Kavinės padavėja

Palangos vasaros paradoksas: tūkstantinės algos, tuščios virtuvės ir artėjanti „savitarnos era“

(1)

Lietuvos pajūris, o ypač didžiausias šalies kurortas Palanga, šiuo metu primena didžiulę statybų aikštelę ir įtemptą personalo atrankos centrą. Nors iki oficialaus sezono atidarymo liko dar šiek tiek laiko, verslininkų kova dėl darbuotojų pasiekė neregėtą įkarštį, tačiau net ir rekordiniai atlyginimai nebegarantuoja pilnos komandos.

Atlyginimų „lubos“: kodėl 3000 eurų nebėra magiškas skaičius?

Pagrindinė šio pavasario antraščių tema – 3000 eurų atlyginimas (neatskaičius mokesčių) kvalifikuotiems virėjams. Nors skaičius atrodo įspūdingai, verslo analitikai ir patys darbuotojai ragina žvelgti giliau.

Kaip pastebi „tv3.lt“, po visų mokesčių šis atlygis susitraukia iki maždaug 1800–1900 eurų „į rankas“. 

Vertinant tai, kad sezono metu virėjams tenka dirbti ekstremaliomis sąlygomis – 12 ar net 14 valandų per parą, karštoje, triukšmingoje virtuvėje, be savaitgalių ir su milžinišku užsakymų srautu – ši suma profesionalams neatrodo tokia viliojanti.

Daugelis aukščiausios klasės meistrų jau seniai pasirinko stabilumą didmiesčių restoranuose, kur krūvis paskirstomas tolygiau per visus metus, arba išvyko į Vakarų Europos kurortus. 

Ten, už panašų „sezoninį pragarą“, mokamas dvigubai ar trigubai didesnis atlygis eurais, o darbo kultūra dažnai yra brandesnė.

„Darbo biržos karta“ ir socialinės politikos akligatvis

Vienas aštriausių diskusijų objektų žiniasklaidoje – verslininkų priekaištai valstybės socialinei politikai.

„Floros simfonijos“ tinklo vadovas Henrikas Tautkus ir kiti stambūs darbdaviai viešai piktinasi, kad esama pašalpų sistema „atmuša“ bet kokį norą dirbti.

Nemaža dalis potencialių darbuotojų tiesiog paskaičiuoja: gaunant valstybės paramą ir galbūt šiek tiek prisiduriant „šešėlyje“ ar neformaliai pagelbėjant pažįstamiems, jų gyvenimo kokybė yra geresnė nei oficialiai dirbant Palangos kavinėje. 

Tai suformavo tam tikrą „sezoninių poilsiautojų“ sluoksnį – žmones, kurie vasarą leidžia pajūryje, bet ne dirbdami, o naudodamiesi socialinėmis garantijomis.

„Z karta“ ir pasikeitusios vertybės: ne tik eurai, bet ir lova

Be to, verta atkreipti dėmesį į demografinius ir kultūrinius pokyčius. Jaunoji karta, kuri istoriškai būdavo pagrindinis padavėjų ir barmenų šaltinis, šiandien turi visiškai kitokius prioritetus. Pinigai jiems – tik viena iš dedamųjų.

Šiuolaikiniam jaunimui nebeužtenka pasakyti „dirbk daug ir uždirbsi“. 

Jie reikalauja:

Lankstaus grafiko: kad liktų laiko banglentėms, vakarėliams ir tiesiog poilsiui prie jūros.

Pagarbios aplinkos: „Z karta“ netoleruoja senosios mokyklos virtuvės šefų rėkimo ar chaotiško vadovavimo.

Apgyvendinimo: darbdaviai šiemet priversti virsti nekilnojamojo turto agentais. Nemokamas būstas Palangoje, kur nuomos kainos vasarą pasiekia stratosferą, tapo privaloma sąlyga. Kai kurie verslininkai nuomojasi ištisus kotedžus ar viešbučių aukštus, kad tik turėtų kur apgyvendinti komandą iš kitų miestų.

Verslo prognozės: brangesnis kepsnys ir „pasitarnauk pats“

Ką visa ši sumaištis reiškia paprastam poilsiautojui, planuojančiam atostogas prie Baltijos? Prognozės  nėra džiuginančios.

Kainų šuolis: Kadangi darbuotojų išlaikymas pabrango (atlyginimai, būstas, maitinimas), verslininkai šias išlaidas neišvengiamai perkels ant vartotojų pečių. Prognozuojama, kad patiekalų kainos kils vidutiniškai 10–15 proc., o kai kur ir daugiau.

Aptarnavimo kokybės krizė: Trūkstant patyrusių darbuotojų, prie stalų stovės vis daugiau naujokų. Tai reiškia ilgesnį laukimo laiką, dažnesnes klaidas ir galbūt mažiau šypsenų įtemptomis dienomis.

Savitarnos plėtra: Tai, kas anksčiau buvo būdinga tik greito maisto užkandinėms, keliasi į J. Basanavičiaus gatvės restoranus. Verslininkai vis dažniau renkasi modelį, kai klientas užsisako prie baro, o maistą pasiima pats, išgirdęs pranešimą.

Tai vienintelis būdas išgyventi, kai trūksta 30–40 proc. aptarnaujančio personalo.

Senieji metodai nebeveikia

Peršasi viena išvada – Palangos verslas pasiekė transformacijos tašką. Senieji metodai, grįsti vien tik „sezoniniu uždarbiu“, nebeveikia. 

Šią vasarą laimės ne tie, kurie ant durų pakabins didžiausią algos skaičių, o tie, kurie sugebės sukurti bendruomenę.

Darbdavys šiemet turi būti ne tik vadovas, bet ir psichologas, būsto nuomotojas bei mentorius. 

Poilsiautojams gi teks suprasti: prabanga pajūryje šiemet bus ne tik vaizdas į jūrą, bet ir faktas, kad jus apskritai kažkas aptarnauja. Panašu, kad „auksinio jaunimo“ ir „brangaus kepsnio“ vasara Palangoje bus kaip niekad kontrastinga.

Šaltinis: tv3.lt, Delfi, LRT, Verslo žinios

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder