė Plungės oligarcho tarnu vadinamo Tarybos nario Roberto Endriko grasinimo:
„Ar pagalvojote, kaip toliau eisite savo pareigas? Ar galėsite jas eiti?“
Praėjus metams, grasinimai virto realybe – 2020 m. rudenį A. Tamošauskas iš UAB „Plungės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigų pasitraukė „šalių susitarimu“. Į jo vietą netrukus paskirta „nepriklausoma“ valdybos narė, uoli L. Skieraus sekėja M. Charitonova.
Taip atsivėrė kelias įgyvendinti antrą tikslą – pašalinti UAB „Plungės bioenergija“.
Margarita Charitonova / laikrastisplunge.lt/ nuotr.
Tikslas Nr. 2 – pašalinti konkurentus. Atviras karas
Plungės šilumos tinklų ir „Plungės bioenergijos“ santykiai „Vičiūnams“ senokai buvo pagrindinis kliuvinys siekiant savų interesų: kaip anksčiau rašyta rajono žiniasklaidoje ir teigta paties L. Skieraus, „Vičiūnų“ gamykla ne vienerius metus savo veikloje turėjo nemažai perteklinės šilumos, kurią PŠT galėtų supirkti ir perpardavinėti plungiškiams.
Tačiau egzistuoja kelios problemos: pirma, „Plungės bioenergija“ jau ilgą laiką aprūpina „Plungės šilumos tinklus“ pakankamai pigia (lyginant su dujiniais katilais) šiluma, tad „Plungės šilumos tinklams“ poreikio papildomai šilumai nėra.
Antra, investicijos į naujų šiluminių trasų privedimą iki „Vičiūnų“ – labai jau didelės ir čia nesinori kai kam aukoti milijonų eurų.
Tačiau juk visuomet galima pasinaudoti „aš dovanoju – o tu susimoki“ principu: tam tereikia, kaip ir M. K. Čiurlionio paminklo „dovanojimo“ istorijos atveju, priversti Savivaldybę ir UAB „Plungės šilumos tinklai“ nutiesti trasą.
Juolab, kad tiek vienoje įstaigoje, tiek kitoje jau įtaisyti paklusnūs asmenys.
Ilgus metus skleista dezinformacija, kad UAB „Plungės bioenergija“ brangiai parduodanti Plungės šilumos tinklams šiluminę energiją, nesuveikė, todėl pereita prie atviro karo panaudojant jėgos struktūras.
Prisidengiant motyvu, kad „šių patalpų nuomos sutartis yra pasibaigusi, o nauja – nesudaryta“, 2020 m. spalio 30 d. „Plungės bioenergijos“ darbuotojai nebuvo įleisti į patalpas, kuriose yra jų aptarnaujami šilumos gamybos įrenginiai.
Užkabintos STOP juostos, taip pat įėjimą į patalpas saugojo Plungės šilumos tinklų nusamdyti apsaugininkai.
UAB „Plungės bioenergija“, kurios darbuotojai negalėjo patekti į patalpas, kad galėtų gaminti šilumos energiją ir pagal galiojančią šilumos tiekimo sutartį ją parduoti tiems patiems PŠT, kreipėsi į Plungės apylinkės teismą su prašymu įpareigoti PŠT leisti naudotis patalpomis be nuomos sutarties.
Lapkričio 6 dieną teismas priėmė nutartį: prašymą iš dalies patenkino – leido naudotis patalpomis tiek, kiek reikia šilumai gaminti. Teismas nurodė, kad priešingu atveju iškiltų pavojus viešajam interesui, plungiškiams gali būti netiekiama šiluma….
STOP juosta nuimta, apsaugininkai išsiskirstė. Tiesa, M. Charitonova viešai paskelbė, kad teismo nutartis neteisėta ir bus apskųsta.
Tačiau gruodžio 21 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą ir iš esmės paliko galioti Plungės apylinkės teismo nutartį. Apygardos teismo nutartis pagal įstatymus yra galutinė ir nebeskundžiama.
Kad „Plungės bioenergijos“ egzistavimas Plungės šilumos ūkyje yra didžiulis trukdis „Vičiūnų“ ir jų bendraturčio planams, jau jokia paslaptis.
Tad nenuostabu, jog suformavus savą PŠT „nepriklausomą“ valdybą ir paskyrus lojalų direktorių bei pasitelkiant statytinius Savivaldybės administracijoje, prasidėjo „Plungės bioenergijos“ pašalinimo iš konkurencijos kelio įgyvendinimo planas.
Netrukus „Plungės bioenergija“ pradėjo iš Savivaldybės administracijos ir Plungės šilumos tinklų gauti įvairiausius raštus, reikalavimus, ultimatumus…
Neleidžia naudotis patalpomis bei įrengimais, bet reikalauja parduoti šilumą
Galiausiai buvo nuspręsta nebesudaryti naujos patalpų nuomos sutarties su „Plungės bioenergija“, tad pastaroji buvo priversta galvoti, kaip savo šilumos gamybos įrenginius perkelti į kitą vietą ir tuo pačiu išlikti Plungės šilumos ūkyje.
Ar nekeista, kad Plungės šilumos tinklams nusprendus neleisti UAB „Plungės bioenergija“ naudotis buvusiomis patalpomis su jose esančiais šilumos gamybos įrenginiais, tuo pačiu toliau lyg niekur nieko siekiama pirkti šilumą pagal sudarytą ir jau galiojančią sutartį?
Gudrus planas neišdegė
Anot „Plungės bioenergijos“ direktoriaus Gedimino Šumsko, toks iš pirmo žvilgsnio nesuderintas ar nelogiškas Plungės šilumos tinklų elgesys galimai buvo gerai apgalvoto plano dalis.
„Ko gero buvo planuojama sukelti skandalą dėl to, kad „Plungės bioenergija“ nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, negamina šilumos, PŠT dėl to yra priversti laikinai jungti savo rezervines dujines katilines, dėl ko padidėja sąskaitos už šildymą.
Tokiu atveju kaltųjų paieška būtų labai lengva – kalta „Plungės bioenergija“, nes pažadėjo patiekti šilumą, o jos nepatiekė! Tai, kad ta šiluma nepagaminta dėl to, jog PŠT neleido mums tos šilumos gaminti, – jau būtų antrame plane, niekam nebeįdomu“, – sakė G. Šumskas.
G. Šumsko spėjimas galėjo būti lengvai realizuotas, tačiau Plungės apylinkės teismo nutartis suardė šį „genialų“ planą, kaip sudoroti „Plungės bioenergiją“ lygioje vietoje.
Jeigu tikėtume G. Šumsku, esant tokiai ekstremaliai padėčiai, kai „Plungės bioenergija“ nepatiekia pažadėtos šilumos ir dar labiau brangsta šildymas, entuziazmas dėl „Vičiūnų“ siūlomos alternatyvos tiek Savivaldybės taryboje, tiek tarp gyventojų būtų visiškai suprantamas.
Net jeigu „Plungės bioenergija“ po tokio susikompromitavimo bandytų grįžti į šilumos ūkį, jos būtų laukę dideli sunkumai, nes nuolat būtų primenama istorija apie nepatiektą šilumą ir nuostolių sukėlimą.
Niekas nenorėtų šilumos ūkyje matyti nepatikimo šilumos gamintojo. Taigi, esant tokiai situacijai, vartotojams būtų aiškinama, jog nėra kitų variantų – būtina investuoti į naujas šilumines trasas link vienintelio likusio patikimo nepriklausomo šilumos gamintojo, kurio savininkas tik per atsitiktinumą yra… „Vieningos Plungės“ vedlys L. Skierus.
Dezinformacija – patikimas ginklas!
Plungės rajono apylinkės teismui sumaišius PŠT ir tiesioginių šio skandalo sumanytojų kortas, eilinį sykį pasinaudota patikimu ginklu – dezinformacija.
Tam geriausiai tinka Savivaldybės tarybos valdančiajai daugumai itin įtikęs ir jos nekritikuojantis laikraštis, kuris netruko paskelbti užsakomąjį straipsnį, jog „Plungės bioenergija“ parazituoja naudodamasi PŠT turtu, neatiduoda žemės sklypo po Plungės šilumos tinklų kaminu ir dėl „Plungės bioenergijos“ kaltės šildymas yra bene brangiausias Lietuvoje.
Prie jau daug metų skleidžiamo melo baigiantis priprasti UAB „Plungės bioenergija“ direktorius G. Šumskas teigia, kad „Plungės bioenergija“ iš PŠT nėra atėmusi jokios žemės“.
„Tai apskritai yra neįmanoma, nes žemė tiek po kaminu, tiek ir po PŠT patalpomis priklauso Lietuvos valstybei, todėl PŠT negali susigrąžinti to, ko niekada ir neturėjo, t. y. žemės po kaminu, – teigė direktorius ir pridūrė, jog visai kitas reikalas yra kalbėti apie šios žemės nuomą. – UAB „Plungės bioenergija“ yra išsinuomojusi valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje yra ir PŠT kaminas, ir dūmsiurbis, ir oro pūtimo ventiliatorius.
Tačiau mes gerbiame PŠT nuosavybės teises į jiems priklausantį kaminą ir įrengimus. UAB „Plungės bioenergija“ niekada savo išsinuomotame žemės sklype netrukdė nei tuo kaminu ir įrengimais naudotis ar juos valdyti, nei juos apjuosė STOP juosta, nei apstatė apsaugininkais. Ilgus metus tai nekėlė niekam jokių problemų: lygiai kaip geras kaimynas kitam geram kaimynui leidžia prisiskinti obuolių nuo patvoryje augančios obels, taip ir „Plungės bioenergija“ nekėlė jokių sąlygų miesto valdžiai dėl jų kamino ir įrengimų buvimo kitos įmonės nuomojamoje teritorijoje.“
Kaip kaminas susijęs su šilumos kaina?
Iš tiesų, sunku suprasti ir paaiškinti, kaip to kamino ir įrengimų buvimas kitos įmonės nuomojamoje teritorijoje yra susijęs su šilumos gamybos kaštais ir galiausiai – su Plungės gyventojų sąskaitomis už šilumą.
Panašu, kad taip dirbtinai pučiamas dezinformacijos skandaliukas, nes „Plungės bioenergija“ nereikalauja už to kamino ir įrengimų buvimą savo teritorijoje jokių mokesčių ar pan. (nors galėtų – juk būtent jie prižiūri PŠT turtą, juo rūpinasi, saugo – aut. pastaba).
Iš kitos pusės, kaip teisingai pastebi G. Šumskas, jeigu iš tiesų PŠT valdyba mano, kad tai sumažins šilumos kainas, kodėl tada jie iki šiol net nėra parašę laiško NŽT ir nepaprašę valstybinės žemės po kaminu ir įrengimais nuomos teises perkelti jiems patiems?
Giesmelė apie brangiausią šilumos kainą Lietuvoje…
L. Skieraus ir jo parankinių nuolat kartojamą mantrą apie brangiausią šilumos kainą Lietuvoje žino kone kiekvienas – net pirmokas. Dėl to kalti buvo PŠT ir UAB „Plungės bioenergija“. Per tiek metų skleistas melas savo padarė.
Tačiau politikas su savo tarnais vengia garsiai pasakyti, jog Lietuvoje šilumos kainas nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ir kad „Plungės bioenergija“ negali nustatyti tokios kainos, kuri jai pačiai būtų priimtina.
Todėl nors „Plungės bioenergija“ yra nepriklausomas šilumos gamintojas, ji vis tiek negali parduoti savo šilumos brangiau, nei tai yra nustatyta teisės aktais, kuriuos Lietuvoje priima Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
„VERT viešai paskelbtoje informacijoje www.vert.lt „Plungės šilumos tinklų“ šildymo kaina (6,14 cnt už kWh su PVM) yra nurodyta 34-oje vietoje iš visų 49-ių šilumininkų visoje Lietuvoje.
Oficialioje VERT sudarytoje lentelėje galime matyti, kad 2020 m. lapkričio mėn. pigesniu šildymu džiaugėsi palangiškiai (5,15 cnt), klaipėdiečiai (4,92 cnt), tačiau brangiau nei Plungėje už šildymą moka Skuodas (6,16), Raseiniai (6,22), Kretinga (6,31), Telšiai (6,47), Kelmė (7,10 cnt), Šakiai (7,70 cnt).
Įvertinus vien tai, kad Telšiuose gyvena beveik 4 tūkst. daugiau gyventojų nei Plungėje, vis tiek matome, kad blogesnės masto ekonomijos sąlygos dėl mažesnio gyventojų skaičiaus šiuo atveju Plungėje nelemia brangesnės šilumos, nors ekonominė logika sako, kad turėtų būti būtent taip.
Vadinasi, galime prieiti prie išvados, kad „Vieningos Plungės“ ir jų koalicijos partnerių be perstojo kartojama mantra, jog Plungėje šiluma yra „bene brangiausia Lietuvoje“, tėra akivaizdus melas, kurio nepatvirtina jokie oficialūs šaltiniai“, – sako „Plungės bioenergijos“ vadovas G. Šumskas ir pateikia daugiau oficialių skaičių pamąstymui: per 2015 m. Plungės rajono gyventojai sutaupė 568,96 tūkst. Eur, atitinkamai 2016 m. – 574,39 tūkst. Eur, 2017 m. – 379,80 tūkst. Eur, 2018 m. – 71,85 tūkst. Eur.
Taigi, per pastaruosius metus situacija su šildymo kainomis Plungėje yra ypač pagerėjusi.
VERT: UAB „Plungės šilumos tinklai“ eksploatuoja 16 katilinių, iš kurių 14 yra mažos ir neefektyvios, jose pagaminama apie 20 proc. šilumos
Dėl skleidžiamos dezinformacijos apie esą brangiausią šilumos kainą Lietuvoje kreipėmės į VERT: negi išties taip yra?
„Valstybinė energetikos reguliavimo taryba UAB „Plungės šilumos tinklai“, kaip ir kitiems šilumos tiekėjams, šilumos kainą nustato pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus (Šilumos ūkio įstatymas ir Šilumos kainų nustatymo metodika), t. y. užtikrinama, kad vartotojai už šilumą mokėtų pagrįstą kainą“, – taip redakcijai atsakoma į klausimą „Kaip vertinate Plungėje nustatytas šilumos kainas per pastaruosius penkerius metus?“
Tad kodėl, jei kaina pagrįsta, manoma, kad šildymas yra „bene brangiausias Lietuvoje“? Kokia objektyviai yra Plungės padėtis lyginant su aplinkiniais rajonais?
„Vertinant Lietuvos mastu (lyginamos VERT reguliuojamos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonės), UAB „Plungės šilumos tinklai“ tiekiamos šilumos kaina yra 34-oje vietoje tarp 49. Plungėje šilumos kaina yra 26 proc. mažesnė nei didžiausia šilumos kaina Lietuvoje. Per metus (2020 m. lapkritis/2019 m. lapkritis) kaina sumažėjo 14 proc.
Atkreipiame dėmesį, kad įmonės geografinė padėtis neturi įtakos kainai, todėl netikslinga lyginti šilumos kainą Plungėje su aplinkinių rajonų kainomis.
Šilumos tiekimo įmonių kainos lyginamos pagal kuro struktūrą ir pagaminamos šilumos kiekį, atitinkamai įmonės priskiriamos vienai ar kitai grupei, tad UAB „Plungės šilumos tinklai“ šilumos kainą reikėtų lyginti su tos pačios grupės įmonių šilumos kainomis. 2020 m lapkričio mėn. šilumos kaina Plungėje yra 6,14 ct/kWh (su PVM), t. y. 9-ta iš 14-os tos pačios grupės įmonių (įmonės, realizuojančios nuo 25 iki 50 tūkst. MWh šilumos per metus) kainų.
Didžiausią UAB „Plungės šilumos tinklai“ šilumos kainos dalį – apie 58 proc. – sudaro kuro ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) perkamos šilumos sąnaudos. Palyginimui – kitų šios grupės įmonių kainoje šios sąnaudos vidutiniškai sudaro apie 36 proc.
Sąnaudų skirtumą lemia tai, UAB „Plungės šilumos tinklai“ eksploatuoja 16 katilinių, iš kurių 14 yra mažos ir neefektyvios, jose pagaminama apie 20 proc. šilumos“, – teigiama atsakyme ir priduriama, kad siekiant sumažinti šilumos kainą, PŠT turėtų mažinti būtiniausias sąnaudas, ypač kuro, pvz., investuoti į mažas katilines, didinant jų efektyvumą, taip pat mažinti perkamos šilumos sąnaudas, ieškant būdų konkuruoti su NŠG.
Tai gal, kaip dabar padaryta, šildymas dujomis Plungėje gali būti pigesnis negu šildymas biokuru?
Pasak VERT-o, į šį klausimą galima būtų atsakyti tik įmonei (PŠT) pateikus konkretų investicinį projektą, kuris leistų identifikuoti, ar kitų sąnaudų eilučių sutaupymai padengtų kuro kainų padidėjimą…
A. Tamošauskas: „Mano sprendimą galima iš dalies laikyti pralaimėjimu“
Dvejus metus UAB „Plungės šilumos tinklai“ generaliniu direktoriumi išbuvęs A. Tamošauskas 2020 m. lapkričio 6 d. pasitraukė iš šio posto. Kaip sako, „sprendimą trauktis priėmiau nesutapus mano ir pagrindinio akcininko – Savivaldybės administracijos nuomonėms dėl tolesnės veiklos strategijos.“
Anot A. Tamošausko, neišvengiamai reikėjo pačiam apsispręsti – arba vykdyti sprendimus, kuriems nepritaria, arba pasitraukti. „Laikau save kūrėju, tad šiame etape, į kurį dabar įžengė PŠT, nebemačiau savęs.
Taip, tai galima iš dalies laikyti ir pralaimėjimu, kadangi nesugebėjau apginti Bendrovės pozicijos sprendimuose, kuriuose buvo paliestas jos interesas“, – redakcijai sakė buvęs direktorius.
Direktorius sako galįs drąsiai žiūrėti visiems į akis, nes įmonę paliko gerokai geresnę nei rado atėjęs.
Anot direktoriaus, per tuos porą metų pavyko įgyvendinti visus tris jam, kaip bendrovės vadovui, iškeltus strateginius tikslus, ir tai turi bei turės ateityje po 180 tūkst. eurų teigiamą įtaką bendrovės pelningumui kasmet:
1) Sumažino technologinius nuostolius. Pirmą kartą per pastaruosius 10 metų technologinius nuostolius pavyko sumažinti iki VERT nustatytos ribos ir pasiekti 12,4 tūkst. MWh dydį.
Tai geriausias rezultatas Bendrovės istorijoje. Nepasiekdama nustatytų tikslų, įmonė kasmet vidutiniškai patirdavo 54 tūkst. eurų nuostolių, kuriuos dengdavo iš pelno.
2) Panaikino kuro sąnaudų viršijimą. Iki tol dėl to Bendrovė patirdavo ~ 50 tūkst. eurų nuostolių kiekvienais metais.
3) Iš esmės pagerino Finansinio pajėgumo rodiklį. Pertvarkė visas bankų paskolas, jų likutį sumažino 800 tūkst. eurų (nuo 1,8 iki 1,0 mln. eurų), atkūrė įmonės mokumą, pagerino kapitalo struktūrą, reikšmingai sumažino pirkėjų įsiskolinimus, peržiūrėjo vidaus sistemų priežiūros tarifus ir kt.
Pagal finansinį pajėgumą 2017 m. bendrovė buvo paskutinė tarp visų Lietuvos šilumos tiekimo įmonių. Už 2019 m. jo vertinimas pagerėjo iki aukščiausios per paskutinius dešimt metų reikšmės (2,75) ir tapo priimtinu Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT).
„Atėjęs į Bendrovę, siekiau ją pertvarkyti pagal vakarietiškus verslo standartus. Tokį supratimą, tokią asmeninę patirtį atsinešiau iš ankstesnės savo darbinės patirties.
Veiklos skaidrumas, kompetencijų bei efektyvumo didinimas visuose padaliniuose, pokyčiai valdymo struktūroje, pirkimų procesų pertvarkymas, naujas požiūris į giminaičių bei politikų įdarbinimus – visa tai atsispindėjo pastarojo meto Bendrovės sprendimuose. Iš vienos pusės tai buvo sunku, nes tiek daug ką reikėjo pakeisti vienu metu.
Tačiau kartu ir lengva, nes mačiau, jog pokyčių įmonėje reikia, ir tai sukūrė daug vertės jai.
Palieku įmonę, kuri po ilgo nemokumo laikotarpio vėl turi tvirtą finansinį pagrindą ir gali sėkmingai tęsti mano paties užsibrėžtos vizijos įgyvendinimą.
Vizijos, kuri yra tokia: „Gerai organizuota, skaidriai veikianti, nepriklausoma nuo politinės įtakos, finansiškai stipri bendrovė, sugebanti vykdyti gerai apgalvotas investicijas, nukreiptas į šilumos kainos vartotojams mažinimą“, – pasakojo A. Tamošauskas.
Tačiau redakcijai rūpėjo ne tik direktoriaus atlikti darbai, bet ir tai, kas ir kaip kuria skandalus Plungės šilumos tinkluose ir eilę metų dezinformuoja visuomenę.
– Ar tiesa, kad Jums buvo nurodyta nepratęsti nuomos sutarties su „Plungės bioenergija“? Kas davė tokį nurodymą? Kokia forma – žodžiu ar raštu?
– Nepratęsti nuomos sutarties su „Plungės bioenergija“ nusprendė bendrovės valdyba. Taip, tai buvo raštiškai įformintas sprendimas.
– Ar PŠT turėjo nuostolių dėl to, kad buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis su UAB „Plungės bioenergija“?
– Man nėra žinoma apie jokius tokio pobūdžio nuostolius.
– Galbūt nutraukus patalpų nuomos sutartį su UAB „Plungės bioenergija“ buvo sutaupyta PŠT lėšų?
– Ne.
– Kaip buvo sprendžiamas šio šildymo sezono Plungėje klausimas?
– Nuo š. m. birželio 1 d. šiluma V. Mačernio g. sistemoje buvo gaminama UAB „Plungės šilumos tinklams“ priklausančiais gamtinių dujų katilais.
– Ar tiesa, kad buvo realiai planuojama šildytis dujomis?
– Taip, bendrovė buvo pasiruošusi užtikrinti šilumos gamybą jai priklausančiais gamtinių dujų katilais.
– Ar buvo skaičiuoti dujinio šildymo kaštai ir gretinama su biokuro variantu, kai šiluma perkama iš „Plungės bioenergijos“?
– Taip, tokius skaičiavimus PŠT administracija padarė ir pateikė juos valdybai. Bendrovės administracijos nuomone, šilumos gamyba naudojant gamtines dujas yra brangesnis pasirinkimas tiek bendrovei, tiek šilumos vartotojams.
Argumentuotais skaičiavimais tai aš ir siekiau įrodyti visose diskusijose tuo klausimu.
– Ar tikrai jums buvo duotas nurodymas šį sezoną šildytis dujomis?
– Iš principo taip, nes tai tiesiog buvo kitų sprendimų pasekmė. Po UAB „Plungės bioenergija“ gamybos sustabdymo tuo metu tiesiog nebeturėjome jokios kitos alternatyvos.
– Kodėl Jūs, žinodamas, kad „Plungės bioenergija“ neturės nuomojamų patalpų su šilumos įrenginiais, sutikote pirkti iš jų šilumą? Ar jūs pats asmeniškai šių metų rugsėjo mėn. pasirašėte šilumos pirkimo sutartį su „Plungės bioenergija“, ar Jums buvo duotas toks nurodymas?
– Šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodoma arba kaip nors įvardijama, kokiais įrenginiais gamintojas gamins šilumą. UAB „Plungės bioenergija“ 2019–2020 metais vykdė investicinį projektą su ES parama – jų pačių pastate jų valdomoje žemėje statė naujus biokuro katilus ir planavo pradėti gamybą 2020 m. IV ketvirtyje. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma ne trumpesniam nei vieno pilno šildymo sezono terminui.
Ją pasirašiau aš, prieš tai valdyba buvo nusprendusi (pritarusi) dėl tokios sutarties pasirašymo.
– Kodėl administracijos direktorius M. Kaunas piktinasi, kad Jūs pasirašėte šilumos pirkimo sutartį?
– Nežinau.
– Koks buvo pagrindinis konfliktas su Savivaldybės administracija, kad Jūs nusprendėte išeiti iš direktoriaus posto savo noru?
– Nesutapo nuomonės strateginiais klausimais. Nusprendžiau trauktis, nes nesulaukiau pritarimo PŠT administracijos siūlymams/pozicijai. Tiesiog reikėjo pasirinkti – arba vykdyti nurodymus, kuriems pats nepritariu, arba pasitraukti.
Uolūs šilumos tinklų užgrobimo plano vykdytojai nėrė į krūmus…
Redakcija nusiuntė paklausimus ir Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriui M. Kaunui, ir UAB „Plungės šilumos tinklai“ buvusiai „nepriklausomai“ valdybos narei, dabar jau laikinajai direktorei M. Charitonovai.
Jei pirmasis nesiteikė išvis atsakyti, tai antroji, akivaizdžiai susinervinusi dėl klausimų, raštu pareiškė: „Aš būtinai pateiksiu atsakymus.
Tiesa, rašysite kažką apie tai, kad „Plungės bioenergija“ neteisėtai naujus katilus prijungė prie centrinio šildymo sistemos? Ar tokia informacija Jums neaktuali?“
Tuo PŠT laikinosios direktorės pažadas ir baigėsi: abu nėrė į krūmus. Gal nėra ko atsakyti?
Bet vietoj to…
Į mūšį – sunkioji artilerija!
Jei negalima priversti pasitraukti „geruoju“, asmeniniams interesams tenkinti galima pasitelkti jėgą – policiją.
Gruodžio 1 d. į UAB „Plungės bioenergija“ teritoriją atvyko PŠT direktorė M. Charitonova. Ne viena. Pasitelkusi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato tyrėją Egidijų Grikštą, ji pareikalavo, kad „Plungės bioenergijos“ direktorius G. Šumskas uždarytų šilumos padavimo sklendes.
Kitaip tariant, UAB „Plungės bioenergija“ direktoriui buvo duodami nurodymai, kaip jis turėtų vykdyti šilumos gamybos veiklą.
UAB „Plungės bioenergija“ dėl pareigūno Egidijaus Grikšto veiksmų kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką.
Beje, šis pareigūnas yra įsivėlęs į dar vieną skandalingą istoriją, kai nubaudė žmogų už „lenkimą sankryžoje“, kurios nėra.
Apie tai „Plungės žinios“ rašė 2018 m. lapkričio mėnesį. Principingas plungiškis sugebėjo per teismus įrodyti pareigūno nekompetenciją ir įgaliojimų viršijimą. Ar nepasikartos istorija darsyk? Ar tik pareigūnas nėra laisvai samdomas visokiems „reikaliukams“ sutvarkyti?
Redakcija taip pat kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką su paklausimu.
Klaipėdos AVP komisariato atsiųstame atsakyme teigiama, jog pareigūnai į įvykio vietą vyko gavę pranešimą per Bendrąjį pagalbos centrą (PŠT laikinoji direktorė M. Charitonova skambindama 112 nutarė, jog yra rimtas pavojus ir reikalinga pagalba, nors tai yra jos konfliktas su įmone, kuri nesiėmė jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė įstatymų).
„Įvykio vietoje pareigūnai atliko būtinus pirminius veiksmus pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Įvykis filmuotas pareigūnų body kameromis.
Tikslinant aplinkybes nenustatyta, kad įvykio vietoje pareigūnai būtų viršiję savo įgaliojimus ar davę neteisėtus nurodymus. Tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas, nes Plungės r. PK pareigūnų veiksmuose nenustatyta jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų“, – teigiama redakcijai atsiųstame atsakyme.
Kodėl Tarybos narys ir multimilijonierius taip išskirtinai domisi Plungės šilumos tinklais?
Jau beveik aštuonis metus „Vičiūnų grupės“ bendraturtis, multimilijonierius ir Plungės oligarchu tituluojamas politikas L. Skierus itin aktyviai domisi UAB „Plungės šilumos tinklai“. Kodėl toks išskirtinis dėmesys skiriamas būtent šiai įmonei, jei, kaip praėjusiais metais tvirtino L. Skierus, „neturi jokių interesų“?
Redakcija su šiuo paklausimu el. paštu kreipėsi į politiką ir verslininką. Taip pat papildomai klausėme apie M. Charitonovos ir M. Kauno sąsajas su „Vičiūnais“; kaip šilumos kainą atpiginti žadėjęs verslininkas-politikas vertina PŠT dujinių katilų pajungimą šildymui, dėl kurių kyla šilumos kaina?; kodėl taip aktyviai siekia, jog būtų pašalintas nepriklausomas šilumos gamintojas UAB „Plungės bioenergija“ ir t. t.
Deja, kaip ir PŠT laikinoji direktorė M. Charitonova ir Savivaldybės administracijos direktorius M. Kaunas, verslininkas-politikas L. Skierus taip pat nėrė į krūmus ir jokių atsakymų nepateikė. Ar vengdamas atsakymų, „jokių interesų PŠT neturintis“ politikas išsklaidė abejones? Ne, klausimų kyla dar daugiau, jei vengiama atsakyti į paprastus klausimus ir įrodyti, kad tikrai neturi jokių interesų…
Kas toliau?
Atrodo, kad multimilijonieriaus ir Plungės oligarcho L. Skieraus siekis užvaldyti Plungės šilumos ūkį demaskuotas, ir uolūs jo plano vykdytojai turėtų nustoti skleisti dezinformaciją bei vykdyti destrukcinę veiklą prieš UAB „Plungės bioenergija“.
Tačiau, sprendžiant iš pastarųjų dienų veiksmų, M. Charitonovai ir jos užsakovams „žaisti žaidimus“ su „Plungės bioenergija“ galiausiai trūko kantrybė: jau ruošiant šią publikaciją spaudai, pzinios.lt redakciją pasiekė žinios, kad PŠT nuo Kalėdų, viduryje šildymo sezono, tiesiog vienašališkai nutraukė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su „Plungės bioenergija“ ir pareikalavo atjungti šilumos gamybos katilus.
Nors toks veiksmas yra akivaizdžiai neteisėtas ir prieštarauja teismų priimtoms nutartims, įpareigojančioms netrukdyti „Plungės bioenergijai“ gaminti ir tiekti šilumą, teisininkė M. Charitonova, išnaudojusi visas savo teisines „gudrybes“ pašalinti „Plungės bioenergiją“ iš šilumos ūkio, taip tiesiog nusprendė pateikti ataskaitą apie savo sėkmingai pasiektą planą. Pzinios.lt redakcijai „Plungės bioenergijos“ direktorius G. Šumskas prieš pat Naujuosius Metus susidariusią situaciją pakomentavo taip:
„Margaritos Charitonovos pareiškimai apie šilumos pirkimo-pardavimo sutarties vienašališką nutraukimą nuo 2020 12 25 yra niekiniai, negalioja ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių.
Šilumą gaminame toliau ir ją tiekiame į tinklus, tikimės, kad PŠT vadovybė gerbs teismų sprendimus ir vengs radikalių, beatodairiškų ir neatsakingų sprendimų, kurie neigiamai paveiktų plungiškių lūkesčius dėl stabilaus ir nebrangaus šilumos tiekimo į jų būstus pačiame šildymo sezono viduryje.“
Apie tai, kaip oligarchas neturi jokių interesų Plungės šilumos ūkyje…
Oligarchinė vertikalė Plungės šilumos ūkyje: schema, atskleidžianti aiškias sąsajas tarp „Vičiūnų“ ir „Plungės šilumos tinklų“
PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖ TARYBA
TARYBOS NARYS YRA L. SKIERUS, KURĮ IŠKĖLĖ VISUOMENINIS RINKIMŲ KOMITETAS „VIENINGA PLUNGĖ“
PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS, KURIAI VADOVAUJA VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS „VIENINGA PLUNGĖ“ NARYS MINDAUGAS KAUNAS, YRA UAB „PLUNGĖS ŠILUMOS TINKLAI“ AKCININKĖ
UAB „PLUNGĖS ŠILUMOS TINKLAI“ VADOVĖ IR VALDYBOS NARĖ – MARGARITA CHARITONOVA.
MARGARITA CHARITONOVA, KAIP IR LIUDAS SKIERUS, YRA VISUOMENINIO RINKIMŲ KOMITETO „VIENINGA PLUNGĖ“ NARIAI
LIUDAS SKIERUS YRA „VG HOLDING“ BENDRATURTIS
„VG HOLDING“ VALDO „VIČIŪNŲ“ ĮMONIŲ GRUPĘ
Dosjė:
Liudas Skierus
Bendrovės archyvas.
„Vičiūnų“ įmonių grupės akcininkas
Turto vertė – 113 mln. eurų.
POLITIKA IR VISUOMENINĖ VEIKLA
L. Skierus yra Plungės rajono savivaldybės tarybos narys. Jis vadovavo kaunietiško judėjimo „Vieningas Kaunas“ klonui „Vieninga Plungė“.
„PLUNGĖS MATIJOŠAIČIU“ vadinamas L. Skierus 2019 m. nesugebėjo pakartoti savo verslo partnerio sėkmės savivaldybių rinkimuose – žemaitiškas „Vieningojo Kauno“ klonas „Vieninga Plungė“ iškovojo septynis iš 25 mandatų ir yra valdančiojoje koalicijoje. L. Skierus yra Plungės rajono savivaldybės narys.
Plungėje daug ir L. Skieraus verslo interesų, šiame mieste yra svarbių „Vičiūnų grupės“ įmonių – lašišų perdirbimo fabrikas, džiūvėsėlių gamykla.
L. Skierus ir V. Matijošaitis lygiomis dalimis valdo „VG Holding“, per kurią kontroliuoja „Vičiūnų grupės“ įmones. Trečioji ir mažiausią dalį šio verslo turinti partnerė Birutė Andriuškaitė „Vičiūnų grupės“ akcijas valdo tiesiogiai. 2018 m. „Vičiūnų grupė“ uždirbo 22,3 mln. grynojo pelno.
Verslininkai pastaruoju metu investuoja į nekilnojamojo turto projektus. Vilniuje pradedamas statyti „DoubleTree by Hilton“ viešbutis, o Kaune vietoj „Respublikos“ viešbučio vaiduoklio dygsta modernus pastatų kompleksas „Magnum“.
2018 m. Lietuvoje kilo skandalas dėl „Vičiūnų grupės“ veiklos Rusijos okupuotame Kryme. Nors įstatymai nebuvo pažeisti, žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad politikoje aktyviai dalyvaujantys „Vičiūnų grupės“ akcininkai yra atsakingi ir už Lietuvos reputaciją.
VIENAS IŠ DVIEJŲ didžiausių „Vičiūnų“ įmonių grupės akcininkų L. Skierus liko gyventi Plungėje, kuri yra reikšmingas miestas koncernui. Jame veikia svarbios grupės įmonės – lašišų perdirbimo fabrikas, džiūvėsėlių gamykla.
2017 m. „Vičiūnų grupė“ uždirbo 17,848 mln. eurų grynojo pelno. 2016 m. įmonių grupė uždirbo 11,166 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 2,3 karto daugiau nei 2015 m. 85,73 proc. grupės akcijų priklauso L. Skieraus ir jo verslo partnerio Visvaldo Matijošaičio valdomai Nyderlanduose (kodėl ne Lietuvoje?) registruotai „Viciunai Group“.
„VIČIŪNŲ“ ĮMONIŲ grupę sudaro 80 bendrovių septyniolikoje pasaulio šalių. Produkcija gaminama trylikoje grupės fabrikų. Grupėje dirba 8000 žmonių.
2018-aisiais dėl mažų atlyginimų bruzdėjo Plungės įmonių darbuotojai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą