Naujas ekonomikos stebuklas: dar šiek tiek – ir Lenkija pasivys Britaniją

1991 m. rugpjūčio 30 d. 17-metis moksleivis Jakubas Karnovskis grįžta iš Ukrainos į gimtąją Lenkiją. Širdyje – lengvumas, kišenėse – atpildas. 

„Aš pardavinėjau kelnes Chmelnyckije, – prisimena tą savo verslo kelionę J.Karnovskis, dabar 51 metų amžiaus Lenkijos „Kredobank“ Ukrainoje valdybos pirmininkas. – O tada, kai važiavau į Lenkiją, visus pinigus iš manęs paėmė pasienio kontrolės punkte. Gavau protokolą „kontrabandos likučiai“, nes turėjau 3 tūkst. rublių.“

Jei tai ne pirmasis, tai tikrai vienas iš pirmųjų prekybos karų tarp dviejų jaunų postsocialistinių šalių kapitalizmo aušroje. Po to Ukraina ir Lenkija pasuko vienu keliu, bet skirtingomis kryptimis.

„Europa į vakarus nuo Elbos upės – tai asmeninės laisvės, mokėjimas pinigais už žemės naudojimą ir pan. Į rytus nuo Elbos upės – tai baudžiava, autoritarizmas, laisvių slopinimas, kolonija“, – istorijos aspektus aiškina Piotras Kulpa, 2004–2005 m. Lenkijos ekonomikos ir darbo viceministras.

Lenkija aplenkė Šveicariją

Ir štai rezultatas. Rugsėjo pradžioje Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad pirmą kartą savo istorijoje Lenkijos BVP viršijo 1 trilijoną JAV dolerių. Taip Lenkija pateko į Pasaulio banko 20-uką pagal nominalųjį bendrąjį pajamų indeksą, aplenkė Šveicariją ir priartėjo prie Saudo Arabijos.

„Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas sako, kad po dvejų metų gyvenimo lygis Lenkijoje bus aukštesnis nei Britanijoje“, – P.Kulpa pereina prie makroekonomikos.

Prieš dvejus metus dienraštis „The Telegraph“ buvo konkretesnis: jis prognozavo, kad jau iki 2030 m. pagal BVP vienam gyventojui Lenkija pralenks Jungtinę Karalystę. Atsižvelgiant į vidutinį šių šalių ekonomikos augimo tempą (pirmoji – plius 3,5 proc. per metus, antroji – 1,1 proc.), šis sąlyginis 2030 m. gali ateiti gerokai anksčiau.

„Europos integracija tapo svarbiausiu žingsniu stiprinant valstybės potencialą šiuolaikinėje Lenkijos istorijoje, – aiškina Piotras Arakas, „VeloBank SA“ vyriausiasis ekonomistas. – Įmonėms tai reiškė integraciją į Europos tiekimo grandines.“

Jei viskas taip gerai klostosi, kodėl lenkų akys tokios ašarotos? – klausia NV. P.Arakas nurodo mažiausiai penkias priežastis: artėjančios energetikos ir demografinės krizės, pavojingai augantis išorės įsiskolinimas, o su juo – pernelyg didelis biudžeto deficitas.

„Be to, yra geopolitinė grėsmė iš Rusijos pusės“, – pabrėžia ekspertas.

„Per pastaruosius 30 metų Lenkija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal vienam gyventojui tenkančių pajamų augimo rodiklį, atsižvelgiant į perkamąją galią, – teigia P.Kulpa. – Lenkai realiai praturtėjo labiau nei bet kuri kita tauta pasaulyje.“

5 priežastys

Šis kelias nuo Chmielnyckio turgaus iki Europos rinkos buvo įveiktas per tris dešimtmečius, žengiant nesuskaičiuojamą skaičių žingsnių. NV pašnekovai atkreipia dėmesį į penkis: vienas jų – ekonomikos privatizavimas.

Kapitalo rinkos, dabar vienos didžiausių regione, Varšuvos vertybinių popierių biržos (WSE), sukūrimas. „Jie šią masinę privatizaciją vykdė būtent per biržą, – patikslina Romanas Korniliukas, „YouControl“ finansų analitikas. – Ji buvo atvira, skaidri, prieinama visiems norintiems, o ne tik tiems, kurie buvo susiję.“

O taip pat stojimas į NATO 1999 m. ir į ES 2004 m. Be to – švelni migracijos politika, sukūrusi milijoninius žmogiškojo kapitalo srautus į šalį ir iš jos.

O 5 punktas, P.Kulpos nuomone, iš tiesų turėtų būti pirmasis ir pagrindinis. Jis pradeda iš toli, sakydamas, kad darbo jėga nėra turto šaltinis, nes šalys, kuriose visi dirba nuo ryto iki vakaro, paprastai yra skurdžios šalys.

Gamta taip pat nebūtinai yra turto šaltinis, nes Konge, Nigerijoje, Rusijoje yra daug gamtinių išteklių, o Japonijoje jų visai nėra. Taip pat turto šaltinis nėra kapitalas, nes jis paprastai ieško vietų, kur gali lengvai persikelti ir saugiai daugintis. Turto šaltinis nėra technologijos, nes jos yra kapitalo išvestinis produktas.

„Vienintelis turto šaltinis yra organizavimas, – apibendrina pašnekovas. – Kova vyksta tik dėl organizavimo lygio skirtumo. Lenkijos sėkmės paslaptis yra ta, kad ji pasirodė esanti geriau organizuota nei jos konkurentai.“

Visų pirma, norint pasiekti aukštą Lenkijos institucijų organizuotumo lygį, reikėjo atsisakyti totalitarinio paveldo ir nutraukti ryšius su „šviesia“ praeitimi. 

13-asis 1997 m. balandžio mėn. priimtos Lenkijos Konstitucijos straipsnis šį vystymosi vektorių įtvirtino taip: „Draudžiamos politininės partijos ir kitos organizacijos, savo programose besiremiančios totalitariniais metodais ir nacizmo, fašizmo bei komunizmo praktika...“