Pinigai šiandien, skurdi senatvė rytoj? - Ar tikrai pinigų atsiėmimas iš antros pakopos yra bilietas į pensininkų vargą

Skamba grėsmingai. Beveik kaip finansinis siaubo filmas. Tačiau kiek ši frazė atitinka tikrovę? Ar tikrai žmogus, šiandien pasiimantis kelis ar keliolika tūkstančių eurų, po dvidešimties metų pasmerks save skurdžiai senatvei? O gal viskas kur kas sudėtingiau?

Auksinis lietuvių klausimas: Tai čia mano pinigai ar ne?

Antros pakopos pensijų kaupimas Lietuvoje daugelį metų kėlė prieštaringų emocijų. Vieni jį vertino kaip būtiną papildomą pensijos šaltinį, kiti - kaip sistemą, iš kurios neįmanoma pasitraukti.

Įsigaliojus reformai gyventojai gavo daugiau laisvės disponuoti sukauptomis lėšomis. Susidomėjimas pasirodė milžiniškas. Vien per pirmuosius mėnesius dešimtys tūkstančių žmonių pasinaudojo galimybe atsiimti dalį arba visas sukauptas lėšas, o pateiktų prašymų skaičius vėliau išaugo iki šimtų tūkstančių. Kai kurių vertinimų duomenimis, per pirmąjį reformos ketvirtį prašymus pasitraukti iš sistemos buvo pateikę daugiau kaip pusė milijono žmonių.

Tai rodo ne tik finansinį aktyvumą. Tai rodo ir tai, kad nemaža visuomenės dalis ilgą laiką jautėsi neturinti pakankamai kontrolės savo santaupoms.

Kur dingsta atsiimti pinigai?

Viešojoje erdvėje dažnai piešiamas vaizdas, kad lietuviai, gavę išmokas, tuoj pat išleidžia jas naujam televizoriui, automobiliui ar egzotinei kelionei. Realybė greičiausiai gerokai margesnė.

Finansų konsultantai ir bankų atstovai pastebi kelias pagrindines kryptis. Dalis žmonių grąžina paskolas arba sumažina kitus finansinius įsipareigojimus. Kita dalis kaupia „juodai dienai“, investuoja savarankiškai arba nukreipia lėšas į nekilnojamojo turto remontą. Žinoma, yra ir tokių, kurie pinigus išleidžia vartojimui.

Socialiniuose tinkluose ir diskusijų forumuose dažnai minimi automobiliai, būsto remontas, buitinė technika ar tiesiog noras turėti finansinį rezervą. Tačiau tai nėra reprezentatyvus visos visuomenės pjūvis.

Svarbiausia suprasti viena: reforma nesukūrė naujų pinigų. Ji tik suteikė žmonėms galimybę anksčiau panaudoti tai, kas jau buvo sukaupta.

Ar iš tiesų pensijos ateityje sumažės?

Trumpas atsakymas: daugeliui greičiausiai taip. Ilgesnis atsakymas- priklauso nuo žmogaus.

Jeigu žmogus atsiima sukauptus pinigus ir juos paprasčiausiai išleidžia, jo būsima pensija greičiausiai bus mažesnė nei tuo atveju, jei lėšos būtų likusios fonde ir toliau generuotų investicinę grąžą. Tai elementari matematika. Kuo mažesnis sukauptas kapitalas pensijos dieną, tuo mažesnė papildoma išmoka.

Tačiau antroji pakopa niekada nebuvo vienintelis pensijos šaltinis. Didžioji dalis būsimų senjorų ir toliau gaus valstybinę „Sodros“ pensiją. Antroji pakopa buvo sukurta kaip papildomas sluoksnis, turintis pagerinti pajamas senatvėje.

Todėl teiginys, kad pinigų atsiėmimas automatiškai reiškia „senatvę be pinigų“, yra akivaizdžiai perdėtas.

Tikslesnis teiginys būtų toks: Pinigų atsiėmimas gali sumažinti būsimas pajamas senatvėje, jei žmogus nesukaups jų kitu būdu.

Kas laukia po 10 ar 20 metų?

Lietuva, kaip ir dauguma Europos šalių, susiduria su demografiniais iššūkiais. Gimstamumas mažėja, visuomenė sensta, o dirbančiųjų dalis ilgainiui traukiasi.

Tai reiškia, kad vien „Sodros“ sistemai ateityje teks vis sunkesnė užduotis. Dabartiniai darbuotojai finansuoja dabartinių pensininkų pensijas. Kai darbuotojų ir pensininkų santykis blogėja, sistema patiria didesnį spaudimą. Būtent todėl daugelyje šalių buvo kuriamos papildomo kaupimo sistemos - kad dalis būsimų pensijų būtų finansuojama ne tik iš mokesčių, bet ir iš asmeninių investicijų.

Jeigu didelė dalis Lietuvos gyventojų atsisakys kaupti papildomai, po vieno ar dviejų dešimtmečių jų priklausomybė nuo „Sodros“ iš tiesų gali padidėti. Tačiau tai nereiškia, kad „Sodra“ sugrius. Veikiau gali kilti klausimas, kokio dydžio pensijas valstybė bus pajėgi užtikrinti.

Kokios pensijos prognozuojamos ateityje?

Ekonomistai paprastai vertina ne konkrečią eurų sumą, o vadinamąjį pakeitimo rodiklį: kokią dalį buvusio atlyginimo žmogus gauna išėjęs į pensiją. Tarptautinė praktika rodo, kad komfortiškai senatvei dažnai rekomenduojama siekti 70–80 proc. buvusių darbo pajamų.

Vien „Sodros“ pensija dažniausiai tokio lygio nepasiekia. Todėl papildomas kaupimas antroje, trečioje pakopose ar kitais investavimo būdais tampa vis svarbesnis. Kita vertus, dalis gyventojų, atsiėmusių pinigus iš antros pakopos, gali juos investuoti savarankiškai ir net pasiekti geresnių rezultatų nei fonduose. Bet tam reikia finansinio raštingumo, disciplinos ir ilgo laikotarpio. Būtent čia slypi pagrindinė rizika: ne pats pinigų atsiėmimas, o tai, kad dalis žmonių jų daugiau niekada nebekaups.

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Didžioji klaida – manyti, kad yra tik du pasirinkimai

Viešose diskusijose dažnai susidaro įspūdis, kad egzistuoja tik dvi stovyklos. Pirmoji sako: Palik pinigus fonde ir būsi saugus. Antroji atkerta: Atsiimk viską ir gyvenk šiandien.

Tačiau finansų pasaulyje retai būna tik juoda arba balta. Žmogus gali pasitraukti iš antros pakopos ir investuoti savarankiškai. Gali nukreipti pinigus į būsto paskolos mažinimą. Gali kaupti trečioje pakopoje. Gali investuoti į akcijų fondus, obligacijas ar kitą turtą.

Svarbiausias klausimas nėra „atsiimti ar neatsiimti?“ Svarbiausias klausimas yra „ką darysiu toliau?“

Verdiktas: kiek tiesos teiginyje?

Teiginys: Pinigai šiandien, senatvė be pinigų rytoj.

Ši frazė remiasi realia rizika. Atsisakius ilgalaikio kaupimo būsimos pajamos senatvėje gali sumažėti. Tačiau ji ignoruoja svarbius niuansus: žmonės ir toliau gaus „Sodros“ pensijas, dalis atsiimtų lėšų gali būti investuojama kitais būdais, o finansinė ateitis priklauso ne nuo vieno sprendimo, o nuo visos žmogaus elgsenos.

Todėl teiginys nėra melas, bet jis akivaizdžiai perdėtas ir pateikia tik blogiausią įmanomą scenarijų.

Gintariukų vertinimas

3 iš 5 gintariukų.

Teiginyje yra nemažai tiesos apie ilgalaikio kaupimo svarbą, tačiau jis pernelyg supaprastina situaciją ir nepagrįstai sudaro įspūdį, kad pinigų atsiėmimas automatiškai reiškia skurdžią senatvę. Realybėje viskas priklauso nuo to, ką žmogus su tais pinigais padarys po to.