Nerijus Mačiulis: matome visiškai naują reiškinį, kuris gali turėti rimtas pasekmes Lietuvai

– Prajusią savaitę pasirodė informacija, jog Kinija spaudžia tarptautines verslo bendroves nutraukti ryšius su Lietuva, nes kitaip joms gresia pašalinimas iš Kinijos rinkos – taip naujienų agentūrai „Reuters“ sakė aukšto rango Vyriausybės pareigūnas ir pramonės organizacija.

Kokia yra šios naujienos reikšmė? Kiekvieną dieną girdime apie nemenkus sunkumus patiriančias Lietuvos įmones, mat trūkinėja logistikos grandines, gana stipriai vėluoja užsakymų vykdymas...

– Mane labai nustebino, kad praeitą savaitę tiek daug dėmesio ir triukšmo buvo skirta kalio trąšų klausimui ir Baltarusijai, ir ši naujiena, kad Kinija daro milžinišką spaudimą Lietuvos įmonėms liko visiškai žiniasklaidos paribyje. Tai yra didelės reikšmės įvykis – daug svarbiau, kas vyksta tarp Lietuvos ir Kinijos negu tai, kas vyksta tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

Lietuva kreipėsi pagalbos ir į ES institucijas, ES jau praėjusią savaitę sureagavo ir kreipėsi Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), kuri turėtų išsiaiškinti, ar Kinija neteisėtai spaudžia vieną iš ES valstybių – Lietuvą. Tas spaudimas buvo ir iki šiol pastaruosius kelis mėnesius.

Iš pradžių tariamai sutriko elektroninės importų sistemos, deklaracijų sistemoje nebuvo Lietuvos, buvo sunkiau eksportuoti prekes iš Lietuvos į Kiniją. Po to buvo panaikintos visos eksporto kreditų garantijos įmonėms, eksportuojančioms iš Kinijos į Lietuvą – tai reiškia, kad Lietuvos įmonės turėjo mokėti viską iš anksto. Tokie lyg šiek tiek nemalonūs, lyg šiek tiek trikdantys prekybą veiksmai...

Dabar matome visiškai naują reiškinį – niekada neteko girdėti, kad Kinija taip bendrautų su bet kuria ES ar kita Vakarų valstybe. Tarptautinėms įmonėms labai griežtai sakoma, kad jeigu jos naudos lietuviškos kilmės prekes, tai jų prekių įvežimas į Kiniją bus apribotas.

Čia yra labai rimtas žingsnis, nes tiesiogiai Kinija Lietuvai negali labai stipriai pakenkti – mažiau negu 1 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto tenka Kinijai, tad čia tikrai nesunkiai galima rasti alternatyvias rinkas.

Bet, jeigu kokiems automobilių gamintojams sakoma, kad jie negalės savo automobilių realizuoti Kinijos rinkoje, jeigu jų lemputės ar padangos bus pagaminti Lietuvoje, tai jau yra galimai labai rimtas pasekmes galintis turėti spaudimas.

Bet šioje situacijoje svarbu tai, kad Kinija oficialiai negali to padaryti, tai prieštarautų ir dvišaliams prekybos susitarimams tarp Kinijos ir ES, ir PPO taisyklėms.

Tą gali daryti tik už uždarų durų, kažkur paslapčia, bet panašu, kad tai daro. Pavienių pavyzdžių jau buvo, jeigu jie kartosis, tai tikrai gali turėti daug rimtesnių neigiamų ekonominių pasekmių, nei kalio trąšų tranzito stabdymas.

– Kaip Lietuva galėtų atsakyti ir reaguoti į šitą Kinijos spaudimą?

– Kiniją šiemet suerzino Lietuvos pasitraukimas iš 17+1 formato, kuriuo Kinija bendrauja ne su visomis, o tik su Vidurio ir Rytų Europos ES valstybėmis, ir Taivano atstovybės Lietuvoje įkūrimas – ne Taibėjaus, kaip vadinama kitose šalyse, o Taivano.

Lietuva, maža valstybė, bando daryti spaudimą Kinijai – kad ir kaip tai vertintume, šokame aukščiau bambos. 

Kokių tai turės pasekmių, matysime. Turbūt sunku įsivaizduoti, kad Lietuva gali turėti reikšmingą poveikį tarptautinei geopolitinei veiklai.

– Galbūt. Man labai sunku įvertinti. Mes tikrai gauname daug dėkingumo iš Taivano, galbūt gausime ir komercinės-ekonominės naudos, galbūt čia bus daugiau investicijų, galbūt bus daugiau lietuviškų prekių eksporto į Taivaną. Taivanas yra milžiniškas – irgi daugiau negu 20 mln. gyventojų, kelis kartus didesnė ekonomika nei Lietuvos...

Bet turime suprasti rizikas, kurios jau materializuojasi – Kinija reaguoja daug skausmingiau ir agresyviau, negu buvo galima tikėtis.

Taip pat gali būti, kad bus kibernetinių atakų, nukreiptų prieš Lietuvos institucijas. Kinija tikrai nėra maža, silpna, lengvai prognozuojama valstybė – ji gali bandyti įvairiausiais būdais pamokyti Lietuvą ir parodyti pavyzdį kitoms valstybėms, kad geriau čia nešokinėti prieš ją. Ypač tokiais jautriais klausimais kaip Taivano.

Bet taip, mes tikrai sulaukiame daug teigiamo tarptautinio dėmesio iš kitų valstybių. Aš šioje situacijoje dar prisimenu kitą pavyzdį, kaip pastarąjį mėnesį JAV vieno didžiausių pasaulio investicinio banko vadovas pasakė, kad jų bankas gyvuos ilgiau negu kinų komunistų partija.

Užsienio investuotojai nebenorės Lietuvoje statyti gamyklų, mat jų prekės Kinijos rinkoje gali būti nepageidaujamos.
www.unsplash.com nuotr.

– O tai, kad mus pagiria JAV, kad saugumo politikos prasme galbūt kažkokį didesnį dėmesį Vašingtone laimime – ar tai ne argumentas?

Pasakė tai uždarame vakarėlyje, bet kai tai tapo vieša informacija, tada keliaklupsčiaudamas du kartus viešai atsiprašė Kinijos už tokį savo teiginį. Net ir JAV labai sunkiai sugeba daryti spaudimą Kinijai.

Aišku, kad mes norime tų kilnių tikslų – kad Kinijoje būtų apsaugotos žmogaus teisės, kad nebūtų diskriminacijos, kad Taivanas galėtų, jeigu norės, kažkada demokratiniu būdu tapti nuo Kinijos nepriklausomas...

Bet kol kas Lietuva yra ES valstybė, o ES pripažįsta „vienos Kinijos“ politiką. Lietuva taip pat pripažįsta „vienos Kinijos“ politiką ir nežinau, ar čia yra geriausias kelias siekti Lietuvos užsienio politikos tikslų.

– Dėl to, kad maža šalis Islandija kažkada mus pripažino, mes tikime, kad galime tapti ledlaužiu, kad visi puls mus palaikyti ir taip pat elgtis. Bet panašu, kad juo netampame, kad grandininės reakcijos nėra, ko labai laukėme. Bet Europoje nei tų Taipėjaus atstovybių pavadinimų kas pakeitė, nei iš to formato, iš kurios mes išėjome, išėjo... Vadinasi, lyg ir fiasko?

– Svarbu tai, kad Lietuvą gina ES ir labai greitai reaguoja – tą pačią dieną buvo kreiptasi į PPO ir labai aiškiai komunikuojama, kad nebus toleruojami jokie ekonominiai suvaržymai, sankcijos, nukreipti prieš vieną ES valstybę.

Kad galime pasiekti kažkokių proveržių, tapti ledlaužiu – kol kas labai atsargiai vertinčiau galimą tokio žingsnio sėkmę.

Aišku, šioje situacijoje turbūt labiausiai trūksta užsienio politiką koordinuojančios, Daukanto aikštėje esančios institucijos pozicijos dviem klausimais: kokia mūsų pozicija ir ką mes turėtume daryti toliau?

 Dėl Baltarusijos čia viskas aišku, bet Kinijos ir Lietuvos diplomatiniai santykiai yra visiškai nutrūkę. Aš asmenišai pasigendu atsakymo, kuria kryptimi Lietuva eina, ar didės įtampa?

Čia yra ne tik prekybiniai santykiai – jeigu įtampa didės ir diplomatiniai santykiai toliau bus nutrūkę, jei Kinija aiškiai demonstruos, kad Lietuvoje pagamintos prekės vienais ar kitais būdais bus nepageidaujamos, mums bus sunkiau pritraukti ir tiesiogines užsienio investicijas. Nelabai kas čia norės statyti gamyklas, jei tos prekės negalės pasiekti Kinijos rinkos.