Šalta ir lietinga vasara turistų neatbaidė

Kaip dienraščiui sakė Klaipėdos turizmo informacijos centro (KTIC) vadovė Romena Savickienė, nors tikslios statistikos dar nėra, galima daryti išvadą, jog prasti orai turistų srautų į Klaipėdą nesumažino. Panašiai teigia ir Palangos bei Nidos turizmo sektoriaus atstovai.

Oras netrukdė

„Nors skaičių dar nėra, bet iš bendro pastebėjimo galiu sakyti, kad prasta vasara neturėjo įtakos turistų apsilankymui Klaipėdoje. Mes - ne kurortas, čia žmonės nevažiuoja ilgam poilsiui, savaitei ar dviem. Trumpam poilsiui vėsesni orai tikrai nesutrukdė. Turistus pasitikome renginių gausa. 

Nuo pat gegužės iki lapkričio mėnesio uostamiestyje vis kažkas vyko ir vyks. Buvo žmonių, kurie atvyko būtent dėl tam tikrų renginių ir juose dalyvavo. Tad lyginant su praėjusiais metais, ši vasara niekuo nebuvo prastesnė“, - kalbėjo R. Savickienė.

Anot jos, kruizinių laivų sezonas šiemet prasidėjo neįprastai anksti - vasarį, ir dar nesibaigė. Laukiama 14 kruizinių laivų.

„Iš viso suplanuota, kad per šiuos metus Klaipėdą turėtų aplankyti 62 laivai. Kitąmet, jei viskas klostysis gerai - jau 70. Tiesa, pastebėjome, kad keičiasi kruizinių linijų politika. Atsiranda įskaičiuotų ekskursijų, tendencija tampa organizuoti teminius kruizus. 

Pavyzdžiui, rugsėjo 22 dieną į Klaipėdą atplauks 2500 žmonių, mėgstančių roką. Kaip supratau, juos domina lietuviškas alus, denyje planuojama rengti roko koncertus. Buvome perspėti nenustebti, kai į miestą pasipils daug juodomis, odinėmis liemenėmis pasipuošusių rokerių“, - šypsojosi R. Savickienė.

Į paplūdimį - bet kokiu oru

Nors Palangos verslininkai šiemet oru skundėsi visą vasarą, kurorto Turizmo informacijos centras nepajuto, kad žmonių didžiausiame Lietuvos kurorte dėl šios priežasties sulaukta mažiau.

„Didėjo užsienio turistų skaičius. Pastebėjome dar ir tai, kad kuo mažiau švietė saulė, tuo daugiau centras sulaukė lankytojų - žmonės domėjosi lankytinomis vietomis. Išaugo kaimyninių šalių gyventojų dėmesys Palangai. Mus gausiai lankė latviai, estai, vokiečiai ir lenkai. Sulaukėme svečių iš JAV, Prancūzijos, Ispanijos, Graikijos ir Skandinavijos“, - vardijo Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė.

© Tradiciškai poilsį Nidoje renkasi ramybės ir tylos ieškantys poilsiautojai. Redakcijos archyvo nuotr.

Nepaisant to, kad saulė šiemet į paplūdimius kvietė užsukti rečiau, poilsiautojai jūrą lankė bet kokiu oru.

„SPA centrai įvairiuose viešbučiuose, Palangos baseinas, kultūrinės veiklos, pasivaikščiojimai pajūriu, bėgiojimas - poilsiautojai Palangoje visuomet turi ką veikti“, - kalbėjo R. Kmitienė.

Rugpjūtį atsigriebė

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktoriaus pavaduotoja Angelina Ivanova galutinės statistikos iš apgyvendinimo įstaigų dar neturi, tačiau, įvertinus Nacionalinio turizmo duomenų portalo informaciją bei Neringos apgyvendinimo paslaugų teikėjų duomenis, pastebėta, kad birželio mėnesį orai šiek tiek turėjo įtakos turistų srautams.

„Birželį Neringoje poilsiavo apie 29 proc. visų šią vasarą apsilankiusių turistų, o liepos ir rugpjūčio mėnesiais šis rodiklis padidėjo iki maždaug 35 proc. Tradiciškai nuo rugpjūčio turistų srautai šiek tiek mažėja, tačiau šiais metais tokio kritimo nepastebėta - poilsiautojų skaičius netgi augo, palyginti su ankstesniais laikotarpiais“, - pastebėjo A. Ivanova.

Šią vasarą Neringoje apsilankė turistai iš 76 valstybių, tačiau didžiausią jų dalį sudarė Lietuvos gyventojai (net 70,1 proc.).

„Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro lankytojų aptarnavimo statistika rodo, kad šį sezoną lankytojai iš Lietuvos sudaro 42,6 proc., Vokietijos - 39,3 proc., o tarp dešimtuke esančių šalių taip pat minimos Ispanija, Čekija, JAV ir Estija“, - vardijo A. Ivanova.

Prie restoranų - eilės

Šį sezoną Nidos maitinimo įstaigos pakėlė kainas - maistas brango vidutiniškai apie 15 proc. Nepaisant to, pakilusios kainos miesto svečių negąsdino: prie populiariausių restoranų ir kavinių dažnai susidarydavo eilės norinčiųjų apsilankyti, pastebėjo turizmo centro atstovė.

„Dauguma svečių (75,9 proc.) į Neringą atvyko būtent poilsiui. Tai patvirtina, jog kurortas išlieka viena svarbiausių ramybės ir gamtos ieškančiųjų krypčių Lietuvoje.

Vidutinė viešnagės trukmė tarp vietinių turistų yra 3,28 nakvynės, o užsieniečiai vidutiniškai Neringoje apsistoja 2,29 nakvynės.

„Šie skaičiai rodo, kad lietuviai linkę užsibūti ilgiau, o užsienio svečiai dažniau renkasi trumpesnius vizitus, galbūt derindami Neringą su kitomis kelionių kryptimis. Net 85,8 proc. turistų Neringą pasirinko individualioms arba šeimos kelionėms“,- kalbėjo A. Ivanova.

Tikrai myli Lietuvą

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, remiantis vietinio turizmo tyrimu, kuris buvo atliktas pavasarį, jau ne pirmus metus lietuviai išlieka ištikimi savo šaliai.

Planuodami keliones, tautiečiai vis dažniau renkasi Lietuvą kaip pagrindinę atostogų kryptį - net 64 proc. gyventojų pagrindines metų atostogas praleido gimtojoje šalyje, o su bent viena nakvyne per pastaruosius metus keliavo 69 proc. gyventojų.

Lietuvoje viešėjęs „Lonely Planet“ viceprezidentas Tomas Hall pažymėjo, kad mūsų šalis yra tarp labiausiai rekomenduojamų kelionių krypčių pasaulyje.

„Tai rodo, kad vietinis turizmas išlieka populiarus ir stabilus. Vis dėlto ryškėja kartų skirtumai: jaunoji karta aktyviau naudojasi socialiniais tinklais, renkasi privačius būstus, dažniau remiasi “Instagram„ rekomendacijomis ir ieško ne tik gražių vietų, bet ir “dalijimosi vertų„, prasmingų patirčių. 

Jie dvigubai dažniau seka nuomonės formuotojus ir yra labiau veikiami FOMO efekto (baimė kažką praleisti), todėl jų kelionių planai dažnai gimsta impulsyviai“, - „Vakarų ekspresui“ teigė „Keliauk Lietuvoje“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Jolanta Masiulienė.

Keliautojai vis dar renkasi tradicines kryptis (Palanga, Druskininkai, Klaipėda, Birštonas), tačiau sparčiai auga susidomėjimas mažiau lankytais regionais. Tai rodo, kad vietinis turizmas yra atsparus net ir nepalankių oro sąlygų kontekste, o gyventojų kelionių įpročiai pamažu plečiasi link naujų patirčių ir regionų atradimo.

Vilioja ir alaus ledais

„Keliauk Lietuvoje“ šiemet pristatė penkis visiškai naujus maršrutus, apimančius visus šalies regionus. Vasarą keliautojams buvo pasiūlyti maršrutai po Dzūkiją ir Aukštaitiją, o rugsėjo pradžioje - kelionės po Suvalkiją, Žemaitiją ir Mažąją Lietuvą.

„Kol laukiame išsamios Valstybės duomenų agentūros vasaros statistikos, kalbėdami apie tautiečių atradimus galime remtis tik 2025 m. pavasarį atlikto vietinio turizmo tyrimo išvadomis bei matomomis tendencijomis. Tyrimas rodo, kad vis daugiau gyventojų renkasi mažiau populiarius regionus, mažesnius Lietuvos miestus ir miestelius. Vien alaus skonio ledai gali tapti paskata keliauti iš Vilniaus į Biržus. 

Šie pokyčiai formuoja naują vietinio turizmo kryptį - keliautojai ieško autentiškų, dar neatrastų regionų, mažiau turistų lankomų miestelių, vietinės virtuvės ir išskirtinės atmosferos. Neatsitiktinai šiemet susidomėjimas mažiau populiariais regionais išaugo iki 43 procentais“, - pastebi „Keliauk Lietuvoje“ atstovė.

Lietuvą myli ne tik vietiniai, vis dažniau mūsų šalis užsienio keliautojams tampa pastebima kaip kryptis, siūlanti naująją prabangą - autentiškumą, ramybę, erdvę ir tikrą ryšį su gamta bei vietos bendruomenėmis.

„Tai šalies stiprybė, išskirianti mus iš masinio turizmo traukos taškų. Neatsitiktinai rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje viešėjęs “Lonely Planet„ viceprezidentas pažymėjo, kad mūsų šalis yra tarp labiausiai rekomenduojamų kelionių krypčių pasaulyje, nes čia keliautojai gali atrasti tai, „ką gali pasiūlyti tik Lietuva„: nuo unikalių sveikatinimo paslaugų - iki autentiškos gastronomijos, nuo žalumos ir gamtos - iki tylos ir ramybės, kuri šiuolaikiniam žmogui tampa tikrąja prabanga. Ypač vertinamos mūsų SPA ir sveikatinimo paslaugos, kurios išsiskiria asmenišku požiūriu - kiekvienam keliautojui suteikiama individuali priežiūra ir išskirtinis dėmesys“, - pastebi „Keliauk Lietuvoje“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė J. Masiulienė.