Nepralenkiami „lyderiai“: Lietuvoje būsto paskolos brangiausios euro zonoje

Europos Centrinio Banko (ECB) sausį paskelbti 2023 metų lapkričio duomenys rodo, kad iki vienerių metų trukmės (kintamosios) palūkanų normos, skolinantis būstui, Lietuvoje buvo didžiausios euro zonoje (5,84 proc.).

Tiesa, pernai spalį šios palūkanos Lietuvoje buvo dar aukštesnės – 5,88 proc.

Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Norvilas komentuoja „Delfi“, kad vidutinį būsto paskolų palūkanų normos dydį Lietuvoje ir skirtumą nuo kitų euro zonos valstybių labiausiai lemia dvi priežastys: rinkoje vyraujančios kintamosios palūkanų normos ir didelė koncentracija bankų sektoriuje.

Pasak jo, Lietuvoje daugiau kaip 95 proc. būsto paskolų išduodama su kintamomis palūkanų normomis, kurias sudaro banko marža ir kintama palūkanų dalis, atspindinti pinigų kainą konkrečiu metu.

„Kintama palūkanų normų dalis mūsų šalyje dažniausiai susiejama su Europos tarpbankinės rinkos skolinimo palūkanų norma „Euribor“. Būtent didėjęs „Euribor“ ir lėmė būsto paskolų palūkanų normų didėjimą tiek Lietuvoje, tiek kitose euro zonos šalyse“, – teigia ekspertas.

Ilgesnėje perspektyvoje palūkanų normų dydį lemia daugiau veiksnių, įskaitant, bet neapsiribojant, finansavimosi ar kapitalo kaina, kuria bankai patys skolinasi, paskolos gavėjų rizikos vertinimu.

„Bendras būsto paskolų palūkanų normų lygis Lietuvoje iš esmės nuo praėjusių metų spalio nesiekia 6 proc. Kalbant apie palūkanas ir jų galimą piką, svarbu nepamiršti, kad su kintamomis palūkanų normomis suteikiamų paskolų palūkanas sudaro dvi dalys: 1) Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma „Euribor“ ir 2) banko marža“, – sako R. Norvilas.

Istorinis būsto paskolų palūkanų normų palyginimas:

Lietuvoje dažniausiai taikomas 6 mėn. „Euribor“, bet neretai suteikiamos paskolos ir su 3 ar 12 mėn. „Euribor“, pažymi ekspertas.

„Tai štai, įvairaus termino „Euribor“ pernai spalį buvo pasiekęs 4,2 proc. ir nuo to laiko jau yra sumažėjęs iki 3,6–3,9 proc. Finansų rinkos šiais metais bendrai prognozuoja tolimesnį „Euribor“ mažėjimą. Bankų marža toliau po truputį mažėja, šiuo metu vidutinė reikšmė (mediana) siekia 1,7 proc. (pikas 2020 metais buvo 2,4 proc.)“, – teigia jis.

Asociacija: Baltijos šalys šiuo metu atrodo rizikingiau

Lietuvos bankų asociacija (LBA) komentuoja, kad būsto paskolų palūkanų lygis panašus visame Baltijos šalių regione.

„Mūsų regiono skolinimosi sąlygas diktuoja ne tik ECB sprendimai, bet ir investuotojų nuotaikos – geopolitinė situacija lėmė, kad Baltijos šalys šiuo metu yra laikomos rizikingesnėmis“, – sakoma komentare.

Pasak asociacijos, sprendžiant iš statistikos, Lietuvoje skolinimosi apimčių mažėjimo nėra.

„Lietuvos banko duomenimis, 2023 metų lapkritį Lietuvoje išduotos būsto paskolos gyventojams sudarė 12,08 mlrd. eurų, palyginti su 11,3 mlrd. eurų 2022 metų lapkritį. Tuo metu naujai išduotų būsto paskolų suma 2022 metų gruodį – 2023 metų lapkritį vidutiniškai siekė apie 183 mln. eurų per mėnesį“, – teigė LBA.

Asociacijos teigimu, kalbant apie būsto paskolų palūkanas svarbu atkreipti dėmesį, kad jų padidėjimą lėmė pasikeitusi ECB pinigų politika. Ilgą laiką tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“ laikėsi arti ar net žemiau nulio.

„Kintamos ir fiksuotos palūkanos turi savų pliusų ir minusų: fiksuotos palūkanos stabilios, bet vidutiniškai didesnės, tuo tarpu kintamos palūkanos vidutiniškai mažesnės, bet banguoja kartu su centrinio banko pinigų politika“, – teigia asociacija.

Jos vertinimu, laikas, kada ECB pradės mažinti bazines palūkanų normas, priklausys nuo euro zonos ekonomikos rodiklių, – ECB tikslas yra pasiekti 2 proc. infliacijos lygį. Kol kas tendencijos pozityvios – gruodžio mėnesį infliacija euro zonoje sudarė 2,9 proc., palyginti su rekordiniais 10,6 proc. 2022 metų spalį.

Verslas dairosi sprendimų svetur

Verslui skolinimasis taip pat brangus, todėl dalį projektų tenka ir stabdyti.

„Bankai pinigų turi, bet „Euribor“ kol kas aukštas ir tikimės, kad jis sumažės. Dalis investuotojų šiek tiek pristabdė projektus būtent dėl palūkanų dydžio. Ateityje tikimės, kad sumažės“, – „Delfi“ komentuoja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos laikinasis prezidentas Sigitas Gailiūnas.

Anot jo, verslas tariasi su užsienio bankais tiesiogiai, arba per savo prekybos partnerius.

„Bando ieškoti paskolų ir užsienyje, ypač kurie daro didesnius projektus, dairosi į užsienio bankus, kurie šiek tiek lanksčiau žiūri (…). Netgi su kai kuriais įrangos tiekėjais kalbant jau diskutuojama apie galimus kreditavimus iš užsienio bankų“, – sako pašnekovas.

Jis paaiškino, kad Lietuvos įmonės, pirkdamos įrangą iš užsienio bendrovių, pastarosioms padedant, gali užmegzti kontaktų su užsienio bankais.

„Mašinų įrangos gamybos, bet čia kalbame apie Vakarų – Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos gamintojus: mūsų įmonės perka įrangą ir kartu su užsienio tiekėjų pagalba galima „pajudinti“ užsienio bankus. Didesni projektai – su užsienio bankais diskutuojama tiesiogiai“, – sako jis.

Palūkanų normos ne finansų bendrovėms Lietuvoje:

Paklaustas, kokia situacija su obligacijų leidimu siekiant pritraukti kapitalo, S. Gailiūnas minėjo, jog tai daugiau didesnių bendrovių sprendimas.

„Didžiajai daliai įmonių labiau priimtina bankų (šiuo atveju, užsienio bankų – red.) paslauga. Juo labiau, kad įmonės yra įvairaus dydžio. Su obligacijomis – turbūt didesnės įmonės, orientuotos į didesnius projektus“, – komentuoja S. Gailiūnas.

Kalbėdamas apie investicijas ir kapitalo pritraukimą apskritai, jis akcentavo ne tik brangų skolinimąsi, bet ir bendrą geopolitinį kontekstą.

„Kita vertus, dar šiek tiek yra ekonomikos sąstingis, neapibrėžtumas, karas, pasaulinė situacija – verslai irgi imasi tam tikrų saugiklių. Žodžiu, investuotojai investuoja atsargiau – juo labiau, tie investuotojai, kurie žiūri į Lietuvą kaip į šalį, kur būtų galima investuoti“, – sako jis.

Siūlo keisti reguliavimą

Lietuvos banko R. Norvilo teigimu, Lietuvoje palūkanų normų dydį, o tiksliau, maržos dalį, lemia ir konkurencinė aplinka, tai yra, palyginti su kitomis euro zonos šalimis, Lietuvos bankų rinkoje išlieka gana didelė koncentracija..

„Tiesa, nuo 2020 metų matome teigiamų poslinkių – sparčiau būstą kredituoti Lietuvoje pradėjo iki tol šiam tikslui aktyviai neskolinę rinkos dalyviai“, – komentuoja LB atstovas.

Anot jo, dėl padidėjusios konkurencijos nuo 2020 metų antros pusės iki 2022 metų pavasario bankų naujai suteikiamų būsto paskolų maržos mediana per 3 metus sumažėjo beveik trečdaliu iki jau minėtų 1,7 proc.
Elektromobilių gamyba

Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su Finansų ministerija, rengia reguliavimo pakeitimus, kurie įpareigotų bankus gyventojams, siekiantiems būsto paskolos, pateikti bent du būsto paskolos pasiūlymus su skirtingomis palūkanų rūšimis – su kintamąja palūkanų norma bei su bent 5 metus fiksuotąja palūkanų norma pagrįsta kaina arba kitokiu produktu apsidraudimui nuo palūkanų svyravimų.

„Pagal įprastą teisėkūros procesą, projektas bus pateiktas ir visuomenės pastaboms, o galiausiai, kadangi tam reikalingas įstatymo pakeitimas, dėl šių pakeitimų savo žodį dar turės tarti Seimas.

Įstatymo pakeitimo projektas Seimo sprendimui turėtų būti pateiktas pavasario sesijoje, o priėmimo atveju, rinkos dalyviams būtų suteiktas ir pakankamas laikas prisitaikyti“, – sako R. Norvilas.

Anot jo, dabar bankai dažnai net neinformuoja klientų apie galimybę gauti paskolą su fiksuotomis palūkanų normomis, arba tokio produkto apskritai nesiūlo.

LB teigimu, siūlomi pakeitimai galėtų „išjudinti“ būsto paskolų su ilgesniam laikotarpiui fiksuotomis palūkanų normomis rinką, kartu augtų rinkos dalyvių konkurencija šiame segmente, kas galėtų lemti palankesnę kainą vartotojui.

Į klausimą, ar šie siūlymai laiko požiūriu „neprasilenks“ su palūkanų normų piku, kuris jau galimai praeityje, centrinis bankas atsakė, kad „trūkumus taisyti laikas yra tinkamas visada, nepriklausomai nuo tuo metu esamos palūkanų normų situacijos“.

„Svarstydami, ar fiksuotas palūkanas pasirinkti dabar tinkamas metas, paskolų gavėjai turėtų įsivertinti, kuris sprendimas jiems naudingesnis ilguoju laikotarpiu: paskola su kintama palūkanų norma ir dėl to svyruojančiomis paskolų įmokomis, ar įsipareigojimas mokėti kas mėnesį šiek tiek didesnes, bet fiksuotas palūkanas“, – sako Lietuvos bankas.

Reguliuotojas savo svetainėje jau skelbia daugiau duomenų ir statistikos apie Lietuvos kredito įstaigų paskolų palūkanų normas.

„Taip pat skelbsime daugiau informacijos apie fiksuotų palūkanų normų produktus bei jų privalumus ir trūkumus. Ši informacija vartotojams leis tiksliau palyginti savo turimų būsto paskolų palūkanų normas su rinkoje siūlomomis, įvertinti refinansavimo galimybes informuotam sprendimui priimti“, – komentuoja R. Norvilas.