Retas lietuvis ant Kalėdų eglės kabina atostogų būsto raktus

Vis dėlto atostogų būsto rinkoje šiuo metu padėties šeimininkai yra pirkėjai, nes pagrindiniuose kurortuose - Palangoje, Neringoje ar Tenerifėje - kainos jau peraugo ir krenta žemyn.

NT agentūros „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas teigia, kad po koronaviruso pandemijos ir izoliacijos pasekmių kilęs antrojo arba atostogų būsto pirkimo augimas jau nuslūgo.

„Ypač tai jaučiama Palangoje, kur buvo kilęs nemažas statybų bumas. Kadangi šie procesai yra inertiški, tai pasiūla taip greitai nesumažėjo“, - sako A. Bružas.

Anot jo, kurorto NT rinkoje šiuo metu padėties šeimininkas yra pirkėjas, o kainos koreguojamos į mažesnę pusę.

„Kainų kritimas yra iki 10 procentų, tačiau skelbimuose tai nelabai atsispindi. Tiesiog pardavėjai linkę taikyti didesnes nuolaidas tiesioginių derybų metu“, - pažymi A. Bružas.

Jis teigia, kad pirkėjų, norinčių už kvadratinį metrą būsto Palangoje mokėti 4-5 tūkstančius eurų, susidomėjimas šiek tiek atvėso.

Naujų tendencijų NT ekspertas nemato ir Neringoje. Ten taip pat stebimas kainų stabilizavimasis ir net šioks toks kritimas.

Tiesa, Neringos rinka išlieka unikali dėl savo specifinio pirkėjų rato, taip pat dėl ribotos pasiūlos, nes nauja statyba Kuršių nerijoje praktiškai negalima.

A. Bružas pastebi, kad, kaip ir kasmet, NT prekyba prieš šventes yra mažiau aktyvi.

„Retas lietuvis ant Kalėdų eglutės kabina naujo būsto raktus“, - teigia A. Bružas.

Smėlio audros

Jau anksčiau lietuviai ėmė aktyviai domėtis investavimo galimybėmis užsienyje.

Pasak A. Bružo, kurį laiką tarp lietuvių buvusi populiari Tenerifė jau taip pat praranda savo patrauklumą.

„Tenerifėje, kaip ir Palangoje, kainos taip pat jau peraugo save. Tie, kas jau turi patirties, pamatė vietos ekonomikos, gamtos ypatumus, pajuto smėlio audras ir panašiai“, - pažymi A. Bružas.

Anot jo, iš Ispanijos salų šiek tiek patrauklesnė investavimui lieka Gran Kanarija. Lietuviai atostogų būsto dairosi ir kitose šalyse. Pirmiausia tai - Kipras, Egiptas.

Beje, pastarojoje Šiaurės Afrikos šalyje stebimas ypač spartus NT rinkos augimas. Į Egiptą plūsta didelės investicijos iš turtingų arabų valstybių, taip pat Kinijos, Rusijos.

Mato tik pranašumus

O štai NT agentūros „Namai Tenerifėje“ brokerė Vida Cechanavičienė lygina Tenerifę su Palanga ir mato tik Ispanijos pranašumus.

„Tenerifėje kasmet apsilanko daugiau nei 6 milijonai turistų, o sezonas yra visus metus. O štai Lietuvos pajūrio vietovės, tokios kaip Palanga ir Neringa, sulaukia tik 1,5 milijono poilsiautojų, daugiausia vasaros sezono metu“, - skaičiuoja V. Cechanavičienė.

Anot jos, tai atsispindi ir NT rinkos aktyvume. Tenerifėje kasmet sudaroma apie 10 000 pirkimo-pardavimo sandorių. Pirkėjų ratą sudaro ne tik ispanai, bet ir europiečiai, amerikiečiai bei kitų šalių gyventojai. Lietuvos pajūrio rinka, savo ruožtu, orientuota į vietinius pirkėjus, o metinis sandorių skaičius nesiekia 1 000.

„Tenerifės klimatas sudaro puikias sąlygas ne tik turistams, bet ir ilgalaikiams gyventojams, užtikrinant pajamas iš nuomos visais metų laikais. Lietuvos pajūris šiuo atžvilgiu negali konkuruoti“, - gina investicijų rentabilumą Ispanijoje V. Cechanavičienė.

Ji tikina, kad ir Tenerifės infrastruktūra taip pat yra gerokai pranašesnė. Sala turi du tarptautinius oro uostus, puikiai išvystytą viešbučių tinklą, pramogų parkus ir kitas turistines traukos vietas. Tai užtikrina ne tik turistų patogumą, bet ir aukštą gyvenimo kokybę nekilnojamojo turto savininkams.

„Lietuvos pajūris šiuo atžvilgiu atsilieka - Palangos oro uostas siūlo nedaug skrydžių, o žiemos metu turizmo infrastruktūra praktiškai neveikia“, - sako V. Cechanavičienė.

Ji tikina, kad ir nuolatiniams gyventojams Tenerifėje verslo galimybės yra plačios. Nuo gidų ir vertėjų paslaugų iki statybos darbų.

„Tiek Tenerifė, tiek Lietuvos pajūris turi savų pranašumų. Vis dėlto Tenerifės pranašumai - pastovus turistų srautas, tarptautinė rinka, šiltas klimatas ir išvystyta infrastruktūra - užtikrina didesnį investicijų patrauklumą“, - mano V. Cechanavičienė.

Svencelės projektas

O štai SBA „Vėjo miestelis“ Svencelėje vystytojai bando paneigti visas tendencijas ir tikina, kad būtent šaltuoju metų laiku vis daugiau žmonių teiraujasi dėl galimybės įsigyti antrąjį būstą ne tik didžiuosiuose miestuose, prie ežerų ar jūros, bet ir šiuo metu atgimstančiame Lietuvos pamario krašte.

„Tai, kad kiekvienas lietuvis nori turėti nuosavą gabalėlį gamtos - ne naujiena. Dauguma didžiųjų miestų gyventojų turi savo ar tėvų sodybas prie ežerų ar jūros. Vis dėlto pastaruoju metu pastebime naują tendenciją - vis daugiau gyventojų atranda šiuo metu atgimstantį Lietuvos pamario kraštą. Antrųjų namų lietuviai dairosi tokiuose miesteliuose kaip, pavyzdžiui, Svencelė“, - pastebi Arnas Bušmanas, „Vėjo miestelio“ verslo plėtros vadovas.

Pasak eksperto, gyventojai, šiuo metu ieškantys antrojo būsto, puikiai supranta rinkos žaidimo taisykles ir būtent dėl to įsigyti jį renkasi žiemą.

© SBA

„Šiais laikais žmonių pergudrauti lengvai nepavyks. Jie puikiai supranta, kad perkant daugiausia šiltajam metų laikotarpiui pritaikytą būstą geriausias sąlygas išsiderėti galima būtent žiemą. Tai rodo ir mūsų praktika - paskutiniosiomis lapkričio mėnesio savaitėmis sulaukėme bene kelis kartus daugiau skambučių dėl namų apžiūros “Vėjo miestelyje„. Pirmieji pirkėjai visada laimi ne tik kainos, bet ir kokybės atžvilgiu - jie turi daugiau pasirinkimo namo lokacijos, apdailos ir kitais klausimais“, - pasakoja A. Bušmanas.

Specialistas pabrėžia, kad per pastaruosius Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius pirkėjų žinios ir lūkesčiai gerokai išaugo.

Besikeičiantys rinkos poreikiai neišvengiamai koreguoja ir pasiūlą. Šiandien vien namo su sienomis ir stogu gyventojams nebeužtenka. Perkant antrąjį būstą dairomasi projektų, galinčių pasiūlyti išskirtinę aplinką, puikiai išvystytą infrastruktūrą ir kitas paslaugas, pavyzdžiui, sporto aikštynus, žaidimų erdves vaikams.

„Visi būsimi “Vėjo miestelio„ gyventojai pirmojo mūsų pokalbio metu teiravosi, ką čia bus galima veikti ne tik vasarą, bet ir žiemą. Dėl to kartu su perkamu namu žmonėms kartu suteikiame galimybę naudotis naujai sukurta miesto infrastruktūra - sporto aikštynais, parku, padelio ir teniso kortais bei, svarbiausia, esant poreikiui, prisiparkuoti nuosavą laivą prieplaukoje“, - teigia A. Bušmanas.

Anot jo, dauguma namų „Vėjo miestelyje“ pirkėjų - didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai arba emigrantai, norintys sugrįžti į tėvynę. Jei ne visam laikui, tai bent jau atostogų su savo šeima metu.

„Šiems žmonėms itin svarbu, jog jų namais Svencelėje kažkas pasirūpintų net ir tada, kai jie bus už kelių šimtų ar tūkstančių kilometrų. Todėl jiems siūlysime papildomus paketus, kuriuos įsigijus mūsų komanda pasirūpins visokeriopa namo priežiūra. Jei reikės, įleisime net ir kurjerį, kuris atveš naują sofą ar lovą. Žolės pjovimu pasirūpinsime nemokamai“, - sako A. Bušmanas.

Užbaigus pirmąjį „Vėjo miestelio“ statybų etapą planuojama projektą plėsti čia įkuriant bendradarbystės erdvę, viešbutį, kavines, vaikų darželį ir net SPA centrą.

O štai Tenerifėje V. Cechanavičienė pastebi naują tendenciją, kad būstą įsigyja Lietuvos įmonės ir jį naudoja savo darbuotojų atostogoms.

Kainos kriterijus

A. Bružas teigia, kad asmeniškai nėra taip optimistiškai nusiteikęs dėl Svencelės. Jis teigia, kad pirmieji projektai sėkmingai vystėsi dėka jėgos aitvarų entuziastų, kurie buvo pasirengę mokėti už galimybę ten įsikurti.

Dabar anksčiau pradėti projektai vystosi gana santūriai. Tolimesnė Svencelės sėkmė priklausys nuo to, kaip sėkmingai investuotojams pavyks plėtoti infrastruktūros objektus.

„Reikia palinkėti jiems sėkmės“, - sako A. Bružas.

Jis teigia, kad pastaraisiais metais aktyviai į varžybas dėl antrojo atostogų būsto įsijungė ir Klaipėda. Pirmiausia dėl to, kad gali pasiūlyti miesto infrastruktūrą bei mažesnes kainas nei kurortai. Taip pat patrauklius Smiltynės paplūdimius, kurie nėra perpildyti.

Kartu NT ekspertas pastebi, kad į antrojo būsto pirkėja orientuotų NT projektų Smiltynėje ar prie vandens vystomo „Memelio miesto“ kainos yra aukštos, o pasiūla nėra didelė.

Ažiotažas dėl pajūrio kurortinės NT rinkos nedidėja ir dėl to, kad į šį segmentą praktiškai neinvestuoja užsieniečiai.

„Tarp užsieniečių, įsigyjančių būstą atostogoms ar gyvenimui pajūryje, daugumą sudaro asmenys, kurių antroji pusė yra kilusi iš Lietuvos ir šeima svarsto galimybę gyventi Lietuvoje“, - pastebi A. Bružas.