Moki vis daugiau, bet gauni ne daugiau: ekspertė rėžia tiesiai šviesiai apie Lietuvos mokesčius

Tuo metu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad mokesčių našta gyventojams jau ir taip didelė. 

Ji perspėja: toliau einant vien mokesčių didinimo keliu, galima sulaukti ne didesnių pajamų į biudžetą, o priešingo rezultato – mažėjančių deklaruojamų pajamų, užsidarančio verslo ir žmonių išvykimo. 

Ekspertė taip pat paaiškino, kodėl didesnės „Sodros“ įmokos nebūtinai reiškia proporcingai didesnę pensiją ir kurie mokesčiai gyventojų kišenes spaudžia labiausiai.

Apie mokesčius ir pensijas: moki daugiau, o gauni...

© Daiva Čibirienė / Nuotrauka iš atvirų šaltinių

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva ČIBIRIENĖ sakė mananti, jog mokesčiai Lietuvoje jau ir taip padidinti, todėl politikai, pamatę, kas darosi, kokia gali būti mokesčių mokėtojų reakcija, netgi gali pagalvoti, kad reikia „važiuoti" mokesčių mažinimo kryptimi.

„ Antraip, - svarstė D.Čibirienė, - arba Lietuvoje bus didelis protų nutekėjimas, arba valdžia pamatys, kad žmonių deklaruojamos ir apmokestinamos pajamos mažėja."

- Ir kaip tada gyventojai reaguos? Dar labiau slėps savo tikrąsias pajamas? Kitur iškels verslą, išvažiuos kitur dirbti ir t.t. Negi politikai to nesupranta?

- Gali atsitikti ir taip, kad pasikeis gyventojų elgsena. Žmonės to mokesčių padidinimo dar nemato, bet pamatys kitų metų pavasarį savo deklaracijose, kai reikės susimokėti pajamų mokesčius už 2026-uosius metus.

Jeigu politikai mato, kad valstybės biudžete trūksta pinigų ir mano, kad vienintelis pinigų surinkimo būdas yra mokesčių didinimas, tai ką padarysi?

Smegenų jiems neįdėsi. Nors viso pasaulio ekonomika rodo, kad mokesčių surinkimas didėja ne dėl mokesčių padidinimo, bet dėl to, kad daugiau mokesčių mokėtojų tuos mokesčius sumoka, nes gali juos sumokėti iš ekonomikos augimo. 

O tokios mokesčių sistemos, kuri skatintų ekonomikos augimą, mes Lietuvoje neturime.

- O koks mokestis labiausiai mus skurdina?

- Jei kalbate apie gyventojus, tai Pridėtinės vertės mokestis (PVM), nes gyventojai, sumokėję PVM, negali jo atgal susigrąžinti.

O mokame 21 proc. PVM ir mokėdami komunalinius mokesčius, ir kasdien pirkdami maistą ar kitokias prekes. 

Nusipirkę butą už 121 tūkst. eurų, 21 tūkst. eurų iškart atiduodame valstybei kaip PVM nuo įsigyto turto. Tai yra tikrai labai daug. Perkame automobilį - irgi 21 proc. atiduodame.

Kitas mokestis, kur gyventojai daug atiduoda, yra gyventojų darbo santykių ar kitokių pajamų mokesčiai (GPM), kurie yra priklausomi nuo gyventojo pajamų dydžio ir siekia 15-33 proc.

Dar yra socialinio draudimo mokesčiai, kurių niekas nelaiko mokesčiais, sako - čia draudimas ir tu už tai gauni išmokas.

Bet tam tikros draudimo rūšys, pavyzdžiui, privalomas sveikatos draudimas (PSD), kurio tarifas 6,98 proc., yra susietas su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA). 

Yra skirtumas, ar mokėsi PSD nuo vieno MMA ar nuo 50-ies MMA, tačiau sveikatos paslaugų apimtis, numatyta šiame draudime, išliks ta pati.

Tad tai yra ir draudimas, ir mokestis viename. Ir, priklausomai nuo pajamų dydžio, ta sumokėta PSD suma dažnai pavirsta daugiau ne į draudimą, bet į mokestį.

- Nes jei tai būtų paprastas draudimas, tai žmogus, sumokėjęs už draudimo polisą didesnę sumą, galėtų, įvykus draudiminiam įvykiui, tikėtis ir daugiau išmokų. O PSD atveju, jokių papildomų nemokamų paslaugų vis vien negautų. Lygiai tokias pačias, kiek ir mažiau PSD sumokėję. O kaip vertintumėte Valstybės socialinio draudimo (VSD), taip vadinama „Sodros" mokestį?

- VSD mokestis yra 12,52 -13,83 proc. Šis mokestis taip pat mokamas nuo algos, be čia jau jeigu daugiau VSD sumokėsi, tai daugiau ir gausi išmokų (ligos, motinystės, pensinio draudimo ir t.t.).

Tačiau visiškos teisinės priklausomybės, kad kiek daugiau sumokėsi, tiek ir gausi, nėra. Tai nereiškia, kad jei sumokėsi šimtą kartų daugiau „Sodrai" įmokų, tai ir tavo pensija bus šimtą kartų didesnė.

Kuo tu daugiau moki „Sodrai", tuo tavo pensija mažesniu procentu auga ir labiausiai laimi tie, kurie uždirba minimalią algą, nes jie faktiškai gaus didesnę pensiją negu yra sumokėję įmokų.

Jeigu žiūrėti matematiškai, tai tie, kurie uždirba daugiau, jie finansuoja ir savo pensiją ir tų kitų, mažiau uždirbančių, pensijas. Ir dėl to jų sumokėtų įmokų proporcijos, palyginus su gaunama pensija, yra ženkliai prastesnės būklės, negu žmogaus, kuris uždirba minimalią algą.

- O kokie mokesčiai labiausiai trukdo verslui?

- Įmonėms PVM nėra labai aktualus, tačiau, kai yra didelis PVM tarifas, įmonei sunkiau parduoti savo prekę, nes jos kaina tampa gyventojams per daug didelė.

Pirkėjas už tokią kainą mažiau perka arba visai neperka. Tai reiškia, kad nuo per didelio PVM tarifo kenčia ir verslas, nes jis negali daugiau parduoti. Turi prekę nupiginti. Iš viso nėra tokio mokesčio, kurį būtų galima neskausmingai padidinti.

Be to - pas mus kalbama tik apie mokesčių didinimą, bet nekalbama apie surinktų mokesčių kontrolę ir teisingą paskirstymą.

Visiškai nenorime į tai investuoti, nors Valstybės kontrolė visose savo ataskaitose rėkia, kad surinkti pinigai nėra tinkamai skaičiuojami.

Mes nemokame susiskaičiuoti jau dabar surenkamų pinigų, bet sakome - norime dar daugiau. Reikėtų pirmiausiai susiskaičiuoti pinigus, teisingai, ekonomiškai efektyviai juos valdyti - ir tų pinigų užtektų.

Bet kai tu nemoki jų susiskaičiuoti, tu gali betkiek didinti mokesčius, bet pinigų vis tiek trūks, nes jie - kiaurame rėtyje ir išteka pro kraštus. Juos pasisavina nesąžiningu keliu visai kiti asmenys arba jie įsisavinami netikslingai.

- Ar galima tikėtis, jog politikai kada nors susipras, jog mokesčius reikia ne didinti, bet mažinti? Liberalai nuolat apie tai kalba, bet į valdžią patekę elgiasi kaip visi.

- Aš nieko neprognozuotu, bet mes jau turime pavyzdį su akcizais. Juos pakėlė, o kas atsitiko? Rezultatas - surinko mažiau mokesčių.

Pavyzdžiui, akcizų už kurą surinko daugiau, bet PVM mažiau, o rezultatas - dešimčių milijonų eurų minusas. Degalinės užsidaro, atleidžia darbuotojus, o jiems reikia mokėti socialines išmokas.

Degalinės, jei užsidaro, nemoka pelno mokesčio, nemoka nekilnojamojo turto mokesčio ir dar pareikalauja iš valstybės papildomų pinigų socialinėms išmokoms atleistiems darbuotojams. Tad mokesčių didinimas atneša neigiamus dalykus, bet to nenorima suprasti.

Mąstymas kažkur dingsta

Kol būsimi finansų ministrai netampa finansų ministrais, jie sako, kad mokesčių didinimas nėra išeitis, kad reikia auginti ekonomiką, nes būtent iš augančios, stiprėjančios ekonomikos galime ir daugiau mokesčių surinkti.

Bet kai jie tampa finansų ministrais, tas mąstymas kažkur dingsta, tarsi ministerijos darbuotojai juos užburia. Ir tas finansų ministras jau kalba tiesmukiškai, kad padidinę mokesčius surinksime jų daugiau.

Atrodo - na, aš esu karalius. Pasakiau - atiduokite visą derlių man ir kitais metais bus labai gerai, turėsite iš ko užauginti naują derlių. Bet taip nebūna. Viskam yra ribos.

- Gal išminties trūksta? Gal bijo dėl savo kailio, jei ims elgtis pieš srovę?

- Sunku pasakyti, bet kai jie papuola į valdžią, pradeda maitintis iš mokesčių surinkimo, o daugiau surinkdami padidina ir savo išmokas.

O kodėl jie turėtų galvoti kitaip? Juk kokia rizika yra ministrui pasakyti, kad aš dabar su deficitiniu biudžetu ne didinsiu mokesčius, bet sumažinsiu? Kiek tada žmonių pasakytų, jog tai kvaila ir kad tu pats, ministre ar premjere, būsi atsakingas, jeigu mokesčių nesurinksi?

Todėl ir nėra jokio pasipriešinimo, niekas nepasako - aš prieštarauju. O jei mokesčių padidinimas nepasiteisina, surenkama tiek pat, kiek anksčiau, gal tik truputį daugiau, ar net mažiau, viskas nurašoma infliacijai.

Bet juk turi būti ir ekonomikos augimas. Negalima užstrigti vienoje vietoje. Bet nėra tos politinės atsakomybės.

Prisimenu Lietuvoje situaciją prieš 20 metų, kai į mane kreipdavosi užsieniečiai, norintys čia įsikurti, tapti mokesčių mokėtojais, nes mokesčių sistema buvo gera.

Jie rinkosi tada Lietuvą, nes mažesnis mokesčio tarifas pritraukia kaip magnetas kitus mokesčių mokėtojus ir jų mokesčiai ateina į mūsų šalį.

Jeigu tiktai verslas ar žmogus gali iškeliauti į kitą šalį, kur mažesni mokesčiai, jis tikrai iškeliaus. Tai, kodėl mes norime, kad iškeliautų? Kai iškeliauja, jau labai sunku jį atgal susigrąžinti.

Šaltinis: Parengta pagal Respublika.lt, Olava STRIKULIENĖ