Prieš bendrąjį planą - su peticija ir barškučiais

Įvairaus amžiaus klaipėdiečių būrys atkreipti politikų dėmesį bandė keldami triukšmą - švilpukais, dūdelėmis, barškučiais. Taip pat šio protesto metu raginta pasirašyti peticiją Klaipėdos savivaldybei ir merui, kuria prašoma nepatvirtinti naujojo bendrojo plano.

Protesto organizatoriai teigė, kad nerimą kelia uosto veikla ir plėtra.

Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją (KIDE) atstovė Živilė Mantrimaitė išsakė bendruomenės reikalavimus, kad vietoje geležies rūdos kalnų prie Kuršių marių būtų plėtojamas turizmas ir jūrinė kultūra, nebūtų kertamas Girulių miškas.

Ž. Mantrimaitės teigimu, numatoma plėtra yra nedraugiška žmogui, ginami ne gyventojų, o verslo interesai. KIDE atstovė ragino politikus balsuojant nepalaikyti naujojo bendrojo plano.

Architektas Edmundas Benetis teigė, kad jo darbo patirtis leidžia kompetentingai kalbėti apie teritorijų planavimą. Pasak jo, naujasis bendrasis planas geras tuo, kad yra naujas, atitinka teisės aktų sąvokas, tačiau turi ir trūkumų.

"Didžioji jo bėda yra tai, kad naujasis bendrasis planas palieka esminę nespręstą Klaipėdos miesto problemą. Problema numeris vienas buvo, yra ir bus mažiausiai dešimčiai metų yra miesto ir uosto santykis", - teigė E. Benetis.

Pasak jo, protestuotojai nėra nusiteikę prieš uostą, nes jis reikalingas Lietuvai. "Bet problema yra tame, kad <...> uosto vykdoma veikla yra kenksminga žmonėms, Klaipėdai ir klaipėdiečiams", - dėstė E. Benetis.

Architektas Romas Gailius džiaugėsi, kad klaipėdiečiai aktyvėja ir domisi mieste vykstančiais procesais - esą tik tada galima tikėtis pokyčių. Jo nuomone, reikėtų naikinti uosto bendrąjį planą, kuris yra tarsi viršesnis už miesto planus ir trukdo tvariai miesto plėtrai. R. Gailius ragino sėsti visiems prie stalo ir kalbėtis, o ne užsidaryti kabinetuose.

Pasisakė ir bendruomenių atstovai, išsakę nerimą dėl miesto taršos, triukšmo. Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė teigė, kad miestiečiai nori daugiau ekologijos, švaraus ir saugaus miesto.

Pabendrauti su protestuotojais atėjęs meras Vytautas Grubliauskas priminė, kad naujasis miesto bendrasis planas buvo ruošiamas trejus metus, jį derino beveik 30 įvairių institucijų.

"Į bendrojo plano priėmimą žiūriu kaip gal į ne visiškai tobulą dokumentą, bet neišvengiamai miesto plėtrai reikalingo dokumento patvirtinimą. Idealios koncepcijos ar idealaus sprendimo nėra, tad kompromisui turime būti nusiteikę visi", - bendraudamas su M. Kalende teigė V. Grubliauskas.