Rusija ir Kinija užsimojo prieš JAV dolerį: kokie šansai sukurti alternatyvą?

„Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus sako, kad nė viena iš BRICS šalių neturi pakankamai gilios ir atviros finansų sistemos, kad apdorotų reikšmingus finansinius srautus.

Pasak jo, valiutų ar ekonominė sąjunga, kur visos šalys yra eksportuojančios, yra tiesiog neįmanoma. Į alternatyvios valiutos vaidmenį negalėtų pretenduoti net pagrindinis kandidatas – Kinijos juanis.

„JAV kaip didžiausia pasaulio ekonomika veikia lyg savotiškas prekybos inkaras. Ji turi didelę ir atvirą finansų sistemą ir yra linkusi būti paskutinės vilties pasaulio vartotoju“, – teigia V. Šimkus.

Kita vertus, ekonomistas pripažįsta, kad dabartinė finansų sistemos architektūra tikrai nėra ideali, dolerio dominavimas ir tarptautiniai prekybos disbalansai neretai sukelia ir ekonomines krizes.

Kalbos ir svajos vakarais

Kalbos apie dedolerizaciją nėra kažkas naujo ar netikėto, taip pat ir kurios šalys labiausiai suinteresuotos galimu JAV dolerio įtakos mažinimu.

Šių metų kovą Naujajame Delyje Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Babakovas pareiškė, kad Rusija dabar vadovauja naujos valiutos kūrimui. Šią valiutą tarpvalstybinei prekybai esą naudos BRICS šalys Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika.

Vėliau Pekine Brazilijos prezidentas Luizas Lula da Silva prisipažino kiekvieną vakarą savęs klausiantis, „kodėl visos šalys turi grįsti savo prekybą doleriu“.

„Šie įvykiai apsunkina naratyvą, kad dolerio viešpatavimas yra stabilus“, – rašo žurnalas „Foreign Policy“. Kartu įtakingas leidinys atkreipia dėmesį, kad Kremliaus melas, dažnai pasitelkiamas kaip valstybinės politikos instrumentas, verčia skeptiškai vertinti bet ką, ką sako Rusija.

Nors antraštės apie galimą dedolerizaciją žiniasklaidoje mirga nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio, JAV valiutos svoris nemažėja, ja vykdoma 84,3 proc. tarpvalstybinės prekybos, kai Kinijos juaniu – tik 4,5 proc.

Šią savaitę Pietų Afrikos Respublikoje vykusiame BRICS viršūnių susitikime vėl skambėjo raginimai atsisakyti „dolerio hegemonijos“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, susitikime Johanesburge dalyvavęs nuotoliniu būdu, vaizdo kreipimesi į BRICS verslo forumo dalyvius pareiškė, kad dedolerizacijos procesas BRICS šalyse jau neišvengiamas.

„Vis didesnį pagreitį įgauna subalansuotas, negrįžtamas mūsų ekonominių ryšių dedolerizacijos procesas, dedamos pastangos sukurti efektyvius tarpusavio atsiskaitymų, pinigų ir finansų kontrolės mechanizmus“, – sakė jis.

Rusijos prezidentas paskelbė, kad BRICS viršūnių susitikimo metu valstybių narių vadovai išsamiai aptars daugybę klausimų, susijusių su perėjimu prie nacionalinių valiutų visose ekonominio bendradarbiavimo srityse.

Už dolerio kaip ir JAV įtakos mažinimą tarptautinėje prekyboje dažnai pasisako ir Kinija.

Vis dėlto dalis analitikų abejoja, kad artimiausiu metu galėtų kilti iššūkis JAV valiutos dominavimui pasaulinėje prekyboje.

Kita vertus, dažnai pabrėžiamas BRICS šalių svoris pasaulio ekonomikoje. Skelbiama, kad Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos asociacija sudaro apie ketvirtadalį pasaulio ekonomikos, šiose šalyse gyvena 41,9 proc. planetos gyventojų.

Taigi, suvienytos pastangos, jeigu BRICS pavyktų susitarti dėl bendros valiutos, galbūt kada nors galėtų atnešti vaisių?

Vytenis Šimkus: net euro zona nėra visiškai stabili bendros valiutos erdvė, o apie BRICS valiutą net neverta svarstyti.

Menkos galimybės

– Kokios yra BRICS valiutos, jeigu tokia būtų išleista, sėkmės perspektyvos? Ar nauja valiuta, kuri kartais hipotetiškai vadinama briku (bric), galėtų išstumti JAV dolerį kaip BRICS narių rezervinę valiutą? O gal BRICS pavyktų susitarti dėl Kinijos juanio? – Alfa.lt klausė V. Šimkaus.

– Labai menkos. Kinijos juanis turi šiek tiek daugiau šansų vien dėl rinkos dydžio, bet irgi tam, kad juanis būtų realus rezervinės valiutos kandidatas, Kinija iš esmės turėtų performuoti savo finansų sistemą ir ekonomikos struktūrą.

Iš eksportuotojos ji turi tapti vartotoja, kuri galėtų iš kitų eksportuojančių šalių surinkti perteklinį kapitalą ir jį perskirstyti. Be to, gyventojai turi pasitikėti ta finansų sistema, kad jie atgaus pinigus jų pareikalavus.

– Kaip tokios valiutos atsiradimas paveiktų tarptautinę prekybą ir JAV įtaką pasaulyje?

– Vargiai paveiktų. Nė viena iš BRICS šalių neturi pakankamai gilios ir atviros finansų sistemos, kad apdorotų reikšmingus finansinius srautus.

Kinija yra pagrindinė kandidatė, bet ir jos finansų sistema uždara, investavus pinigus Kinijoje, nėra garantijų, kad kada nors galėsi juos pasiimti.

Rezervinės valiutos paplitimas priklauso nuo prekybos srautų. JAV, kaip didžiausia pasaulio ekonomika, veikia lyg savotiškas prekybos inkaras. Ji turi didelę ir atvirą finansų sistemą ir yra linkusi būti paskutinės vilties pasaulio vartotoju.

Tai yra eksportuojančios šalys, kurios nuolat turi prekybos perteklių, – Kinija, Japonija, Rusija, Vokietija, kažkam turi tas prekes parduoti, neretu atveju tai būna Jungtinės Valstijos.

Eksportuojančios šalys už parduotas prekes gauna dolerius, JAV rezervinės valiutos statusas iš dalies priklauso nuo jos prisitaikymo supirkti likusio pasaulio perprodukciją, nes vartojimas eksportuojančiose valstybėse yra per mažas.

Nuolat gaunant daugiau dolerių, nei jų išleidžiant, jie kaupiasi, ir tai tampa natūralia tarptautinio atsiskaitymo priemone.

Valiutų ar ekonominė sąjunga, kur visos šalys yra eksportuojančios, yra tiesiog neįmanoma.

– Daugelį nustebino BRICS susitikime paskelbta informacija apie plačią grupės plėtrą. Nuo kitų metų prie organizacijai priklausančių penkių valstybių prisijungs Argentina, Egiptas, Iranas, Etiopija, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Kas vienija šias skirtingo ekonominio pajėgumo ir geopolitinės orientacijos šalis? Net priešiškumo JAV ar kolektyviniams Vakarams lygis ar požiūris į Rusijos karą Ukrainoje jose skiriasi. O ką kalbėti apie skirtingą skurdo ir infliacijos lygį, ekonominę ar energetikos galią. Ar aišku, kur krypsta ir kiek toli gali nuvesti „bendri“ sąjungos interesai?

– Bendrų interesų yra mažai. Tai šalys, kurios vienu ar kitu metu yra nukentėjusios dėl dolerio hegemonijos, nes dėl nesuvaldytos ekonominės politikos joms nutrūko finansavimas doleriais.

Arba tai šalys, kurios nori diversifikuoti savo turimus rezervus, nes išsigando sankcijų Rusijai poveikio.

Sąjunga atrodo itin trapi, sąsajų tarp valstybių labai nedaug. Kaip bendros valiutos zona, tokia geografija visiškai netinkama, net euro zona nėra visiškai stabili bendros valiutos erdvė, apie BRICS valiutą net neverta svarstyti.

Juanis galėtų teoriškai turėtų potencialo vaidinti didesnį vaidmenį, bet tam reiktų didžiulių vidinių reformų Kinijoje, kurioms nėra politinės valios.

– Kiek, jūsų nuomone, pagrįsti vertinimai, kad BRICS iš ekonominės pamažu virsta geopolitine sąjunga, kurioje dominuos Kinija ir Indija? Ar pasaulyje formuojasi du nauji blokai – Vakarų ir Globalių Pietų ar Kylančių Ekonomikų, ar kaip kitaip jį vadintume? Kokios būtų pasaulio susiskirstymo į du naujus blokus pasekmės?

– Kinija ir Indija yra geopolitinės varžovės. Kai kuriose srityse jos gali rasti sąlyčio taškų, bet glaudus bendradarbiavimas vargu ar įmanomas.

Daugelis besivystančių šalių, ko gero, nenori veltis į jokias geopolitines varžybas, tačiau nori diversifikuoti savo ekonominius interesus.

Dabartinė finansų sistemos architektūra tikrai nėra ideali, dolerio dominavimas ir tarptautiniai prekybos disbalansai neretai sukelia ir ekonomines krizes.

Natūralu, kad šalys nori ieškoti alternatyvų, priklausomybė nuo kitos šalies finansinės sistemos apriboja šalių laisvę vykdyti nepriklausomą ekonominę politiką. Tačiau kol kas nepanašu, kad yra realių alternatyvų.