Nepaisant pasaulinių iššūkių, Klaipėdos uostas fiksuoja stiprų pirmojo ketvirčio rezultatą

„Klaipėdos uostas siunčia aiškią žinią – mes augame net tada, kai kiti susiduria su iššūkiais. Gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir geopolitinių sąlygų šiandien yra mūsų stiprybė, leidžianti būti lyderiais visame regione. 

Ir tai nėra atsitiktinumas – tai nuoseklaus darbo ir kryptingų investicijų rezultatas. Mūsų tikslas – ir toliau stiprinti Klaipėdos uosto pozicijas regione, nes kai stiprėja uostas, stiprėja ir visa Lietuva“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Krovos rezultatai rodo, kaip nuoseklūs sprendimai atsiskleidžia kasdienėje uosto veikloje.

„Trys mėnesiai stabilaus ir tvaraus krovos augimo – taip galima apibūdinti pirmąjį šių metų ketvirtį. Nuosekliai priimti sprendimai investuojant į infrastruktūrą ir terminalų pajėgumą Klaipėdos uostui leido diversifikuoti krovinius, prisitaikyti prie pasikeitusios geopolitinės situacijos ir perprasti naujas rinkos sąlygas. 

Beveik 11 mln. tonų krovinių, 9 proc. augimas ir geriausi uosto istorijoje konteinerių krovos rezultatai yra puikus metų startas, už kurio – kokybiškai teikiamos uosto paslaugos, efektyviai vystoma infrastruktūra ir patikimai dirbančios įmonės“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Lyginant su pernai, ryškiausias – 38 proc. siekiantis – augimas pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuojamas konteinerių krovos segmente. Per tris šių metų mėnesius jau perkrauta daugiau kaip 4 mln. tonų krovinių konteineriuose. 

Nuo metų pradžios Klaipėdos uoste jau perkrauta per 374 tūkst. standartinio dydžio konteinerių. Vertinant konteinerių krovos apimtį kiekvieną mėnesį atskirai, išsiskiria kovas – pasiekti geriausi rezultatai Klaipėdos uosto istorijoje tiek tonomis, tiek vertinant perkrautų standartinio dydžio konteinerių apimtį. 

Teigiamos tendencijos fiksuojamos ir antrame pagal apimtį krovos segmente. Lyginant su pernai, 5 proc. augo ro-ro arba keltais gabenamų krovininių transporto priemonių srautas – perkrauta beveik 1,7 mln. tonų krovinių. Ro-ro kroviniai sudaro 16 proc. visos Klaipėdos uosto krovos, konteineriai – 38 proc. 

Užtikrintas augimas fiksuojamas ir suskystintų gamtinių dujų segmente. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius jau perkrauta 827 tūkst. tonų. Tai yra 26 proc. geresnis rezultatas nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. 

Viena svarbiausių priežasčių, lemiančių suskystintų gamtinių dujų krovos augimą Klaipėdos uoste, yra aukšta regioninė paklausa – Baltijos šalys ir kaimyninės rinkos ir toliau aktyviai diversifikuoja energijos tiekimą bei mažina priklausomybę nuo rusiškų dujų. Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas šiame procese atlieka strateginį vaidmenį, užtikrindamas patikimą tiekimą.

27 proc. praėjusių metų pirmojo ketvirčio rezultatą šiemet lenkia ir trąšų krova – jau perkrauta kiek daugiau nei pusė milijono tonų trąšų. Klaipėdos uoste kraunamos daugiausia Lietuvos gamintojų tiekiamos birios, skystos trąšos bei ši produkcija pakuotėse, kuri skirta eksportui į kitas šalis ir sudaro daugmaž 75 proc. viso Klaipėdos uoste perkrauto trąšų kiekio. Dėl Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų trąšų srautas iš šių valstybių yra sustabdytas. 

Trąšų krovos augimą lemia Lietuvos gamintojų eksporto apimtis. Klaipėdos uostas išlieka pagrindiniais vartais jų produkcijai į tarptautines rinkas. Augimą taip pat lemia stabilus paklausos lygis žemės ūkio sektoriuje įvairiuose regionuose bei efektyvios logistikos grandinės. 

Be to, po sankcijų Rusijai ir Baltarusijai rinkoje susiformavo nauji tiekimo srautai, kuriuos iš dalies perėmė ES gamintojai, o tai prisideda prie didesnės krovos apimties Klaipėdos uoste.

Naftos produktų krova beveik prilygsta praėjusių metų rezultatui. Šiemet jau perkrauta kiek per 1,03 mln. tonų, o pernai per tą patį laikotarpį krova siekė 1,05 mln. tonų. 

Lėmė rinkos sąlygos

Krovos kreivės aktyviai į viršų stiebėsi ne visuose krovinių segmentuose. Lyginant su pernai, šiemet pirmąjį metų ketvirtį sumenko grūdų krova. 

Per tris šių metų mėnesius jau perkrauta 752 tūkst. tonų, o pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo perkrauta 971 tūkst. tonų. Tokį rezultatą lėmė grūdų kainų situacija rinkoje – vyraujant santykinai mažoms kainoms be aiškių augimo tendencijų, rinkos dalyviai neskubėjo priimti sprendimų. 

Lyginant su pernai, šiemet 146 tūkst. tonų mažiau krauta iškasenų ir statybinių medžiagų. Šiemet tokių krovinių Klaipėdos uoste buvo 447 tūkst. tonų, o pernai – 592 tūkst. tonų. Kol kas Klaipėdos uoste mažiau perkrauta ir metalo laužo. Pirmąjį ketvirtį krauta 261 tūkst. tonų, o pernai per tą patį laikotarpį – 343 tūkst. tonų. 

Panašia apimtimi mažėjo ir medienos krova. Pirmąjį ketvirtį perkrauta 97 tūkst. tonų, o pernai tuo pačiu laikotarpiu krova siekė 199 tūkst. tonų. Šių krovinių mažėjimui įtaką darė pramonės ir statybų veikla Europoje, svyruojančios žaliavų kainos bei atsargesnis eksportuotojų elgesys. 

Metų pradžioje į Klaipėdos uostą atplaukė 1 123 laivai – 7 proc. mažiau nei pernai. Kol kas kiek menkesnis ir atplaukusių keleivių srautas. Šiemet per Klaipėdos uostą jau keliavo kiek per 36 tūkst. keleivių, o pernai per tą patį laikotarpį – daugiau nei 41 tūkst. keleivių. 

Augimas – tik Klaipėdoje

Vis dėlto ryškus krovos augimas kituose krovos segmentuose kompensuoja praradimus ir Klaipėdos uostui leidžia demonstruoti geriausius rezultatus tarp Baltijos šalių uostų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį tik Klaipėdos uostui pavyko pasiekti 9 proc. krovos augimą, Rygos, Talino, Ventspilio, Liepojos uostuose fiksuojamas krovos kritimas.

Sunkiausia metų pradžia buvo Ventspilio uostui – čia krova smuko 25 proc. arba 601 tūkst. tonų. Rygos praradimai lyginant su pernai siekia 8 proc. arba 358 tūkst. tonų, Talino – taip pat 8 proc. arba 265 tūkst. tonų, Liepoja neteko 5 proc. krovos arba 85 tūkst. tonų.

Ventspilyje pastebimai sumažėjo naftos produktų krova. Lyginant su pernai, šis uostas neteko 331 tūkst. tonų šio segmento krovinių. Taip pat mažiau perkrauta chemijos ir žemės ūkio produktų. Rygos uoste 20 proc. arba 316 tūkst. tonų mažėjo medienos krova, 9 proc. arba 116 tūkst. tonų – konteinerių krova. 

Taip pat mažiau perkrauta žemės ūkio produktų bei statybinių medžiagų ir iškasenų. Talino uoste 59 proc. arba 329 tūkst. tonų sumenko skystųjų krovinių apimtis, mažėjo birių krovinių, konteinerių srautai. Liepojoje perkrauta mažiau žemės ūkio produktų, statybinių medžiagų ir ro-ro krovinių. 

Šiuo metu Klaipėdos uostas tarp Baltijos šalių užima beveik 46 proc. rinkos. Rygos uostui tenka 17 proc. rinkos, Talinui – 13 proc. Ventspiliui 7,6 proc., o Liepojai – 6,5 proc.