Klaipėdoje - naujos statybos bumas: daugiau neparduotų butų buvo tik per krizę

Tokius skaičius pateikia NT agentūra „Inreal“, bet šie statistiniai duomenys nėra absoliutūs - skirtingi rinkos dalyviai gali pateikti nevienodus duomenis, skiriasi jų rinkimo metodikos, be to, ne visi vystytojai viešai pateikia faktinius rodiklius.

„Inreal“ akcentuoja, kad iš 880 butų 304 jau rezervuoti, o iš 576 laisvų - 27 sudaro kotedžai.

„Rinkos balanso rodiklio reikšmė per mėnesį padidėjo nuo 1,71 iki 1,76 ir indikuoja pirkėjo rinką. Klaipėdos miestui būdingas netolygus pasiūlos augimas, kuris užtikrina pasiūlos poreikius gerokai ilgesniam laikotarpiui nei Vilniuje ar Kaune“, - rašoma „Inreal“ rinkos apžvalgoje.

Joje matyti, kad neparduotų naujų butų skaičius Klaipėdoje šiais metais ypač išaugo. Sausį jų buvo apie 510, o metų pabaigoje - jau net 73 proc. daugiau.

Pirkėjų rinka

Augant naujų butų pasiūlai, pastebimas ir pardavimų augimas. 2025 metų lapkritį Klaipėdos pirminėje būsto rinkoje „Inreal“ fiksavo 36 suminius pardavimus (38 nauji susitarimai, 2 grąžinimai) - dvigubai daugiau nei prieš mėnesį (18) ir gerokai daugiau nei pernai tuo pačiu metu (15).

Tačiau statistika rodo, kad Vilniuje ir Kaune pastaruoju metu naujų butų nuperkama daugiau, nei vystytojai spėja pasiūlyti, o Klaipėdoje situacija priešinga - pastatoma daugiau, nei nuperkama. Lapkritį butų parduota dvigubai mažiau, nei naujai pasiūlyta rinkai.

© „Inreal“ skaičiavimais, ekonominės klasės butai Klaipėdoje per metus pabrango 32 proc. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Šiuo metu vystomo NT projekto „Liepų terasos“ pardavimų vadovas Donatas Bulvydas pastebi, kad naujos statybos bumo Klaipėdoje nereikėtų dramatizuoti - reali pasiūla nėra tokia didelė, kaip gali atrodyti vien žiūrint į miesto statistiką.

Pasak jo, viskas priklauso nuo to, kaip skaičiuojama.

„Pirmiausia reikia suprasti, ar “neparduoti butai„ reiškia jau pastatytus, ar tik planuojamus statyti. Antra - analitikai į skaičiavimus neretai neįtraukia Klaipėdos rajono, o tai iškraipo realų vaizdą“, - sako jis.

D. Bulvydo teigimu, Klaipėdos miesto ir rajono naujos statybos bendra rinka per metus sudaro apie 500-600 būstų. Pastaruosius penkerius metus apie 60-70 proc. sandorių vyko būtent rajone.

„Tai tie patys pirkėjai - vieni renkasi miestą, kiti rajoną. Todėl vien miesto skaičiai neatspindi realios paklausos“, - teigia jis.

Anot pašnekovo, problemų dėl perteklinės pasiūlos bent šiuo metu nematyti: „Mūsų projekte butų praktiškai nebeturime - likę tik pavieniai. Tad pasiūlos padidėjimas tikrai nėra toks didelis, kaip gali atrodyti iš statistikos.“

D. Bulvydas primena, kad aktyviausiais laikais - apie 2006-2007 metus - Klaipėdoje buvo parduodama apie 1 200 naujų butų per metus.

„Kaip sakiau, apie 60-70 proc. Klaipėdos regiono pirkėjų ilgą laiką rinkosi rajoną tik todėl, kad mieste nebuvo pasiūlos. Dabar pasiūlos atsirado, ir pirkėjai grįžta. Rajonas jau nebėra vienintelis pasirinkimas“, - aiškina jis.

Jo nuomone, Klaipėdoje pamažu formuojasi tokia pati tendencija kaip Vilniuje ir Kaune:

„Ten apie 75 proc. sandorių vyksta mieste ir tik ketvirtadalis - rajone. Manau, klaipėdiečiai taip pat grįš į miestą.“

Geresnės galimybės

Išvada, kad Klaipėdoje susiformavo pirkėjo rinka, šypseną kelia ir „Ober-Haus“ Klaipėdos regiono vadovui Aurimui Petrikui.

„Kaip gali būti pirkėjo rinka, jeigu nuo vasaros kainos kilo ir sandoriai vyko? Nelabai turbūt. Klaipėdoje būsto kainų augimas pastaruoju metu buvo didžiausias visoje Lietuvoje. Tik pastaraisiais mėnesiais augimas šiek tiek sulėtėjo, tačiau tai - tik pritūpimas prieš kitus metus, kai mūsų laukia pokyčiai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Petrikas.

Anot jo, NT rinką kitąmet neabejotinai suaktyvins nauja mokestinė aplinka, Lietuvos banko švelninamos skolinimo taisyklės ir mažesnis pradinis įnašas.

„Prognozuojama, kad dalis antros pakopos pensijų fondų lėšų bus panaudota būstui, o tai rinką gali papildomai įšildyti. Todėl žmonės laukia 2026 metų. Iki Naujųjų metų - natūralus sulėtėjimas, bet jis neatspindi bendros tendencijos. Žmonės tiesiog laukia pokyčių“, - teigia jis.

A. Petrikas įsitikinęs, kad Klaipėdoje šiuo metu esančiai butų pasiūlai pirkėjų pakaks.

„Ilgą laiką uostamiesčio rinka merdėjo, o dabar pasiūla išaugusi. Šiuo metu klientai aktyviai dairosi, kad sprendimus galėtų priimti po Naujųjų. Rinka nestovi - vystytojai kelia kainas, toliau stato, išsiima leidimus, kvartalai plečiasi. Nauji butai, kainuojantys apie 2,8-3 tūkst. eurų už kv. m su daline apdaila, yra patys paklausiausi“, - sako jis.

Anot jo, pirkėjai šiandien laukia ne kainų kritimo, o geresnių galimybių: „Jų galimybės kitąmet padidės greičiau, nei spės pakilti kainos.“

Kainos auga

„Inreal“ analizė rodo, kad per lapkričio mėnesį Klaipėdoje fiksuota 17 naujos statybos butų kainų didinimo atvejų, mažėjimų nepastebėta.

„Dėl pasiūlos struktūros pokyčių gerokai išaugo ekonominės klasės būsto kainos (+9 proc.) - iki 2 487 eurų už kv. m (atmetus rezervuotus - 2 615 eurų už kv. m). Vidutinės klasės būsto kaina siekia apie 2 933 eurų už kv. m.

Verta pažymėti, kad šiame segmente vystytojai dažnai neskelbia pardavimo kainų projektų svetainėse - nemažai projektų parduodami ženkliai didesne kaina. Prestižinio segmento kainos siekia apie 7 939 eurus už kv. m (be pokyčių), kotedžų - 1 821 eurą už kv. m (be pokyčių, atmetus rezervuotus - 2 683 eurus už kv. m)."

Vertinant metinius kainų pokyčius, labiausiai išsiskiria ekonominės klasės butai: per metus jie Klaipėdoje pabrango net 32 proc.

O štai Vilniuje ir Kaune metinis augimas siekė 12-13 proc. Vidutinio segmento nauji butai Klaipėdoje brango 11 proc., Kaune - 15 proc., Vilniuje - 6 proc.

Tuo metu „Antai group“ vadovas Darius Baitis „Vakarų ekspresui“ teigia, kad nors bendrovė turi planų plėtoti naujus NT projektus uostamiestyje, kitąmet dar neskubės to daryti.

„Planuojame bent metus palaukti - pažiūrėti, kokia bus rinkos reakcija į išaugusią pasiūlą“, - sako D. Baitis.

Anot jo, šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas investicijoms Vilniuje, kur projektuojami du nauji NT projektai. Investicijos sostinėje bendrovei šiuo metu atrodo patrauklesnės.

O štai Klaipėdoje buvusio teismo pastate vystomas projektas „Jūros 1“ yra išskirtinis ir nelabai patenka į statistinius vidurkius.

„Mūsų klientas nėra tipinis, trūkumo nejaučiame“, - teigia D. Baitis.

Jis pastebi, kad pastaruoju metu Klaipėdoje ypač ryški tendencija, kai būstą čia įsigyja kitų miestų gyventojai kaip investiciją ar pigesnę alternatyvą (nei kaimyniniuose kurortuose) poilsiui prie jūros.

„Kuo mieste daugės infrastruktūros vietiniam ir užsienio turizmui, kuo daugiau vyks renginių, tuo Klaipėda bus patrauklesnė investiciniam NT segmentui“, - sako jis.

Prognozuoti sudėtinga

Apibendrinant, NT rinkos prognozes dalinti drąsiai tikrai negali, tačiau dabartinės nuotaikos uostamiestyje - optimistiškai realistinės. Rinkos potencialas akivaizdus, tačiau yra keli „bet“.

Pirma - dalis siūlomų NT projektų turėtų atitikti žmonių, kurie šiuo metu gyvena Klaipėdos priemiesčiuose, poreikius ir paskatinti juos sugrįžti į miestą.

Antra - susidomėjimo sulaukia investiciniai projektai, kuriuos renkasi kitų miestų gyventojai siekdami apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo.

Šis segmentas gali plėstis tiek, kiek aktyviai Klaipėda save pozicionuos kaip turizmo ir laisvalaikio lokaciją.

„Tie, kurie Klaipėdoje būstą įsigijo prieš metus, jau gali įvertinti investicijų grąžą - kainos augo ženkliai“, - pažymi D. Baitis.

Kad investicijų Klaipėdos NT rinkoje daugėja, rodo ir pastarųjų metų tendencijos.

Rinkos dalyvių analizė atskleidžia, kad Klaipėdos rinkoje realu per metus parduoti ir apie 1 000 naujų butų. Istoriškai buvo laikotarpių, kai pardavimai buvo ir didesni.

Tačiau atsargiau planuoti verčia geopolitinė situacija ir ankstesnių krizių patirtis.

Šiuo metu vien teritorijose aplink Klaipėdos senamiestį statoma arba planuojama apie 3 000 naujų butų. Skeptikai jau murma, kad tai sukels transporto problemas centrinėje dalyje, o optimistai atkerta, jog svarbiausia - kad būtų kam gyventi, o kelius visada galima nutiesti.