Nuo liepos – gerokai didesnė rinkliava daugiabučiuose: kai kuriems brangs tris kartus

Jei namo plotas iki 3 tūkst. kv. m, turės atidėti 11,5 centų už kv. m, vietoje galiojusių 3 arba 5 centų.

Pavyzdžiui, 50 kv. m buto savininkas į savo daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų fondą įneš mažiausiai 4,5 euro per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 tūkst. kv. m, arba 5,75 euro per mėnesį, jei namo plotas iki 3 tūkst. kv. m (šiuo metu atitinkamai 1,5 euro per mėnesį arba 2,5 euro). 

Skaičiuojama, kad jei name yra šešiasdešimt 50 kv. m plotų butų, savininkai sukaups 270 eurų per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 tūkst. kv. m. Arba 340 eurų per mėnesį, jei namo plotas iki 3 tūkst. kv. m (šiuo metu atitinkamai 90 eurų arba 150 eurų), per metus – 3 240 eurų arba 4 080 eurų (šiuo metu atitinkamai 1 080 eurų arba 1 800 eurų). 

Nuo šiol minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas bus apskaičiuojamas pagal formulę, siejant jį su minimalia mėnesine alga, kuri per 10 metų padidėjo 3,2 karto, ir su vidutiniu socialinio būsto plotu – 45 kv. m. 

Taigi, kaupiamų lėšų kiekis bus susietas su paslaugų, prekių, darbų kainų ir su gyventojų pajamų pokyčiais.

Visais atvejais bendras mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas negalės viršyti pagal galiojančią formulę apskaičiuojamo maksimalaus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo, kuris 2025 m. yra 1,15 euro už kv. m. per mėnesį. 

Alina Kanaporienė, daugiabučio namo bendrijos Tuskulėnų 3 Vilniuje pirmininkė, kalbėdama su naujienų portalu Lrytas, neslėpė – ne taip jau retai pasitaiko gyventojų, kurie priekaištauja dėl sprendimo rinkti pinigus. 

Jie įsitikinę, kad pirmininkai lėšas neaišku kur ištaško, o jeigu namas sugrius – valstybė duos kitą butą. Todėl, sako Alina, nenuostabu, jei ir sužinojus apie didinamas kaupiamąsias įmokas atsiras burbančiųjų. 

„Bet, vertinant iš namo prižiūrėtojo pusės, toks ministerijos sprendimas teisingas: dabar galiojantys įmokų dydžiai nesikeitė gal 10 metų, o įsivaizduokite, kaip per tą laiką pasikeitė kainos“, – kalbėjo A.Kanaporienė. 

Remontai, pasak pašnekovės, nepigūs: ir tūkstantis, ir du, o kitas kainuoja ir visus 10 tūkst. eurų. „Kad ir mūsų pavyzdys: sugedo liftas, apklausėme kelis tiekėjus – remonto kaina 12 tūkst. eurų. Porą metų mokėjome padidintas įmokas, kol surinkome tą sumą. 

Geriau po trupinėlį kaupti iš anksto, nes kai įvyksta avarija, nėra nė laiko pinigams surinkti – jų reikia čia ir dabar. Kiekvienas namas, manau, privalo atsargoje turėti bent 10 tūkst. eurų“, – kalbėjo bendrijos pirmininkė. 

Namas, kurį ji administruoja, renovuotas: iki renovacijos gyventojai mokėjo po 9 centus už kv. m, po renovacijos sumą sumažino iki minimalios 5 centų ribos. Alina mano, kad ir po liepos 1 d. įmokos liks minimalios. 

„Būna, krenta blokų dalys, balkonų gabalai. Vienas dalykas – tai pavojus gyvybei, antras – remontai daug brangiau kainuoja negu priežiūra. Įsivaizduokite: iki renovacijos mes kiekvieną mėnesį turėdavome po vieną dvi vamzdyno avarijas. 

Kas mėnesį tam tekdavo išleisti 200–300 eurų. Kol kaupi, būdavo viską išnaudoji remontams“, – kalbėjo Alina. 

Vaidas Virbukas – 902-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos Pašilaičių 1 Vilniuje pirmininkas – pasakojo, kad anksčiau gyventojai mokėjo mažiausią – 3 centų už kv. m – mokestį. Nepaisant to, kad namas nėra mažas – 160 patalpų – susikaupdavo labai menka suma. 

Kadangi grėsė nemenki remonto darbai – pamatų, stogo remontas – prieš metus bendrijos narių visuotiniame susirinkime patvirtintas didesnis, 10 centų už kv. m, tarifas. 

„Ir tai sukaupiame tokią sumą, kad per metus galime apmokėti vieną didesnį darbą, – sakė V.Virbukas. - Todėl manau, kad ministerijos sprendimas didinti įmokas – pagrįstas ir logiškas. 

Su mažesniu tarifu nieko gero nepadarysi – likusią remontui skirtų lėšų dalį turėdavome išdalinti gyventojams. 

Dėl to mėnesinės sąskaitos būdavo didesnės – gyventojai nebūdavo labai patenkinti, kai per vieną ar kelis mėnesius reikėdavo sumokėti, tarkime, po 100 eurų papildomų išlaidų.“ 

Lietuvos būsto rūmų teisininkas Rolandas Klimavičius naujienų portalui Lrytas patikslino: kaupiamosios lėšos skirtos daugiabučiam namui atnaujinti, avarijom, defektam likviduoti. Jos gali būti naudojamos ne visais atvejais, bet tik tada, kai name įvyko avarija ar atsirado defektas. 

Jas, apmokant atsiradusias išlaidas, galima panaudoti neklausiant gyventojų sutikimo. Kita šių lėšų paskirtis – ilgalaikiuose metiniuose planuos numatytiems darbams apmokėti. 

„Aplinkos ministerijos patvirtintas aprašas numato, kad padidėja kaupiamosios įmokos. Daugiabučio namo gyventojams tai į naudą – nedideli daugiabučiai per metus surenka vos 100–150 eurų. Jei per mėnesį sumoki 80 centų, ką už tokius pinigus gali padaryti – net likvidavus avariją nėra už ką sumokėti. 

Niekas neleidžia važiuoti netvarkingu automobiliu, o name gali gyventi, kol tau stogas nesugriuvo. Niekas per daug ir nespaus, jeigu atsisakysi darbus daryti. Ilgus metus, priklausomai nuo bendros namo kvadratūros, rinkti 3 arba 5 centai. Dabar įmoka padidėja. 

Gyventojams atsiranda galimybė pasirūpinti savo namų gerove“, – vertino R.Klimavičius. 

Jis aiškino, kad iki 2012 m., kai Seimas pakeitė Civilinio kodekso nuostatą, namo valdytojas galėjo pats, atsižvelgdamas į namo būklę, nuspręsti vykdyti tam tikrus remonto darbus. 

Po 2012 m. tos nuostatos nebeliko. Net jei objektai turi avarinės būklės požymių, reikia gauti gyventojų pritarimą. 

„O gyventojai nepritaria – ir kabo tinklai po balkonais. Dabar administratoriui arba valdytojui liko vien pareigos – jis jokių teisių nebeturi. 

Kadangi gyventojai pasyvūs, jiems visiškai niekas neįdomu, įsivaizduoja, kad kažkas už juos išspręs problemas, taip ir gyvename“, – naujienų portalui Lrytas sakė R.Klimavičius. 

Jeigu namas renovuotas arba jis naujas, suma 50 proc. mažesnė. Pirmininkai, bendrijų administratoriai, teigė pašnekovas, iš dalies patenkinti: bus daugiau pinigų ir nereiks dėl kiekvieno cento su gyventojais muštis. 

Kaip nurodo Aplinkos ministerija, Lietuvoje yra daugiau nei 35 tūkst. daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų. Dėl blogos butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų techninės būklės kasmet įvyksta keli šimtai incidentų. 

Nuo 2026 m. liepos 1 d., jeigu netinkamos techninės būklės daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepasitvirtins namo atnaujinimo pagal privalomuosius reikalavimus priemonių, kurioms papildomai kaups lėšas dvejus ar daugiau metų ilgalaikio plano, jų minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas bus padidintas tiek kartų, koks nustatytas pastato techninės būklės koeficientas: būklė gera – 1, būklė patenkinama arba vidutinė – 2, būklė bloga – 3, būklė labai bloga ir būklė kritinė – 4.