Įstatymo pataisos padėtų jaunoms šeimoms įsigyti būstą ne tik regionuose, bet ir visoje Lietuvoje

Geografiškai neriboti tokios galimybės siūlo jų parengtos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisos.

Jeigu Seimas pritartų, jaunos šeimos įgautų galimybę gauti paramą įsigyjant pirmąjį būstą visoje šalies teritorijoje, taip pat būtų atsisakyta prievolės nekilnojamojo turto registro valdytojui skelbti vidutines nekilnojamojo turto vertes.

Galiojantis įstatymas apriboja teisę jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą su valstybės parama regionuose, kuriuose vidutinė nekilnojamojo turto kaina didesnė.

G. Palucko teigimu, šiuo metu yra apribota galimybė pasinaudoti šia parama Lietuvos didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), kurortiniuose miestuose, į ribojimą patenka ir vidutinio dydžio miestai (pvz. Utena).

G. Palucko nuomone, dabartinis įstatymas nepateisinamai apriboja dviejų trečdalių Lietuvos jaunimo galimybes sukūrus šeimą įsikurti ten, kur jie gyvena. Parlamentaro duomenimis, 2022 metais miestuose Lietuvoje gyveno 296 tūkstančiai asmenų priskiriamų jaunimo kategorijai (14–29 m.), kai kaimo vietovėse –161 tūkstantis.

Kaip pastebi G. Paluckas, visos jaunos šeimos, nepaisant to, kur jos gyvena, susiduria su tokiomis problemomis kaip aukštos nekilnojamojo turto kainos, sunkumai sukaupti pradinį įnašą.

Seime narys Linas Jonauskas dar pernai rudenį įregistravęs  Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas sako, kad šiandien suteikiamos valstybės subsidijos jaunoms šeimoms įsigyti būstą tik regionuose yra diskriminacinės ir visai neskatina jaunų žmonių persikelti į Lietuvos periferiją.

„Augant nekilnojamojo turto kainoms jaunos šeimos neišgali įsigyti būsto. Vienintelė galimybė joms yra pasinaudoti finansine valstybės paskata įsigyti pirmąjį būstą regionuose. Tai reiškia, kad didžiųjų miestų gyventojai, čia gimę, augę, studijavę, dirbę, turi palikti sau gerai žinomą aplinką ir keltis į svetimus miestus.

Priverstinai apgyvendinę žmones kaimuose neišgelbėsime merdinčių regionų. Pirmiausia regionuose reikia kurti kokybiškam gyvenimui ir vaikų ugdymui reikalingas sąlygas, o ne tikėtis, kad finansinės paskatos būstui įsigyti išspręs regionų tuštėjimo problemą.

Vien per 2019 – 2022 metus šalies periferijoje uždarytos 132 mokyklos. Nuolat uždaromi darželiai, ligoninės.

Tuo tarpu miestuose, kuriuose gyventi, dirbti ir ugdyti vaikus yra puikios sąlygos, jaunos šeimos negali išsinuomoti būsto dėl turimų vaikų, o įsigyti savo – nebeišgali dėl sparčiai kylančių kainų”,- sako L. Jonauskas.

Seimo narys pastebi, kad dėl kylančių kainų būstas jaunoms šeimoms tampa ne tik vis mažiau įperkamas, bet ir vis mažėja finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyti geografija.

„Šalia tokių miestų, kuriuose šiuo metu su finansine paskata jaunos šeimos negali įsigyti būsto, kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Palanga, Neringa, Birštonas, Druskininkai, taip pat rikiuojasi Nemenčinė, Grigiškės, Panevėžys.

Nesuprantu, kodėl jaunus žmones norime nugrūsti ten, kur sąlygos gyventi jiems gali būti dar blogesnės“, – sakė L. Jonauskas.

Seimo narys skaičiuoja, kad panaikinus diskriminacinę geografinę dedamąją, kasmet valstybė galėtų skirti subsidijas pirmojo būsto įsigijimui apie 3000 jaunų šeimų.

Socialdemokratai siūlo, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.