Pajūrio būsto rinka išgyvena aukso amžių: geriausi pasiūlymai jau išgraibstyti

Visgi, specialistų nuomone, po pandemijos būstų kainos šiek tiek sumažės, tačiau galimai negrįš į tą patį lygį, koks buvo iki pandemijos. Nuo šiol už būstą mokėsime brangiau.

Būstų nuperkama 80 proc. daugiau

Bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko skaičiavimu, per 2020 m. Palangoje, Šventojoje ir Neringoje parduota 500 būstų, o tai yra apie 80 proc. daugiau negu 2017–2018 m. Tačiau po pandemijos situacija gali keistis.

„Manau, kad ateityje ši situacija gali būti panaši į 2014 m., kada Palangoje buvo parduota apie 400 būstų, o po to apimtys sumažėjo iki 250 būstų per metus.

Tuo metu iki 2014 m. Palangoje buvo parduodama apie 150–200 naujos statybos būstų. Tad vienkartinis rinkos padidėjimas neišsilaikė. Vis dėlto po 2014 m. būstų buvo nuperkama daugiau negu iki tol“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo T.S.Kvainickas.

Raimondo Reginio, NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims, nuomone, jei ne ši pandemija, tokio būstų pardavimo augimo pajūryje nė nebūtų buvę.

„Manau, kad pandemija tuos žmones, kurie norėjo įsigyti antrą būstą, bet dvejojo, privertė priimti sprendimą daug greičiau.

Anksčiau žmonės norėdavo įsigyti NT pajūryje, bet svarstydavo, ar jis reikalingas, jei galima keliauti po pasaulį. Atėjus pandemijai tie žmonės apsisprendė įsigyti nuosavą būstą pajūryje. Daugiau tikriausiai kitų priežasčių nėra“, – „Žinių radijui“ sakė R.Reginis.

Tačiau, anot jo, jei po pandemijos bus ir vėl galima laisvai keliauti po pasaulį, susidomėjimas NT pajūryje šiek tiek nuslūgs. Visgi lietuviai neturi tiek daug pajūrio, kiek latviai, tad vienokia ar kitokia paklausa išliks.

Paklausiausi būstai – Palangoje

T.S.Kvainicko teigimu, Palangoje būstų nuperkama 5 kartus daugiau negu kituose pajūrio miestuose. Vien dėl savivaldybės dydžio čia daugiau galimybių statyti įvairių klasių NT: tiek pigesnį, tiek brangesnį.

Tačiau Neringoje, anot T.S.Kvainicko, yra daug projektų, kuriais nėra prekiaujama viešai.

„Informacija pateikiama tik potencialiems klientams, kurie žino, ko ieško, tiesiogiai kreipiasi į pardavėją. Viešai prekiaujamais objektais Neringoje karaliauja Juodkrantė, tačiau objektų, kurie, mano žiniomis, nėra viešai parduodami, daugiausia yra Nidoje“, – atskleidė tendencijas jis.

Pačioje Neringoje būsto kainos priklauso ir nuo teritorijos, todėl daugelis žmonių NT renkasi Juodkrantėje, Preiloje ar Pervalkoje, nes ten turtas pigesnis, tuo metu Nidoje – jis brangesnis.

Anot R.Reginio, pajūryje daugiausia domimasi ekonominės, vidutinės klasės būstais, kurių kaina dažniausiai neviršija 100 tūkst. eurų.

„Žmonės nėra linkę išleisti ypač didelių pinigų antriems namams, todėl tam išleidžia apie 50–100 tūkst. eurų.

Pavyzdžiui, Palangoje kainų intervalas labai platus. Mažiausia kaina yra 1 tūkst. eurų už kv. metrą, tai toliau nuo jūros esančių senų daugiabučių kaina. Artėjant centrinės dalies link kainos auga kartais: už vieną kv. metrą sumokama 2–3 tūkst. eurų, kai kur – ir 5 tūkst. eurų.

Jeigu tai yra 50 kv. metrų ploto butas geresnėje Palangos vietoje, greičiausiai už jį teks sumokėti apie 100 tūkst. eurų. Jeigu tai vieno kambario, mažesnio ploto butas, būtų galima įsigyti jį ir pigiau. Tačiau kainos yra pakankamai aukštos“, – įvardijo R.Reginis.

Jau nebėra ko pasiūlyti

Šiuo metu būstų pajūryje pasiūla yra gerokai sumažėjusi. Anot T.S.Kvainicko, niekas nesitikėjo, kad pandemijos metu pajūris sulauks tokio didžiulio susidomėjimo.

„Vystytojai planavo optimistiškai – norėjo parduoti 350 būstų. Vadinasi, jie planavo, kad 150 būstų dar liks 2021 metams. Pandemija juos, kaip ir kelininkus, užklupo netikėtai, dėl to pasiūla tikrai sumažėjo.

Palanga ir Neringa nėra Vilnius, pasiūlyti naujus projektus užtrunka. Todėl pasiūlos trūkumas yra, tačiau per 6 mėn. pasiūlos kiekis normalizuosis ir tie, kurie dabar tarp siūlomų būstų neranda sau tinkamo varianto, šiemet tikrai turės galimybę išsirinkti, ką nors tinkamo“, – ramino ekspertas.

Pasak R.Reginio, pajūryje vietos tikrai nėra daug, tačiau vienas kitas naujas projektas vis atsiranda, o ir įprastai jie parduodami ne taip ir gausiai.

„Neringoje brangiausių projektų kainos siekia brangiausių projektų kainas Vilniuje. Parduodamas turtas po 5–6 tūkst. eurų už kv. metrą. Todėl ir pirkėjų nėra tiek daug.

Plėtra į Palangos pakraščius dar bus. Jei bus pasiūla, bus ir paklausa. Bet, žinoma, kai pasiūla viršija paklausą, fiksuojame spartesnį kainų augimą“, – paaiškino R.Reginis.

Pabrangti gali tik dalis būstų

T.S.Kvainickas aiškino, kad, jeigu yra išperkami pigūs projektai, būstų kainos padidėja. Tačiau, jeigu išperkami pirmiausia brangūs projektai, kainos sumažėja. Taip vertinant rinką galima nuspėti, kad pajūryje būstų kainos gali augti dar 20–25 proc. Kai kurių objektų kainos gali padidėti ir daugiau arba visai nekisti, nes tie vystytojai, kurie pradėjo būstų pardavimą gana nemažomis kainomis, nebeturėjo kur daugiau jų kelti.

Tačiau atsiranda ir tokių vystytojų, kurie objektus turi parduoti per kelis metus, tad užklupus pirkėjų bumui, yra priversti kelti kainas.

„Yra vystytojų, kurie tikėjosi, kad turės gerus pardavimus porą metų. Tada juos užklupo pirkėjų antplūdis ir tokie būstai pabrango, nes vystytojas nėra suinteresuotas parduoti viso projekto per vieną dieną. Jis turi parduoti jį ne lėčiau nei per dvejus metus, bet tikrai ne per savaitę. Todėl kainos yra didinamos“, – įvardijo priežastį T.S.Kvainickas.

Tačiau, jo įsitikinimu, nebėra tiek daug galimybių kainas didinti. Pirkėjai ieško pigesnio būsto, dažniausiai iki 100 tūkst. eurų. Tad būstas, dabar kainuojantis apie 70 tūkst. eurų, gali padidėti tik iki 80–85 tūkst. eurų, nes ši suma dar patenkta į ribas sumos, kurią pirkėjas yra nusiteikęs mokėti už turtą.

Tačiau, jei būsto kaina yra 500 tūkst. eurų, maža tikimybė, kad jo kaina šoktels iki 700 tūkst. eurų, nes ir dabartinė suma yra pakankamai aukšta.