Norvegijos patirtį pritaikys Klaipėdoje: daugiau krovinių srautų uostui, darbo vietų ir galimybių pramonei

Panašia kryptimi žengia ir Baltijos šalys – „CCS Baltic Consortium“ projekto koordinatorė „KN Energies“ Klaipėdoje planuoja CO₂ perkrovos terminalą, kuris turėtų tapti pirmosios atviros prieigos CO₂ surinkimo ir saugojimo grandinės regione dalimi. Projektas reikštų naujus krovinių srautus Klaipėdos uostui, darbo vietas ir galimybę sunkiajai pramonei mažinti emisijas neprarandant konkurencingumo.

CO₂ surinkimo potencialas regione – milijonai tonų per metus

2025 m. veiklą pradėjęs Norvegijos „Northern Lights“ CO₂ transportavimo ir saugojimo projektas Europoje tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip skirtingų šalių pramonės įmonėse surinktą CO₂ galima išgabenti į bendrą infrastruktūrą ilgalaikiam saugojimui po Šiaurės jūros dugnu. 

CCS (angl. Carbon Capture and Storage) arba anglies dioksido surinkimo, transportavimo technologija leidžia pramonės įmonėse susidarantį CO₂ surinkti dar prieš jam patenkant į atmosferą, išgabenti ir saugiai laikyti tam skirtose vietose. Ji ypač aktuali sunkiajai pramonei, pavyzdžiui, cemento gamybai, kur dalies emisijų sudėtinga išvengti vien modernizuojant gamybos procesus ar pereinant prie švaresnės energijos.

Augančią tokių paslaugų paklausą rodo ir norvegų projekto plėtra – iki 2028 m. jo pajėgumą planuojama padidinti nuo 1,5 mln. iki daugiau kaip 5 mln. tonų CO₂ per metus.

Panaši grandinė planuojama ir Baltijos šalyse. Pramonės įmonėse surinktą CO₂ ketinama transportuoti į Klaipėdoje planuojamą terminalą, čia perkrauti į specialius laivus ir išgabenti į nuolatinio saugojimo vietas Šiaurės jūroje. Taip Klaipėda taptų jungiamąja grandimi tarp Baltijos šalių pramonės ir Europoje kuriamos CO₂ ilgalaikio saugojimo infrastruktūros.

Pasak „KN Energies“ Naujų energijos šaltinių vadovės Rūtos Tumėnienės, norvegų pavyzdys yra svarbus atskaitos taškas planuojant ir Klaipėdos terminalą: „Remiamės geriausia tarptautine praktika, įskaitant „Northern Lights“ patirtį, tačiau terminalo technologiniai ir infrastruktūriniai sprendimai bus pritaikyti planuojamiems CO₂ kiekiams ir regiono pramonės poreikiams.“

Anot R. Tumėnienės, tokios infrastruktūros poreikį jau rodo ir rinkos duomenys. Bendrovės 2025 m. atlikta Lietuvos ir Latvijos pramonės įmonių apklausa parodė, kad nuo 2030 m. potencialūs CO₂ surinkimo kiekiai galėtų siekti apie 1,8 mln. tonų per metus, o iki 2040 m. – beveik 4 mln. tonų. 

Klaipėdos ekonomikai – naujas impulsas

Planuojama, kad Klaipėdos terminalo pajėgumai ilgainiui sieks 2,75 mln. tonų CO₂ per metus. Taip pat vertinama, kad papildomi CO₂ srautai galėtų padidinti Klaipėdos uosto krovą apie 5 proc. ir sustiprinti miesto, kaip energetikos ir logistikos centro Baltijos regione, vaidmenį.

Pasak R. Tumėnienės, projekto ekonominė nauda būtų juntama ne tik uoste. Skaičiuojama, kad projektas sukurtų daugiau kaip 100 tiesioginių ir per 1000 netiesioginių darbo vietų, taip pat skatintų logistikos ir inžinerinių paslaugų plėtrą. Tokia infrastruktūra taip pat padėtų išsaugoti darbo vietas jau veikiančioje pramonėje, suteikdama įmonėms daugiau galimybių mažinti emisijas.

„Tai ne tik aplinkosauginis projektas, bet ir investicija į Lietuvos pramonės konkurencingumą, darbo vietų išsaugojimą, Klaipėdos uosto augimą ir ilgalaikę regiono ekonominę plėtrą“, – pabrėžia R. Tumėnienė.

Jos teigimu, projektas didintų ir aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. „Svarbu jau dabar ugdyti kompetencijas, kurių artimiausiais metais reikės vystant CO₂ surinkimo, transportavimo ir saugojimo infrastruktūrą. Ilgainiui tokių specialistų patirtis ir žinios taps svarbia šalies konkurencingumo dalimi“, – sako R. Tumėnienė.

Projektas jau perėjo ir svarbų etapą – planuojamo CO₂ perkrovos terminalo Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimo programa patvirtinta, o kitas etapas – PAV ataskaitos rengimas.

Akmenėje tikimasi poveikio visam regiono verslui

Vienu iš įmonėse surenkamo CO₂ šaltinių šioje grandinėje taps „Akmenės cementas“ – čia surinktas CO₂ būtų transportuojamas į Klaipėdos perkrovos terminalą, o iš jo išgabenamas ilgalaikiam saugojimui po Šiaurės jūros dugnu. Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas teigia, kad projekto poveikį turėtų pajusti ne tik pati įmonė, bet ir visas regionas.

„Mūsų patirtis investuojant į laisvąją ekonominę zoną parodė, kad į pramonę ar aukštesnės pridėtinės vertės technologijas investuotas vienas euras aplink save gali sukurti maždaug pusantro euro kitų investicijų“, – sako V. Mitrofanovas.

Pasak jo, „Akmenės cemento“ anglies dioksido surinkimo projekto vertė siekia apie 500–600 mln. eurų, todėl jau jo įgyvendinimo laikotarpiu gali augti apgyvendinimo, maitinimo, statybos ir įvairių kitų paslaugų poreikis, atsirasti daugiau darbo vietos verslams ne tik Akmenės rajone, bet ir platesniame regione.

Ilgalaikę naudą meras sieja ir su galimybe keisti pramoninio regiono kryptį – daugiau dėmesio skirti žalesnei gamybai ir mažesniam produkcijos CO₂ pėdsakui.

„Akmenės rajonas yra vienas ryškiausių pramoninių regionų Lietuvoje. Tačiau galime būti savivaldybė, kurioje stambi pramonė yra žalia ir aplinkai draugiška. Tai didintų ir pačios savivaldybės patrauklumą. 

Šiandien visi regionai konkuruoja dėl žmonių, matome, kad jauniems žmonėms vis svarbesnė ekologija, gyvenamoji aplinka ir galimybė dirbti bei gyventi aplinkoje, kurioje rūpinamasi tvarumu. Tad manau, kad šio projekto įgyvendinimas tikrai sujudins ir sustiprins visą regioną“, – sako V. Mitrofanovas.