Negalėjo patikėti, kaip prarado pinigus pervedę juos į lietuvišką banką: „Dabar prisėskite“

Jie teisinasi, kad sąskaita, kurią valdo sukčiai, yra tikra, tačiau internete apsimetinėjama visai kitu žmogumi nei tas, kuriam priklauso sąskaita. Specialistai įspėja, kad bankai netikrina, ar, pervedant pinigus į sąskaitą, nurodomas tikras asmuo.

Sąskaitą atsidarė neegzistuojantis žmogus?

Socialiniuose tinkluose žaibiškai išplito istorija, kaip žmonės prarado pinigus susivilioję vaizdo žaidimų konsole, už gerą kainą tariamai parduodama „Facebook“ elektroninėje parduotuvėje.

„Nutiko taip. 12 metų jaunuolis susirado „Playstation“ feisbuko markete, sutarė kainą ir nutarė jį nusipirkti. Patikrino pardavėjos anketą, lyg ir viskas normalu, anketa seniai sukurta, įtarimo nesukėlė.

Pavedimo gavėjo kontaktiniai duomenys sutampa su anketos savininkės, viskas gražu ir teisinga. Todėl pervedė sutartą sumą į „Luminor“ banką. Čia net aš pasimaučiau“, – pasakojo su istorija susipažinusi moteris.

Labiausiai ją nustebino tai, kas su pinigais nutiko toliau ir kokia yra bankų politika nukentėjus nuo sukčių:

„O dabar prisėskite. Pasirodo, „Luminor“ banke galima atsidaryti sąskaitą netikru vardu. Kažkokiu būdu supratę, kad buvo apgauti, puolė skambinti į „Luminor“, bankas atsakė: jūs ne mūsų klientai, eikit paskui ruskių laivą.“

Pasak su istorija susipažinusios moters, kitas lietuviškas bankas, iš kurio buvo pervesti pinigai, žadėjo padėti, bet pinigai esą „jau išėjo“.

„Policija jau nustatė, kad tokia moteris neegzistuoja. Taigi klausimas: kaip šalyje, kurioje uždarinėja sąskaitas už tai, kad priklausai netinkamai politinei jėgai ar laiku nepateiki kliento pažinimo anketos, gali dirbti bankas, kuriame sukčiai atidaro sąskaitas išgalvotais vardais, gauna į jas pinigus ir sėkmingai išgrynina?“ – retoriškai klausė moteris.

Bankas netikrina, ar vardas ir pavardė tikri

„Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas apgailestavo dėl susidariusios nemalonios situacijos.

„Atkreipiame dėmesį, kad atsidaryti sąskaitos netikru vardu banke galimybės nėra – visiems bankams Lietuvoje taikomi griežti klientų sąskaitos atidarymo reikalavimai, kurių mes atidžiai laikomės“, – komentavo skyriaus vadovas.

Vis dėlto, anot jo, verta turėti omenyje, kad pavedimai tarp skirtingų bankų atliekami tik pagal sąskaitos numerį, t. y. sąskaitos numerio atitikimas su vardu ir pavarde nėra tikrinamas. 

Todėl šiuo atveju labiausiai tikėtina, kad klientas, norėdamas nuslėpti savo duomenis, pateikė netikrą vardą ir pavardę, bet nurodė tikrą sąskaitos numerį.

„Susidarius tokiai ar panašiai situacijai, rekomenduojame nedelsiant kreiptis į teisėsaugą. Tuo atveju, kuomet į mus kreipiasi kitos finansų įstaigos klientas ir praneša apie susidariusią situaciją, atitinkamų veiksmų imamės nedelsiant. 

Teisėsaugos institucijos, esant įstatymų nustatytiems pagrindams, paprastai taip pat siekia nustatyti asmenį, kuriam priklauso sąskaita, o bankas bendradarbiauja tai atliekant“, – patarė L. Sadeckas.

Sukčius stabdys informacine kampanija

Lietuvos bankų asociacija (LBA) pripažįsta, kad viena po kitos per Lietuvą ritasi skirtingos sukčiavimų bangos – dangstomasi įvairių įstaigų pavadinimais, žmones bandoma skubiai išgąsdinti ar nudžiuginti, mėginama pasinaudoti patiklumu, emociniu pažeidžiamumu ir taip išvilioti pinigus.

Tačiau užuot sugalvoję, kaip techniškai sustabdyti sukčius, kurie vagia pinigus iš gyventojų, asociacija ir 18 jos vienijamų įmonių su policija organizuoja informacinę kampaniją „Atpažink/Apsisaugok“.

„Panašu, kad didžioji dauguma žmonių yra patyrę vienokių ar kitokių sukčių bandymų vilioti pinigus. Finansų įstaigos nuolat tobulina savo apsaugos sistemas, tačiau sukčiai savo schemoms įgyvendinti gudriai išnaudoja visas priemones, įskaitant valstybės institucijų veiklą bei žmogiškas emocijas“, – pranešime cituojama LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Pasak jos, atakuojama į jautriausias vietas – artimų žmonių pažeidžiamumą, norą greitai praturtėti ar nerimą dėl nesumokėto mokesčio.

„Deja, statistika rodo, kad dar dažnai tokie susidūrimai su sukčiais baigiasi pinigų praradimu.

Informacine kampanija siekiame atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiai nesnaudžia nei per šventes, nei per šventinius išpardavimus ar savaitgalius“, – sako asociacijos vadovė.

Policija taip pat viliasi, kad informacinė akcija apsaugos žmones nuo sukčių.

„Informacijos apie sukčius viešumoje yra labai daug ir labai įvairios, tačiau matome, kad sukčiavimų skaičius nemažėja. Būtina ieškoti naujų informacijos pateikimo formų, kad sukčius atpažinti gebėtų dar daugiau gyventojų. 

Tikimės, kad žmonės išgirs šios kampanijos žinutes ir tai sumažins nukentėjusiųjų nuo sukčių skaičių. Artėja gražiausios metų šventės, tad nesinori, kad sukčiai sugadintų žmonėms nuotaiką“, – pranešime cituojamas Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.