Penktadalio šalies įmonių mokėjimai gali vėluoti: atidžiausiai stebėti būtina restoranus, viešbučius, transporto, statybos įmones

 Dėl anksčiau taikomų pandeminių ribojimų ir pasikeitusio klientų elgesio daugiausia iššūkių patiria restoranai ir viešbučiai, o transporto ir statybos įmonės kenčia nuo tiekimo grandinių sutrikimo ir Rusijos sukelto karo pasekmių.

2020 m. pradžioje, kai dar nebuvo pradėti taikyti pandeminiai ribojimai, pagal bankroto riziką Lietuvos įmonės rikiavosi taip: aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms buvo priskirti 30 proc. restoranų, 18 proc. statybos bendrovių, 15 proc. transporto įmonių, 12 proc. apdirbamosios pramonės įmonių, 10 proc. viešbučių.

Pagal finansinius rodiklius 12 proc. visų įmonių tuo metu turėjo aukštą riziką tapti nemokiomis.

Vyriausybei 2020 m. kovą pradėjus taikyti griežtas judėjimo ir kontaktų ribojimo priemones, bankroto rizika išaugo absoliučiai visuose veiklos sektoriuose ir ties nemokumo riba balansavo kas penkta įmonė (20 proc.).

Pernai nemokiais rizikavo tapti 49 proc. restoranų, 30 proc. viešbučių, 25 proc. statybos bendrovių, 22 proc. transporto įmonių.

Po pandeminių ribojimų pasikeitęs klientų elgesys kelia iššūkių kelioms verslo sritims

Ribojimams švelnėjant ir įmonėms prisitaikius dirbti pandemijos sąlygomis, šiemet rodikliai atrodo kur kas geriau, tačiau keturiuose veiklos sektoriuose rizikingumas išlieka aukštas.

Nespėjusios atsitiesti nuo pandemijos sukeltų nuostolių, dabar keletas verslo šakų kenčia nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pasekmių.  

Nors visų sektorių bendras vidutinis rizikingumas grįžo prie ikipandeminio 12 proc. lygio, šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklauso 44 proc. restoranų, 29 proc. viešbučių, 20 proc. statybos bendrovių ir 16 proc. transporto įmonių.

„Turizmo ir maitinimo sektorius neigiamai veikia tiek tiesioginės, tiek antrinės pandemijos pasekmės. Pandemijos pradžioje taikomas karantinas daugelį viešojo maitinimo įstaigų privertė kone stabdyti veiklą. Vėliau nemaža dalis prisitaikė prie darbo naujomis sąlygomis, tačiau naują smūgį sudavė pasikeitęs klientų elgesys.

Dirbdami nuotoliniu būdu nemažai žmonių pradėjo aktyviau gaminti maistą namie ir nustojo lankytis kavinėse dėl baimės užsikrėsti. Viešbučių sektorių neigiamai paveikė kelionių ribojimai ir įtempta situacija dėl Rusijos pradėto karo“,  – aiškina Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ vadovas.

Skirtingų verslo sektorių rizikingumas: nuo labai žemo iki itin aukšto

Žemiausia bankroto rizika Lietuvoje šiuo metu išsiskiria finansinę veiklą vykdančios įmonės – net 91 proc. jų patenka į žemą bankroto klasę ir tik 1 proc. – į aukščiausią.

Žemai bankroto klasei taip pat priskiriama 76 proc. paslaugų bendrovių, 75 proc. didmeninės prekybos įmonių, 74 proc. žemės ūkio bendrovių, 73 proc. mažmeninės prekybos įmonių, 72 proc. nekilnojamo turto operacijas vykdančių įmonių.

Vis dėlto, analizuojant įmonių riziką vėluoti apmokėti sąskaitas, situacija kelia daugiau nerimo. Jei aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms šiuo metu priklauso 12 proc. visų Lietuvoje veikiančių įmonių, tai pagal mokėjimų vėlavimo riziką tokių įmonių yra penktadalis (20 proc.).

Išskyrus finansinių paslaugų įmones, kuriose bankroto ir mokėjimų vėlavimo rizika yra vienoda – 4 proc. priklauso aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms, visuose kituose veiklos sektoriuose mokėjimų vėlavimo rizika yra gerokai didesnė.

Tikėtina, kad apmokėti sąskaitas vėluos 56 proc. restoranų, 39 proc. viešbučių, 33 proc. statybos bendrovių, 28 proc. transporto įmonių, 20 proc. apdirbamosios pramonės įmonių. Kituose sektoriuose mokėjimų vėlavimo rizika kiek mažesnė: didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, nekilnojamojo turto operacijų, paslaugų ir žemės ūkio bendrovėse ji svyruoja 13-15 proc. ribose.

Pataria tikrinti iš anksto ir griežtinti atsiskaitymo sąlygas

A. Kačinsko teigimu, siekiant apsisaugoti nuo nemokių klientų, patariama atidžiau tikrinti verslo partnerių rizikingumą ir ankstesnę mokėjimų istoriją, griežtinti bendradarbiavimo sąlygas, prašyti išankstinio apmokėjimo.

Taip pat naudinga patikrinti, ar įmonė laiku teikia finansinę atskaitomybę.
Iš viso šio tyrimo metu buvo išanalizuota beveik 59 tūkst. veikiančių įmonių, pateikusių Registrų centrui duomenis apie 2020 m. finansinius rezultatus.

Šių metų pradžioje „Creditinfo Lietuva“ skelbė, kad iki sausio vidurio praeitų metų finansinės atskaitomybės dar nebuvo deklaravusios beveik trečdalis visų įmonių (29,2 proc.), nors  pagal LR įstatymus tai turėjo padaryti iki 2021 m. gegužės 31 d.

Tarp vangiausiai savo finansinius rodiklius deklaruojančių įmonių – viešbučiai, restoranai, prekybos, statybos, transporto ir paslaugų bendrovės.