Pokyčiai jau netrukus: kokie žmonės pirmiausiai pasitrauks iš pensijų fondo

Labiau kaupimą nutraukti linkę mažas pajamas turintys gyventojai (53 proc.), 18-30 metų amžiaus žmonės (54 proc.), mažas pajamas gaunantys respondentai (53 proc.), vidurinį išsilavinimą turintys gyventojai (48 proc.), taip pat moterys (41 proc.)

Tuo metu pasilikti kaupime labiau linksta 40-60 metų amžiaus asmenys (34 proc.), vidutines pajamas gaunantys gyventojai (32 proc.), vyrai (32 proc.), aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai (30 proc.)

Iš viso pensijų fonduose po reformos pasilikti ketina 28 proc. kaupiančiųjų.

„Apklausa todo, kad žmonės vis dar labiau linkę vadovautis emocijomis nei faktiniais sprendimais“, – tyrimo rezultatų pristatyme antradienį sakė „SEB Life and Pension Baltic SE“ vadovė Iveta Pigagienė.

Kaip rodo apklausos duomenys, gyventojams vis dar trūksta informacijos apie pensijų sistemos pertvarką – 3 iš 5 respondentų (62 proc.) teigia, jog nėra gerai susipažinę su pasitraukimo iš pensijų fondų sąlygomis ir nežino, kokią dalį sukauptos sumos galėtų atsiimti.

„Kitų metų žmonių pasirinkimai turės įtakos skurdo lygiui 10 metų laikotarpiu“, – kalbėjo SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Anot jo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rodikliai rodo, kad santykis tarp esamų ir senatvės pajamų, kitaip sakant, prognozuojama pajamų pakeitimo norma, Lietuvoje pasitraukus iš pensijų fondų sumažėja 20 proc. punktų – dabar sudaro apie 50 proc., o pasitraukus iš papildomo kaupimo pasiekia 30 proc.

Visuomenės nuomonės apklausą spalį SEB užsakymu atliko bendrovė „Norstat“, jos metu apklausta 1 tūkst. 18–74 metų amžiaus respondentų.

Seimas antrosios pensijų pakopos reformai pritarė šį birželį, ji įsigalioja kitąmet.

Gyventojai iš pensijų fondų galės laisvai trauktis dvejus metus, o nusprendę likti kaupime – toliau pasirinkti standartinę 3 proc. mėnesio įmoką nuo atlyginimo, ją didinti ar stabdyti įmokas vieneriems metams, šį laikotarpį pratęsiant.

Atskaičius 3 proc., lėšas bus galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.

Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galės be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) spalį skelbė, jog antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą.

Skirtingais skaičiavimais, prognozuojama, kad iš pensijų fondų gali pasitraukti 30-50 proc., fondai gali netekti apie 2 mlrd. eurų valdomo turto.