Pigesnė energija pigiau nekainuos

(4)

Seimo Audito komitetas vakar iš „Ignitis grupės" bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovų bandė išgauti, kodėl iki šiol buitiniai vartotojai tiek už elektrą, tiek už dujas moka net kartais daugiau nei yra kaina rinkoje. Aiškaus atsakymo nesulaukė. Maža to, gavo patikinimą, kad ir kitąmet mažesnės kainos vartotojų nepasieks.

„Ignitis grupės" finansų vadovas Jonas Rimavičius visų pirma komitetui pristatė grupės pernykščių metų ir pirmojo šių metų pusmečio veiklos rezultatus.

Pernai grynasis pelnas siekė 293,4 mln. eurų, šiemet vien per pusmetį - jau 155,8 mln. eurų. Tačiau jis pasiguodė, esą elektros tiekimo buitiniams vartotojams veikla buvo nuostolinga (atitinkamai -23,2 mln. ir -17,5 mln. eurų).

„2022 m. nuostolį lėmė ribotos galimybės užfiksuoti įsigijimo kainą pasinaudojant apsidraudimo sandoriais pilna apimtimi; sutartinių įsipareigojimų vartotojams vykdymas nepaisant spartaus kainų augimo rinkoje; perimti bankrutavusių tiekėjų (pvz., „Perlas energija") klientai, užtikrinant jiems ne prastesnes sutartines sąlygas.

Šiemet nuostolį lėmė sudaryta galimybė vartotojams nutraukti fiksuotos kainos sutartį be jokių pasekmių", - tikino J.Rimavičius.

Pasak jo, „Ignitis grupė" net ir augant kainoms naštos neperkėlė vartotojams - finansavo savo balansu, tačiau vartotojų įsiskolinimai grupei pernai pasiekė 1,5 mlrd. eurų. Todėl imtos paskolos iš 4 bankų (bendra paskolos suma - 719 mln. eurų).

„Ignitis grupės" reguliuojamųjų veiklų vadovas Mantas Mikalajūnas paskelbė, kad „Ignitis" vartotojams iš valstybės biudžeto pernai pirmąjį pusmetį kompensacijoms buvo skirta 352,8 mln. eurų, antrąjį - 210,2 mln. eurų, šiemet - 179 mln. eurų. Tačiau esą įmonių grupė dėl biudžeto kompensacijų nepatyrė nei nuostolio, nei pelno, nes jos buvo skirtos vartotojams, o ne tiekėjams.

Tada eilė atėjo komiteto narių klausimams. Asta Kubilienė pasiteiravo, kad galbūt elektros tiekimas vartotojams nuostolingas, nes, pavyzdžiui, jai skaitiklį buvo pakeitę prieš tris savaites, o šią savaitę pakeitė dar kartą, tačiau buvo išvardintos jau paminėtos nuostolio priežastys. O kodėl seimūnei dažnai kaitaliojami skaitikliai, pažadėta išsiaiškinti ir jai pranešti.

Komiteto narys Artūras Skardžius stebėjosi, kodėl vartotojai, kurie būstus šildosi dujomis, už kubinį metrą tebemoka po 87 centus, nors dar kone tiek pat kompensuoja valstybė. Jam nuostabą kelia maždaug pusantro euro kaina, kai biržoje ji - triskart mažesnė.

Pasak parlamentaro, net pridėjus visas dedamąsias vartotojai jau dabar turėtų mokėti daug mažiau. Tačiau M.Mikalajūnas užtikrino, esą vartotojai moka kainas, atitinkančias šiuo metu esančias biržoje (apie 53 eurus už megavatvalandę), esą nėra jokių paslėptų mokesčių, nors rimtesnių įrodymų nepateikė. Neva ir elektros kaina pagrįsta, nes pridedami infrastruktūros mokesčiai, PVM.

A.Skardžius vėliau dar keliskart pakartojo klausimą, kodėl buitiniai vartotojai moka keliskart daugiau nei kaina rinkoje, tačiau aiškaus atsakymo nesulaukė.

Galiausiai buvo suteiktas žodis VERT Dujų ir departamento vadovo pareigas laikinai einančiam Ignui Kazakevičiui. Pasak jo, nors galutinė elektros visuomeninio tiekimo kaina vartotojams kitų metų pirmajam pusmečiui bus tvirtinama lapkričio pabaigoje, prognozuojama, kad ji bus apie 21,58 cento už kilovatvalandę. Sunaudojantiems 80 kilovatvalandžių per mėnesį sąskaita atpigtų „net" 88 centais.

Megavatvalandė dujų rinkoje, prognozuojama, kainuos maždaug tiek, kiek dabar (53 eurai už kilovatvalandę), todėl I.Kazakevičius spėja, kad vartotojams tarifai liks tokie patys: gaminantiems maistą - 1,36 euro už kubinį metrą, besišildantiems būstus - 0,87 euro (iš jų 14 centų - infrastruktūros dalis, 58 centai - dujų kaina, 15 centų - PVM).

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder