Naujos socialinio draudimo taisyklės sukėlė kritikos bangą: kas laukia dirbančių keliose darbovietėse

Pakeitimų kritikai teigia, kad naujoji sistema labiausiai paveiks ne mokesčių vengiančius asmenis, o legaliai papildomai dirbančius žmones, pradedančius verslininkus ir nepilnu etatu darbuotojus. 

Jų vertinimu, didesnė finansinė našta gali apsunkinti smulkiojo verslo kūrimą, padidinti darbdavių neapibrėžtumą ir sumažinti motyvaciją kurti naujas darbo vietas.

Genialus Seimo sprendimas: Mokesčiai už orą

Seimo priimtas sprendimas nuo 2027 m. sausio 1 d. įvesti socialinio draudimo įmokų „grindis“ dirbantiems keliose vietose, skaudžiausiai palies ne mokesčių optimizavimo schemas, o pažeidžiamiausius darbuotojus ir pradedančius verslininkus.

Pagal naująją tvarką, jei bendras žmogaus atlyginimas keliose darbovietėse nesieks minimalios mėnesinės algos (MMA), mokesčiai bus skaičiuojami taip, tarsi jis tą minimumą būtų uždirbęs.

Nors valdžios atstovai tai pristato kaip „rūpestį žmonių socialinėmis garantijomis“, realybėje sukuriamas mechanizmas, baudžiantis už legalų papildomą darbą ir pradinį verslo kūrimą.

Smūgis pradedantiems įmonių vadovams

Pakeitimai tiesiogiai palies apie 8 tūkstančius asmenų, iš kurių net ketvirtadalis – beveik 2 tūkstančiai – yra įmonių vadovai. Valstybės institucijos dažnai linkusios į šią statistiką žiūrėti įtariai, tačiau pradedančio verslo realybė yra kitokia.

Kurdamas naują įmonę ar startuolį, vadovas dažnai dirba dar kitoje darbovietėje, o savo naujame projekte moka sau tik simbolinį atlyginimą arba kurį laiką išvis dirba be jo, visas lėšas nukreipdamas į įmonės plėtrą.

Šiuolaikiniame skaidriame versle, jei įmonė tampa pajėgi generuoti pajamas, vadovai iškart moka pilnus rinkos atlyginimus.

Nuo 2027 m. toks pradinio verslo modelis taps finansiškai nuostolingas: pradedančiam vadovui ar jo įmonei „Sodra“ po mėnesio atsiųs papildomą sąskaitą už mokesčių skirtumą nuo neegzistuojančių pajamų.

Darbdaviams – „Sodros“ loterija ir papildoma našta

Laikinosios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės teiginys, kad „našta darbdaviams nebus didinama“, neatitinka ekonominės logikos.

Jei darbdavys įdarbina žmogų (pavyzdžiui, valytoją ar viešbučio darbuotoją) kelioms valandoms per savaitę ir moka jam proporcingą atlyginimą, jis taps tiesiogiai priklausomas nuo to, ką darbuotojas uždirba už įmonės ribų.

Jei darbuotojas kitoje darbovietėje netenka darbo ar nesurenka reikiamo valandų skaičiaus iki MMA, likusiam darbdaviui „Sodra“ automatiškai apskaičiuos prievolę primokėti papildomas įmokas.

Tai reiškia, kad priimti žmogų papildomam ar nepilno etato darbui taps rizikinga ir finansiškai nebeprognozuojama.

Kas lieka už sistemos ribų?

Projektas Seime buvo priimtas pakankamai lengvai (63 už, 6 prieš, 30 susilaikė), paliekant išimtis tik siauroms socialiai jautrioms grupėms: jaunimui iki 24 metų, pensininkams, neįgaliesiems bei vaiko priežiūros išmokų gavėjams.

Visi kiti aktyvūs, dirbantys ir kurti bandantys žmonės pakliūva po naujuoju mokesčių presu.

Užuot skatinus legalų uždarbį ir verslumą, naujoji tvarka sukuria dirbtinius barjerus legaliai, nors ir menkai apmokamai veiklai, o tai gali dalį smulkiųjų darbuotojų tiesiog išstumti iš darbo rinkos arba paskatinti trauktis į šešėlį.

Galima daryti pagrįstą prielaidą, kad darbdaviai nenorės rizikuoti laikydami tokį darbuotoją, negalėdami prognozuoti kiek už jį reikės sumokėti mokesčių.

Kaip kas balsavo

© TV3.lt

Parengta pagal INFA.lt