Tai paskatino ugdymo platformų kūrėjus „Ateities pamoka“ ir leidyklą „Šviesa“ imtis praturtintų skaitmeninių vadovėlių bandomojo projekto. Į dviejų pirmųjų vadovėlių, papildytų skaitmeninėmis užduotimis, kūrimą jau investuota daugiau nei 50 tūkst. eurų.
„Tikimės, kad naujieji praturtinti vadovėliai tiek kontaktinio, tiek nuotolinio ugdymo metu taps viena pagrindinių mokymosi priemonių, papildančių popierinį vadovėlį. Siekėme, kad juose mokytojai ir moksleiviai rastų kiekvienos pamokos informaciją: nuo pamokos pradžios – teorinės informacijos, iki pabaigos – apibendrinimo ir įsivertinimo“, – pranešime žiniasklaidai cituojama Jūratė Mikulevičiūtė, „Ateities pamoka“ ugdymo turinio grupės vadovė.
Milda Juonė, leidyklos „Šviesa“ vadovė džiaugiasi bandomojo projekto rezultatais. Ji sako, kad tokia partnerystė tarp leidėjų ir skaitmeninio turinio kūrėjų yra nuosekli mokymosi priemonių plėtojimo praktika, suteikianti galimybę sušiuolaikinti mokymosi patirtį.
„Leidėjai gali suteikti modernų, naujausios kartos turinį su įdomiais kontekstais, netikėtais klausimais, apgalvotomis įtraukimo formomis. Tuo tarpu skaitmeninio turinio specialistai praturtina mokinio ir mokytojo patirtį būtent elektroninėje erdvėje. Taip mokymosi procesas tampa patrauklesnis, interaktyvesnis, geriau atitinkantis šiuolaikinius moksleivių poreikius ir ugdymo metodus“, – teigia M. Juonė.
Skaitmeniniu turiniu praturtinti du šiais metais leidyklos „Šviesa“ išleisti vadovėliai: serijos „Taip!“ pasaulio pažinimo vadovėlis antrai klasei ir serijos „Tempus!” dešimtokų matematikos vadovėlis. Jau šiais mokslo metais juos galės naudoti ir įvertinti „EDUKA klasė“ licenciją turinčios mokyklos.
„Bandomajam projektui pasirinkome skirtingų dalykų vadovėlius norėdami patikrinti, ar mūsų sumanytos mokymosi priemonės tinka šių disciplinų mokymuisi ir kaip jas vertina skirtingo amžiaus mokiniai“, – sako J. Mikulevičiūtė.
Vienas iš naujojo matematikos vadovėlio turtinimo dalies autorių, Antanas Apynis, įsitikinęs, kad skaitmeninėje erdvėje atsiveria visiškai kitos galimybės atskleisti mokomąjį dalyką.
„Noriu, kad mokiniai turėtų galimybę į matematinius objektus pažvelgti iš įvairių pusių, galėtų tirti, bandytų įžvelgti dėsningumą, mokėtų apibendrinti, daryti išvadas, svarbiausia – samprotauti. Skaitmeninėje erdvėje atsiveria visiškai kitos galimybės mokomąjį turinį atskleisti interaktyviai ir įvairiapusiškai“, – kalba A. Apynis.
Ugdymo specialistai sutaria, kad geriausias ir paveikiausias mokiniams yra mišrus ugdymo būdas, naudojant įvairias priemones, derinant klasikinį bei skaitmeninį mokymosi modelius.
„Ugdymo metodus ir smegenų veiklą tyrinėjantys mokslininkai atskleidžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje skiriasi skaitmeninių ir spausdintų mokymosi priemonių taikymo tikslai bei poveikis. O atsisakius vienos iš šių priemonių, sunkiau ugdyti visapusiškas asmenybes“, – dalijasi leidyklos „Šviesa“ vadovė.
Elena Motiejūnienė, švietimo konsultantė ir EMA recenzentė, taip pat įsitikinusi, kad skaitmeniniai vadovėliai yra natūralus vadovėlių, technologijų ir ugdymo metodų evoliucijos rezultatas. Todėl visi turėtų ieškoti kuo efektyvesnės dermės tarp skaitmeninio ir popierinio vadovėlio bei kitų mokymosi šaltinių, kad jie ne varžytųsi, o praturtintų ugdymo procesą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą