Priešų ieškojusi Vilniaus savivaldybė patyrė fiasko – visi kaltinimai subliūško: investuotojų įmonės veikė teisėtai

Stokholmo arbitrai atmetė visus Vilniaus savivaldybės ir jos įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) kaltinimus Prancūzijos energetikos koncernui „Veolia“ ir jo valdomai „Vilniaus energijai“.

Sostinės valdžia septynerius metus viešai drabstėsi kaltinimais, kad šios prancūzų investuotojų valdomos bendrovės Lietuvoje veikė neskaidriai, „Veolią“ vaizdavo kaip korumpuotą, sutartinių įsipareigojimų nevykdančią ir apsimelavusią įmonę.

Arbitražo teisėjai visus šiuos kaltinimus atmetė ir bylą inicijavusiai sostinės valdžiai ir jos įmonei priteisė dešimteriopai mažesnę sumą, nei prašė.

Subliūško ir sostinės buvusios valdžios kaltinimai, kad prancūzai netinkamai valdė Vilniaus šilumos ūkį. Nepasitvirtino garsiai Lietuvoje skelbti pareiškimai apie neteisingai nustatytas Vilniuje centralizuotos šilumos kainas, neįvykdytas investicijas, neteisėtą pirkimą iš susijusių įmonių.

Dabar klaida galima laikyti ir buvusios Vilniaus valdžios sprendimą atmesti prancūzų investuotojų siūlytas derybas dėl sostinės šilimos ūkio nuomos sutarties pratęsimo.

Manoma, jog tokio sprendimo kaina – šimtai milijonų eurų, kuriuos sostinės gyventojai permokėjo, pirkdami šilumą, pagamintą iš rekordiškai brangių gamtinių dujų.

Kad Vilniaus savivaldybė ir VŠT nelaimėjo Stokholmo arbitražo, rodo faktas, kad būtent sostinės valdžia ir jos įmonė buvo įpareigotos padengti didžiąją dalį bylinėjimosi išlaidų. Teisinėje praktikoje tokias išlaidas visada dengia pralaimėjusioji pusė.

Politiškai motyvuota byla

Buvęs Vilniaus šilumos tinklų vadovas Arūnas Keserauskas įsitikinęs, kad Vilniaus valdžios ir jos valdomos įmonės inicijuota byla buvo politiškai motyvuota, niekam nereikalinga, todėl iš anksto pasmerkta.

„Akivaizdu, kad ta byla buvo politiškai motyvuota, o kaltinimai – nepagrįsti. Rezultatas labai akivaizdus: priešų ieškojusi savivaldybė nelaimėjo. Tai visiškas savivaldybės fiasko“, – Alfa.lt sakė A. Keserauskas.

Energetikas pabrėžė, kad iš esmės nė vienas savivaldybės kaltinimas prancūzų investuotojams ir jų valdomai bendrovei nepasiteisino, nors buvo kaltinami „labai baisiais dalykais – korupcija ir kitais“.

„Visi šie kaltinimai buvo atmesti, tad bylinėjimosi rezultatai yra labai aiškūs“, – įsitikinęs A. Keserauskas.

Stokholmo arbitražo nagrinėtos bylos išvadose teigiama, kad remdamasi pateiktais įrodymais nenustatė jokios korupcijos.

„Nepanašu, kad įtarimai korupciniais veiksmais būtų įrodyti ne pagal aiškių ir įtikinamų įrodymų standartą, nei pagal tikimybių pusiausvyros standartą, nes šiame arbitraže pateiktos įrodinėjimo priemonės buvo nepakankamos“, – rašoma arbitražo išvadoje.

Teisėjai, be kitų dalykų, nurodė, kad, arbitražui išsamiai išnagrinėjus atsakovų teiginius dėl per didelių kainų ir ekspertų diskusijas dėl tokių teiginių, nebuvo padaryta išvada, kad „Vilniaus energija“ išleido per daug lėšų už prekes ir paslaugas, gautas iš „Rubicon“ susijusių bendrovių.

Buvęs VŠT vadovas įsitikinęs, kad sostinės valdžia, inicijuodama bylą prieš užsienio investuotojus į Vilniaus šilumos ūkį, padarė lemtingą klaidą, o bylos rezultatais gali būti patenkinti nebent teisininkai, kuriems už paslaugas dosniai sumokėta.

„Paprastai tokie dalykai sprendžiami derybomis. Pakeliamos sutartys ir vertinama, ar jos vykdomos, ar ne. Kai santykiai tarp dviejų sutarties pusių pradeda netenkinti, ieškoma sprendimų, daromi kompromisai“, – svarstė A. Keserauskas.

Energetiko nuomone, derybomis tarp savivaldybės ir investuotojų buvo galima pasiekti daug geresnį rezultatą – kai abi pusės elgiasi geranoriškai, galima apsieiti be jokių arbitražų.

„Bet šiuo atveju savivaldybė geranoriškumo neparodė, bandė savo įsivaizduotos tiesos ieškoti per teismus. Tai atitinkamas ir rezultatas. Daugiausia šioje vietoje laimėjo teisininkai „, – šypsojosi A. Keserauskas.

Nėra kuo džiaugtis

Skeptiškai sostinės valdžios ir miesto mero viešą džiūgavimą dėl neva laimėtos arbitražo bylos prieš užsienio investuotojus vertina ir žinomas energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas.

„Vilniaus savivaldybė neturėtų taip džiaugtis bylos prieš „Veolią“ rezultatu, juk iš pareikšto 850 mln. eurų ieškinio tegavo tik apie 6 procentus – 56 mln. eurų. Dar reikia pridurti, kad arbitražas priteisė iš „Veolios“ 2 mln. eurų, o iš Vilniaus savivaldybės – 15 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų. Galima priminti, kad ir teisininkai, kuriuos samdė Vilniaus savivaldybė, kainavo ne vieną milijoną eurų“, – Alfa.lt sakė V. Jankauskas.

Pasak profesoriaus, nepasitvirtino garsiai Lietuvoje skelbti pareiškimai apie neteisingai nustatytas Vilniuje centralizuotos šilumos kainas, neįvykdytas investicijas, neteisėtą pirkimą iš susijusių įmonių.

„Nepaisant savivaldybės pastangų proceso metu pavaizduoti „Veolią“ kaip korumpuotą įmonę, manipuliuojančią faktais, skleidžiančią netiesą bei nevykdančią sutartinių įsipareigojimų, arbitražas visus šiuos kaltinimus atmetė. Vienintelis patvirtintas savivaldybės naudai sprendimas: pinigai už parduotus taršos leidimus, kurie turėjo atitekti savivaldybei, kaip šilumos tinklų savininkei, o ne jų nuomininkei – „Vilniaus energijai“, – teigė V. Jankauskas.

Į šmeižtą panaši retorika

Žinomas energetikas priminė, kad „Dalkia“ (dabar „Veolia“ – red.), išsinuomodama Vilniaus šilumos tinklus 2002 m., pažadėjo per 15 metų investuoti 560 mln. litų (162 mln. eurų), o investavo, jo skaičiavimu, – 172 mln. eurų.

Be to, primena V. Jankauskas, „Vilniaus energija“ pirmoji Lietuvoje 2006 m. Vilniaus 2-ojoje elektrinėje įrengė tokį didelės galios (60 MW) biokuro katilą, o 2012 m. pasiūlė dideles, apie 150 mln. eurų, investicijas į biokurą, kurios būtų leidusios šilumos kainą Vilniuje sumažinti 20 proc., o 60 proc. šilumos būtų buvę pagaminta iš biokuro.

„Deja, savivaldybės politikai pasiūlymui nepritarė, o Vilnius ir toliau kūreno brangias gamtines dujas, – pastebėjo V. Jankauskas. – Politikai ne kartą viešai užsipuolė „Vilniaus energiją“ bei „Veolią“ už, jų nuomone, įsipareigojimų nevykdymą, neteisingas kainas, netgi apšaukė įmonės vadovus vagimis. FNTT atliko kratas bendrovės patalpose – tyrė kainų pagrįstumą, buvo iškelta baudžiamoji byla prieš įmonės vadovus. Visa tai subliūško po Stokholmo arbitražo sprendimo.“

Investuotojus laiko priešais

Kokias pamokas galima pasidaryti iš beveik septynerius metus vykusio bylinėjimosi?

„Nors jau tris dešimtmečius Lietuva gyvena kitoje santvarkoje, dar daug žmonių mato privačius investuotojus, ypač iš užsienio, tik ir siekiančius apgauti paprastus žmones, uždirbti kuo daugiau pelno ir tą pelną išsivežti. Politikai naudojasi tokiu dalies žmonių požiūriu, ypač tokioje jautrioje centralizuoto šilumos tiekimo srityje, kur nemaža dalis mažiau pasiturinčių gyventojų turi išleisti žymią savo biudžeto dalį už šildymą“, – teigė V. Jankauskas.

Energetikas atkreipė dėmesį, kad „Veolia“ jau daug metų dirba daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lenkijoje.

„Ten ji laikoma pavyzdine įmone, diegiančia naujausius valdymo metodus, pažangiausias technologijas. Pas mus gi, deja, viso to politikai nematė, nors „Vilniaus energija“ per tuos 15 metų šilumos nuostolius tinkluose sumažino nuo 24 proc. iki 12 proc., pirmoji įrengė Vilniuje didelį biokuro katilą, diegė naujausias technologijas“, – vardijo energetikas.

Tokios bylos – pasmerktos

V. Jankauskas mano, kad po Stokholmo arbitražo sprendimo galima padaryti labai paprastą išvadą: „politikai neturėtų kištis į privačių įmonių veiklą“.

„Deja, centralizuotai šildosi didžioji dalis gyventojų, daug kam šilumos sąskaitos kelia nemažą galvos skausmą. Kaipgi tuo nepasinaudojus politikams, siekiantiems populiarumo ar paramos rinkimuose“, – ironizavo energetikos ekspertas.

Alfa.lt primena, kad V. Jankauskas yra tarptautiniu mastu pripažintas energetikos ekspertas, jo išvadomis ir ekspertizėmis naudojasi JTO, ES institucijos. Energetikas yra buvęs Valstybinės kainų komisijos, dabartinės energetikos rinkos prižiūrėtojos pirmtakės VERT, pirmininku.

Į klausimą, ar ne per daug Lietuvoje, ypač energetikos sektoriuje, valdžia inicijuoja tarptautinių bylų prieš verslą, nors jų nedaug laimi, pavyzdžiui, kad ir „Gazprom“ atveju, o išlaidos tokiems procesams – didžiulės, V. Jankauskas atsakė: „Reikia suprasti, kad tarptautiniai arbitražai vadovaujasi ne politiniais, o ekonominiais, techniniais bei teisiniais argumentais, todėl tokios bylos kaip prieš „Gazprom“ ar „Veolią“ iš anksto pasmerktos.“

Kiek sumokėjo teisininkams

Buvęs Vilniaus meras, dabartinis miesto tarybos narys Artūras Zuokas skaičiavo, kad reali savivaldybės finansinė nauda miestui po bylinėjimosi sieks tik daugiau nei 16 mln. eurų, nes savivaldybė teisininkams su sėkmės mokesčiu galimai išleido apie 18 mln. eurų.

Politikas priminė, kad priteistos sumos apima laikotarpį, kai patys konservatoriai ir valdė miestą. Tą patį rezultatą buvo galima pasiekti ir derybų keliu“, – pridūrė jis.

A. Zuokas skaičiavo, kad arbitražo sprendimu „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ Vilniaus savivaldybei ir Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) turi grąžinti 83 mln. eurų, iš jų 21,5 mln. eurų – turtu (įrenginiais). Bet iš likusios pinigų sumos dar reikia atimti 26,9 mln. eurų, kuriuos miestas ir VŠT turės sumokėti „Veoliai“, bei dar apie 18 mln. eurų – išlaidas advokatams ir sėkmės mokestį rizikos kapitalo fondui „Profile Investment“.

„Vilniaus miesto savivaldybei ir VŠT lieka 35 mln. eurų. Iš jų minus išlaidos teisininkams – apie 18 mln. su sėkmės mokesčiu. Tai reali nauda – apie 16 mln. eurų“, – BNS teigė A. Zuokas.

Jo nuomone, Vilniui priteistą sumą lėmė ne ydinga šilumos ūkio nuomos sutartis su „Veolia“ (tuometiniu pavadinimu „Dalkia“), bet „Veolia“ prekyba taršos leidimais 2005–2009 m., kurią tuo metu kontroliavo Energetikos kainų komisija (dabar Valstybinė energetikos reguliavimo taryba).

„Tai tik dar kartą patvirtina, kas buvo sakyta ne kartą, kai 2004 m. Seimui priėmus Šilumos ūkio įstatymą šilumos ūkio kontrolė buvo atimta iš savivaldybių, įskaitant Vilnių, atsakomybę prisiėmė tuometinė Valstybinė kainų energetikos kontrolės tarnyba, dabar VERT. Manau, jei tuo metu pati savivaldybė būtų kontroliavusi, tai būtų pasiekusi geresnių rezultatų“, – teigė buvęs miesto meras.

Brangiai kainuojanti nekompetencija

Alfa.lt rašė, kad Lietuvos vyriausybės ir savivaldybės pralaimėjo ne vieną „energetinę“ bylą prieš vietos ir užsienio verslą.

Buvęs VŠT vadovas A. Keserauskas mano, kad tokie dalykai, kai teisininkams žarstomi milijonai, o rezultatai palyginti menki, galimi tik dėl mūsų valdžios nekompetencijos.

„Tai rodo valdžios nekompetenciją. Kada nežinai ir nesupranti, kaip daryti, tada ieškai visokių kitų priežasčių. Visokių bylinėjimųsi, visur matai neskaidrumus“, – mano A. Keserauskas.

Energetikas pastebėjo, kad šalies ir miestų valdžia iš gyventojų yra surinkusi šimtus milijonų eurų „nereikalingų“ pinigų. To nebūtų reikėję daryti, jeigu daugelį sprendimų politikai būtų patikėję energetikams, o ne „visų galų meistrams“ – visažiniams vadybininkams, ar dar blogiau – patys nekompetentingai spręsdami dėl svarbių energetikos projektų ar juos atmesdami.

„Pas mus įprasta ieškoti priešų, kaltų, aiškintis, kas su kuo susijęs, užuot sprendus tikras problemas“, – pastebėjo jis.

Buvęs VŠT vadovas įsitikinęs, kad 15 metų trukęs prancūzų kompanijos Vilniaus šilumos ūkio valdymas buvo naudingas miestui. „Dar naudingesnis būtų, jeigu nuomos sutartis būtų pratęsta. Deja, to neleido padaryti politinės ambicijos“, – apgailestavo A. Keserauskas.

Pratęsus sutartį su „Veolia“, energetiko nuomone, sostinės šilumos ūkis prie biokuro būtų visiškai perėjęs prieš trejus metus ir miestiečiai praėjusį šildymo sezoną nebūtų mokėję didžiausių šildymo sąskaitų šalyje, kai Lietuvoje Vilnius buvo vienintelis didmiestis, kuris didžiąją dalį gyventojams tiekiamos šilumos gamino iš rekordiškai brangių gamtinių dujų.

„Pagalvokite, kiek gyventojai už šilumą sumokėjo daugiau, negu būtų mokėję sostinėje likus Prancūzijos kompanijai. Tai šimtai milijonų eurų. Gyventojai to nežino, nes jie mato tik einamąsias sąskaitas, o klaidingus sprendimus priimantys politikai nusiplauna rankas“, – apgailestavo A. Keserauskas.

Didžiulis teigiamas indėlis

Buvęs VŠT vadovas teigė puikiai prisimenantis, kaip Vilniaus šilumos ūkis atrodė prieš jo išnuomojimą investuotojams ir kokios per jų valdymo laikotarpį įdiegtos modernios technologijos ir šiuolaikiniai vadybos metodai.

Pasak A. Keserausko, „Veolia“ Vilniuje diegė naujoves, kurias vėliau kopijavo kitų miestų šilumos tinklai.

„Prancūzai prisiėmė visišką atsakomybę už šilumos ūkį. Savivaldybė neatsakė už nieką. Tuomet ir kainų komisija nebuvo kišeninė ir energetiką prižiūrėjo labai principingai, neleido be reikalo kelti nė vieno tarifo. Turėdavome visus skaičius cento tikslumu pateikti, negalėjome nei darbo užmokesčio fondo didinti, nei kitų išlaidų“, – prisiminė energetikas.

Pasak jo, per 15 metų į Vilniaus šilumos ūkį „Veolios“ investuotos lėšos buvo skiriamos termofikacinėms elektrinėms atnaujinti, trasoms renovuoti ir šilumos punktams diegti, biokuro vartojimui plėsti, modernioms informacinėms technologijoms diegti. Bendrovės investicijos ir atlikti darbai iki šiol sėkmingai tarnauja miesto gyventojams.

Energetikas stebisi, kad valstybė, savo rankose turėdama rinkos priežiūrą, viešuosius pirkimus, nesugeba šiais institutais tinkamai pasinaudoti ir, užuot civilizuotai sprendusi klausimus, su verslu nuolat bylinėjasi tarptautiniuose teismuose.

„Valdžios pastangomis verslininkai Lietuvoje atrodo tarsi nusikaltėliai. Tokia aplinka atbaido potencialius investuotojus, – apgailestauja A. Keserauskas. – Verslas nori veikti geroje aplinkoje, nenori kovoti su politikais. Jeigu mato, kad reiškiniai Lietuvoje politizuoti, investuotojai išeina. Arba iš viso neateina.“

Laimėjo, bet ne savivaldybė

Alfa.lt primena, kad Vilniaus valdžia pernai gruodį entuziastingai paskelbė laimėjusi bylą prieš prancūzų investuotojus.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas arbitražo sprendimo paskelbimą įvardijo kaip „ypatingą dieną“ ir sveikino su pergale: „Vilniaus miestas laimėjo šią bylą, priteista 83 mln. eurų kompensacijos už padarytą žalą“, – gyrėsi konservatorius meras.

Iš tikrųjų galutinė miestui teksianti kompensacija yra 10 kartų mažesnė, nei prašė savivaldybė ir jos įmonė.

Kad sostinės valdžia bylos, kaip skelbė, nelaimėjo, rodo kitos proceso pusės „Veolios“ reakcija – prancūzų įmonė prisipažino esanti „labai patenkinta“ arbitražo sprendimu.

Kompanijos teigimu, vietoje savivaldybės reikalautų 850 mln. eurų ir palūkanų, arbitražas „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ įpareigojo savivaldybei bei VŠT sumokėti tik 17,9 mln. eurų ir palūkanas.

„Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ tvirtina, kad arbitražas atmetė daugiau kaip 95 proc. savivaldybės reikalavimų.

„Nepaisant nepertraukiamų Vilniaus savivaldybės ir VŠT pastangų proceso metu pavaizduoti „Veolią“ kaip korumpuotą įmonę, manipuliuojančią faktais, skleidžiančią netiesą bei nevykdančią sutartinių įsipareigojimų, SCC tribunolas visus šiuos kaltinimus atmetė.

Galutinis sprendimas taip pat patvirtina ankstesnes Lietuvos institucijų sprendimų išvadas, kurios, atlikus išsamius faktų tyrimus, jau buvo išteisinusios „Veolią“ nuo bet kokios tariamai neteisėtos veiklos.

Šis sprendimas galiausiai suteikė teisingumą „Veoliai“, kuri 2002–2017 m., vykdydama veiklą Vilniaus šilumos ūkyje, diegė moderniausias ir pažangiausias technologijas, kurios leido efektyviai, saugiai ir patikimai aprūpinti šiluma vilniečius“, – teigė „Vilniaus energija“ .

Už „Veolios“ veiklą Lietuvoje atsakingas bendrovės direktorius Pawelas Orlofas tikino, kad galutinis sprendimas byloje ne tik apgynė įmonės reputaciją Lietuvoje, bet ir patvirtino, kad „Veolia“ teikiamos paslaugos jų vartotojams Lietuvoje buvo suteiktos visa apimtimi.

Tribunolas atmetė savivaldybės ir VŠT daugiau nei 300 mln. eurų siekusius reikalavimus dėl tariamo „Veolios“ neinvestavimo pagal nuomos sutartį.

Tribunolas taip pat atmetė visus savivaldybės ir VŠT reikalavimus dėl korupcijos, slaptų susitarimų, tariamai per didelių sąskaitų ir kainų. Visi šie reikalavimai siekė daugiau nei 500 mln. eurų ir palūkanų.

„Bylinėjimosi išlaidų sumos nemeluoja – už nesėkmingą bylinėjimąsi Vilniaus savivaldybė sumokės 7 kartus daugiau nei „Veolia“, – komentavo P. Orlofas.

Pasak jo, skambūs kaltinimai ir reikalavimai „Veoliai“ ir „Vilniaus energijai“, kurių suma siekia beveik milijardą eurų, brangiai kainuos Lietuvos mokesčių mokėtojams.

Atmetus daugiau nei 95 proc. ieškinių, savivaldybė ir VŠT turės sumokėti „Veoliai“ 15 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų. Laimėjusi daugiau nei 50 proc. ieškinių, „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ turės padengti tik 2 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų.

„Tai, kad viena šalis turi padengti didžiąją dalį teisinių išlaidų, parodo, kas laimėjo Stokholmo arbitražą, ir tai tikrai nebuvo Vilniaus savivaldybė bei VŠT, kad ir kaip jie norėtų tai pateikti visuomenei kitaip“, – teigė P. Orlofas.

Gerai valdė šilumos ūkį

Subliūško ir sostinės buvusios valdžios kaltinimai, kad prancūzai netinkamai valdė Vilniaus šilumos ūkį.

Arbitražas patvirtino, kad „Veolia“ bendrovei VŠT grąžino geros techninės būklės šilumos tinklus pagal nuomos sutarties sąlygas. Sprendimu patvirtinta ir tai, kad „Veolia“ įvykdė visus investicinius įsipareigojimus pagal koncesijos sutartį.

„Nuo 2002 m. iki 2017 m. „Veolia“ Vilniaus šilumos ūkį valdė naudodama pažangiausias technologijas, investavo daugiau kaip 177 mln. eurų ir užtikrino, kad vilniečiai turėtų efektyvią šildymo sistemą ir galimybę ja naudotis“, – teigė P. Orlofas.

Kas kam skolingas

Alfa.lt primena, kad tarptautinis tribunolas priteisė „Veoliai“ 26,8 mln. eurų (ir palūkanas), įskaitant 10,9 mln. eurų už ginčo turtą.

Iš viso tribunolas kitai pusei priteisė 44,8 mln. eurų (ir palūkanas), įskaitant 41,7 mln. eurų už apyvartinius taršos leidimus. Ši suma buvo priteista remiantis techniniu ir teisiškai ginčytinu reikalavimu, susijusiu su tuo, kam turi priklausyti taršos leidimų nuosavybė, kuri neturi nieko bendra su „Veolios“ teiktomis paslaugomis.

Sudėjus kiekvienai šaliai priteistas sumas, „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ buvo įpareigota sumokėti 17,9 mln. eurų su palūkanomis, t. y. apie 35 mln. eurų.

„Ši suma nė iš tolo neprilygsta sumai, kurią Vilniaus savivaldybė paskelbė po Stokholmo teismo sprendimo, pasidalijusi melagingais skaičiais ir klaidinančiais teiginiais, siekdama nuslėpti tokį prastą rezultatą Lietuvos mokesčių mokėtojams“, – teigia „Vilniaus energija“.

Įmonė skaičiuoja, kad sumokėjus už teisines išlaidas grąžinant pinigus investicinei įmonei, finansavusiai šį septynerius metus trukusį bylinėjimąsi, sostinės valdžiai iš svajotų 850 mln. eurų liko tik apie 11 milijonų.