Pamesti namų ar automobilio raktai, sutuoktinių pakeistos spynos: papasakojo, kaip atrakina ir ko reikalauja

Užstrigus spynai ar durims, nulūžus raktui ar tiesiog jį pametus bei kitais panašiais atvejais tenka kviesti avarinių durų atrakinimo meistrus. Priklausomai nuo situacijos, ši paslauga gali kainuoti ir 2 eurus, o kartais atsieiti ir kelis tūkstančius eurų.

Pastebima, kad lietuviai tampa itin išsiblaškę savaitgaliais, švenčių metu ar tiesiog atšilus orams: pameta raktelius miške ar kanalizacijoje, užtrenkia juos bute ar automobilyje, kartais raktus išsiveža giminės.

Pasitaiko ir tokių situacijų, kai vienas kitam spynas keičia besipykstantys sutuoktiniai, kai tenka gelbėti automobilyje ar tualete užsirakinusius vaikus.

Svarbu tai, kad specialistai bet kam spynų neatrakina – tam reikia nuosavybę įrodančių dokumentų. Pašnekovai papasakojo, kas būna, jei tokių įrodymų klientai neturi.

Kainos ir nuo ko jos priklauso

Dirbtuvių „SOS atrakinimas“ atstovai nurodė, kad avarinio atrakinimo kaina priklauso nuo daugelio dalykų. Jų teigimu, avarinį atrakinimą galima atlikti ir labai nebrangiai pasiskolinus plaktuką, pjūklą ar suradus plytą:

„Už tokį destruktyvų būdą geraširdis kaimynas gal ir nieko nepaprašys. Tačiau remonto kaina privers patuštinti piniginę.“

Yra asmenų, žadančių atrakinimą nuo 20 eurų, tačiau, anot pašnekovų, jie niekur nepaminės, kad tokia kaina taikoma pačioms elementariausioms spynoms (pvz., toms, kurios sumontuotos ant lagaminų) ir tik tokiu atveju, jeigu užrakintas daiktas bus atvežtas jiems.

Įprastai tokie paslaugų teikėjai pasako kainą „nuo“, o atvykus į vietą ir atlikus darbus pradeda reikalauti šimtus eurų siekiančių sumų.

Spyna (nuotr. Fotolia.com)

Kalbėdami apie kainas dirbtuvių atstovai paminėjo, kad įprastai visada pirma įsitikina, ką būtent reikia atrakinti: buto duris, automobilį, seifą ar pašto dėžutę.

„Jeigu į mūsų dirbtuves atneša elementarias dėžutes ar spyneles, reikalaujančias atrakinimo, kartais už darbus paprašome vos kelių eurų, o aukščiausios klasės seifų atrakinimo, kas gali užtrukti visą dieną ar net kelias, kaina gali siekti kelis šimtus eurų.

Pvz., žiemos metu kolega atrakinėjo seifą bankomatą, kur raktas įstatomas iš apačios. Teko pragulėti daugiau nei pusę dienos ant šalto ir šlapio asfalto, bet viskas pavyko. Už tokį darbą – ir kaina ne simbolinė“, – komentavo pašnekovai.

Jie nurodė, kad atrakinimo kaina labai priklauso nuo atrakinamos spynos tipo, modelio ir aplinkybių. Pvz., praeito šimtmečio automobilio atrakinimas gali būti atliktas labai greitai, atitinkamai ir kaina yra nedidelė.

Tačiau, jeigu tai yra, pvz., naujas BMW automobilis, atrakinimas yra gerokai labiau komplikuotas ir dažnai reikalauja labai trapių, būtent tam modeliui skirtų visrakčių. Jeigu atrakinimas yra atliekamas nakties metu arba toliau nuo miesto, atitinkamai keičiasi ir kaina.

„Bendrai kalbant, kuo daugiau spynų ir kuo jos sudėtingesnės, tuo didesnė atrakinimo kaina“, – pridūrė specialistai.

Pinigai (Irmantas Gelūnas/ BNS nuotr.)

Įmonės „Raktinė“ meistras Rimantas Vaitasius įvardijo, kad avarinio atrakinimo paslauga vidutiniškai kainuoja 50–250 eurų. O seifo atrakinimas, jo teigimu, atsieina 50 proc. seifo kainos, tad gali siekti ir tūkstančius.

Jis pridūrė, kad kaina priklauso nuo darbo sudėtingumo, trukmės ir atstumo, kur ta paslauga atliekama.

„Atrakinta.lt“ meistras Edgaras nurodė, kad ši paslauga dažniausiai atsieina nuo 60 iki 150 eurų. 

Pasak jo, pats pigiausias ir greičiausias atrakinimas būtų širdelės, dažniausiai apatinėje durų dalyje esančios spynos, kuri užsirakina 1–2 pasukimais. O viršuje būna seifo tipo spyna su papildomomis apsaugomis: „Šių spynų būna įvairių, vidutinė atrakinimo kaina nuo 80 iki 100 eurų.“

Atvykimo greitis, švenčių ir šiltų orų įtaka

„Atrakinta.lt“ atstovas skaičiuoja, kad pas klientą atvykstama per 20–40 min nuo užsakymo telefonu.

Jis pripažino, kad būna atvejų, kuomet meistrai negali atvykti, tačiau paminėjo, kad Vilniuje dirba nemažai kitų meistrų, todėl dažniausiai žmogui netenka ilgai laukti.

„Ilgiausiai į iškvietimus vykstame piko valandomis, nuo maždaug 16 val. Tuomet, jeigu per kelias minutes paskambina keli klientai, antrajam tenka palaukti ilgiau, jeigu sutinka“, – pasakojo Edgaras.

Užrakintos durys (nuotr. Fotolia.com)

Pasak pašnekovo, pasitaiko dienų, kai užsakymų išvis nėra arba būna tik vienas, kartais per dieną sulaukiama ir 10 ar 12 iškvietimų. Daugiausia užsakymų būna savaitgaliais, po reikšmingų miesto švenčių ar didelių renginių.

„Įdomus faktas, kad pavasarį ar vasarą „kaip taisyklė“ iškvietimų skaičius būna didesnis nei kitais metų laikais. Nėra aišku, nuo ko tai priklauso, tačiau greičiausiai nuo žmonių išsiblaškymo, skubėjimo ir atsipalaidavimo šiltėjant orams“, – savo pastebėjimais dalinosi meistras.

„Raktinės“ meistras neslėpė, kad atvykimo laikas priklauso nuo užimtumo: „Daug gerų specialistų negalime leisti sau turėti, nes nepakanka užsakymų jiems išsilaikyti.

Atvykstame per valandą. Kaip ir gyvenime, pasitaiko, kad visiems reikia ir visiems tuo pačiu laiku. Jeigu užsakymas labai svarbus ir mes negalime, perduodame savo kolegoms.“

R. Vaitasius nurodė, kad klientų skaičius išlieka panašus – apie 5–6 užsakymus per parą. Jis pastebi, kad daugiausia iškvietimų įmonė sulaukia staigiai pasikeitus oro sąlygoms, kai iškrenta sniegas, labai atšąla arba po švenčių, poilsio miškuose ar poilsiavietėse.

Dirbtuvių „SOS atrakinimas“ atstovai nurodė, kad didelė meistrų komanda lemia operatyvią reakciją – Vilniaus mieste gavę užsakymus įprastai atvyksta per 10–20 minučių: „Retkarčiais pasitaiko atvejų, kuomet yra didelis užsakymų skaičius ir palaukti tenka iki valandos, arba, jeigu atrakinimas turi būti atliktas atokioje vietovėje.“

Jie negalėjo pasakyti, kiek gyventojų prireikia pagalbos su spynomis, nes užsakymų kiekis yra visiškai neprognozuojamas, sezoniškumo ar panašių tendencijų pašnekovai įvardyti negalėjo.
Dažniausiai pasitaikančios situacijos ir nuosavybės įrodymas

„Atrakinta.lt“ meistras išskyrė, kad avarinio atrakinimo paslaugų dažniausiai prireikia dėl to, kad žmonės palieka ir užtrenkia raktus bute ar automobilyje. Taip pat, kai išvyksta į kitą miestą ir vienas iš gyventojų likęs mieste nebegali užeiti.

Be to, būna, kad yra senos, stringančios spynos, kurios vieną dieną užsikerta. Tuomet raktas lieka viduje arba iš jėgos bandant atrakinti jis nulūžta.

Paklaustas, kaip klientai įrodo, kad norima atrakinti tikrai jų nuosavybę, Edgaras paminėjo, kad kliento prašoma parodyti asmens dokumentą bei išrašą iš registrų centro, kad būstas priklauso būtent tam asmeniui.

Jeigu nesutampa, tai bent jau pavardė turi sutapti. Jeigu tai – automobilis, atrakinus jį prašoma parodyti techninį pasą bei asmens dokumentą.

Raktai (nuotr. Shutterstock.com)

Dirbtuvių „SOS atrakinimas“ atstovai įvardijo, kad pasitaiko atvejų, kuomet draugas ar giminaitis išvyksta iš miesto ar šalies ne su savo raktais. Bet dažniausiai raktai pametami lygiai taip pat, kaip ir visi kiti smulkūs daiktai.

„Dėl šios priežasties, visada rekomenduojame turėti atsarginius raktus ir įsitikinti, kad bent viena kopija būtų pasiekiama ne už užrakintų durų – pas artimus draugus ar šeimos narį“, – kalbėjo pašnekovai.

Jie pastebi, kad dažnesnė bėda avarinio atrakinimo atveju yra ne pamesti raktai, o užstrigusi spyna: „Spynos turi būti prižiūrimos, o atsiradus strigimui – remontuojamos arba keičiamos. Atrakinus užstrigusią spyną visada savo klientams pasiūlome ją suremontuoti arba pakeisti.“

Specialistai atkreipė dėmesį, kad visada griežtai reikalauja pamatyti nuosavybės arba nuomos dokumentus. Jeigu dokumentų vietoje nėra, visada yra prašoma, kad būtų iškviesta policija: „Ir tik leidus pareigūnams pradedame atlikti darbus.“

Įmonės „Raktinė“ meistras taip pat pažymėjo, kad klientai turi pateikti nuosavybės dokumentus. Jei dokumentai yra užrakinti bute, klientas juos turi pateikti butą atrakinus.

„Apklausiame kaimynus, ar jie pažįsta prašančius paslaugos. Jei dar neaišku, į pagalbą kviečiame policiją“, – pridūrė R. Vaitasius.

Durys (nuotr. Shutterstock.com)

Spynas vienas kitam keičiantys sutuoktiniai ir išsigandę tėvai

Dirbtuvių „SOS atrakinimas“ atstovai neslėpė, kad per dešimtmečius šioje srityje, ko tik nėra buvę. Žmonės, kurie rado raktus kišenėje jau atlikus avarinį atrakinimą, automobilio raktai, įkritę į kanalizaciją, vidury miško pamesti vieninteliai automobilio raktai.

Pašnekovų teigimu, buvo nemažai atvejų, kuomet buvo agresyviai prašoma atrakinti butą ir grasinama pareikalavus dokumentų.

„Tokiais atvejais atrakinti patalpas atsisakome. Tačiau atsiranda tokių asmenų, kurie turi atrakinimui skirtus įrankius ir, nors dažnai sugadinant spyną, ją vis tiek atrakina nepatikrinus dokumentų. Manau, kad tai yra opi ir dėmesio reikalaujanti problema Lietuvoje, kadangi čia, skirtingai nuo kai kurių JAV valstijų, Vakarų ar Šiaurės Europos šalių, raktininkų / spynininkų veiklai vykdyti nereikia licencijos. 

Kadangi ši veikla yra nereguliuojama, prieigą prie visrakčių ir kitos specializuotos įrangos turi praktiškai bet kas. Kitose šalyse ja prekiauti gali tik specializuoti atstovai, o ją pirkti tik patikrinti ir licencijuoti raktininkai“, – savo įžvalgomis dalinosi specialistas.

Pašnekovai pabrėžė, kad bet koks raktininkas turės dešimtis įsimintinų istorijų: „Kartais net keli prisimins tą pačią.

Yra buvęs ne vienas atvejis, kuomet vaikui užsitrenkus automobilyje išsigandę tėvai iškviečia visas miesto įmones iš eilės ir taip organizuoja nedidelį vietinių raktininkų susitikimą.“

Spyna (nuotr. TV3)

Pašnekovas Edgaras prisimena, kad buvo keli atvejai, kai bute gyvenantys sutuoktiniai vienas kitam keitė spynas ir skirtingomis dienomis iškvietė „Atrakinta.lt“ meistrus atrakinti spynas.

„Pasitaikius tokiems iškvietimams būtina kviesti policija, kad ši dalyvautų ir pažymėtų kaip faktą, jog atrakinimas buvo skaidrus, įsilaužimo požymių nebūta“, – pridūrė pašnekovas.

Liūdniausi ir nemaloniausi atvejai

Įmonės „Raktinė“ atstovas kaip įdomesnius nutikimus įvardijo tai, kai žmonės raktus išmeta į bendrus šiukšlių konteinerius, kai sutuoktinis kažkur išvažiuoja pasiėmęs visus raktus, pasiplaukiodami ežeruose nuskandina rankinukus su raktais.

Taip pat, kai vaikas pats užsirakina, pavyzdžiui, tualete ar vonioj, ir negali savarankiškai pats atrakinti. Kai valydami sniegą nuo automobilio žmonės raktus palieka automobilyje, kuris pats užsirakina.

Anot R. Vaitasiaus, dažnai besiskiriančios poros bando patekti į patalpas, kurios jiems kaip ir nepriklauso, bando įtikinėti, kad gyveno ir liko daiktai. Tokiu atveju patariama susitarti su buvusiu sutuoktiniu.

Užraktas (nuotr. Mariana Harrison) (nuotr. Organizatorių)

Meistras nurodė, kad dažnai talkina antstoliams, kurie iškeldina gyventojus iš būsto dėl įvairiausių priežasčių: „Tie žmonės nelabai supranta, kad tai tik padidina jų skolas, kurias vis tiek reiks padengti antstoliams.

Liūdniausios patirtys, kai numiršta senyvi žmonės ir artimieji nerimaudami prašo paslaugos, įsitikina, kad prarado brangiausius sau artimuosius. Tokias atvejais dalyvauja ir policijos pareigūnai. Mes tik atliekame techninį darbą, niekur kitur nekišame nosies.“

Pašnekovas paminėjo, kad būna žmonių su pakrikusia psichika: jie arba ką nors užrakina, arba įsivaizduoja, kad kažkas lankosi jų buveinėje, kai jų nėra namuose, ir pakeitus spynas vėl atsiranda prašymas jas keisti, nors spynos būna aukšto reitingo: „Šiuo atveju nepiktnaudžiaujame ir spynų dar kartą nekeičiame.“

R. Vaitasius pridūrė, kad nedirba su apsvaigusiais nuo alkoholio klientais, nes su jais praktiškai neįmanoma bendrauti. Tokiu atveju siūloma susirasti viešbutį.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder