Vėzdūnės siunčia SOS: 5 požymiai, kurių negalima ignoruoti

Laikui bėgant vėzdūnei vazone tampa ankšta: šaknys susipina, dirvožemis išsenka, o augimas sulėtėja. Kaip rašo „tomsguide", persodinimas suteikia augalui šviežią substratą, daugiau vietos šaknims ir prieigą prie maistinių medžiagų. Tai padeda išlaikyti sveikatą ir džiuginti baltomis „burėmis“ – žiedais.

Kada geriausia persodinti vėzdūnę – požymiai:

Šaknys lenda per drenavimo angas arba matomos dirvos paviršiuje.

Augalas tarytum kyla iš vazono.

Vanduo perbėga kiaurai, neužsilaikydamas dirvoje.

Augalas suglemba netrukus po laistymo.

Sulėtėjęs augimas, pasirodantys smulkesni lapai.

Net jei šių požymių nėra, vėzdūnės paprastai persodinamos kas 12–18 mėnesių. Jei praėjo daugiau nei dveji metai – persodinimas tikrai būtinas.

Koks vazonas reikalingas?

Leidinys pataria rinktis 2–5 cm platesnį vazoną nei ankstesnis, būtinai su drenavimo angomis. Per didelis vazonas gali lemti drėgmės perteklių ir šaknų puvinį.

Kokia žemė reikalinga?

Tinka puri, gerai drenuojama kambarinių augalų žemė. Geresniam drenavimui galima pridėti perlito arba žievės.

Kaip persodinti vėzdūnę – instrukcija:

Paruošimas. Likus parai iki persodinimo, gerai palaistykite augalą – drėgna žemė lengviau atsiskiria. Nelaistykite prieš pat patį procesą.

Išėmimas. Atsargiai išimkite augalą laikydami už stiebų pagrindo (ne už lapų). Jei reikia, peiliu apveskite aplink vazono kraštą. Apžiūrėkite šaknis: supuvusias (rudas, minkštas, turinčias kvapą) nukirpkite švariomis žirklėmis.

Sodinimas. Naujo vazono dugne supilkite šviežio grunto sluoksnį (2–5 cm). Įstatykite augalą taip, kad šaknų gumulo viršus būtų 2–3 cm žemiau krašto. Užpilkite žemėmis šonus, lengvai suspauskite, bet nesutrambuokite. Sodinimo gylis turi išlikti toks pat, koks buvo anksčiau.

Priežiūra. Po persodinimo gerai palaistykite ir pastatykite į ryškią, bet išsklaidytą šviesą.