Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius pabrėžė – Kinija yra didysis pasaulio fabrikas, turintis įtakos Lietuvos verslui. Kaip bebūtų, verslas nuolat ieško būdų, kaip susikurti palankią ekonominę terpę, kai susiduriama su iššūkiais.
Lietuvos įmonės, iki šiol bendradarbiavusios su Kinija, suranda naujas rinkas arba bendrauja per tarpininkus.
Visgi lietuviškų prekių eksportas į Kiniją vis dar ribojimas, todėl verslininkai randa ir kitokių būdų tęsti verslą bei eksportuoti prekes, tačiau apie tai nėra linkę atvirauti. „Apie tai garsiai nekalbama“, – aiškino R.Varkulevičius.
Kadangi Lietuvos įmonės dažnu atveju turi ne vieną ir ne du partnerius, o jų skaičiai siekia dešimtis ar šimtus, verslai naudojasi visomis įmanomomis galimybėmis.
Kaip sakė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas, importas į Lietuvą taip pat yra ta sritis, kurioje patys kinai siekia apeiti kliūtis ir gauti reikiamas prekes: „Kiek mes matome ir žinome iš įmonių, pagrindinės galutinio vartojimo prekės nesustojo keliauti į Lietuvą.“

Pašlijus santykiams su Kinija, Lietuvos politikai suskubo siūlyti verslams pakeisti kryptis, nors tai patiems verslininkams atrodė ne itin lengva.
hpgruesen/pixabay.com nuotr.
Dažniausiai tai yra namų apyvokos daiktai, tačiau technologijų ir žaliavų importe yra susiduriame su didesnėmis kliūtimis. Nuo praėjusių metų rudens šių prekių importas į Lietuvą yra sustabdytas, tad reikmes chemijos pramonei, žaliavas pašarų gamybai Lietuvos įmonėms tenka įsigyti iš kitų tiekėjų už aukštesnę kainą.
Vis tik R.Varkulevičiaus teigimu, toks ekonominis bendradarbiavimo sustabdymas nėra tvarus ar naudingas pokytis tiek Lietuvos, tiek Kinijos rinkai. Lietuvos įmonėms tenka bendradarbiauti su kitomis rinkomis tiek tiekimo grandinių atstatyme, tiek eksporto užtikrinime.
Pašnekovas skaičiavo, kad vidutiniai įmonių papildomi kaštai išaugo gan netolygiai: vienur išleidžiamos sumos prekėms pakilo 5 procentais, o kitur net trečdaliu.
R.Varkulevičius pripažino, kad nors verslininkams nerūpi politika, jų veikla gali būti tiesiogiai nulemta politikų sprendimų. Būtent todėl jis teigė, kad prieš priimant politinius sprendimus, yra svarbu pažiūrėti, kiek tos sprendimas kainuoja ekonomikai ir verslams.
Konfliktiniai Lietuvos santykiai su Kinija jau parodė, kad įmonėms tai reiškia nuostolius ar gamybos sustabdymą, sakė R.Varkulevičius. Jis dėstė ir tai, kad prieš kelerius metus niekas negalėjo žinoti, kokie bus santykiai dabar ir kad tam reikia ruoštis.
