Šalutinis efektas: Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio sabotažas pagyvino dujų tranzitą per Lietuvą

Pati Lietuva dujų vartoja vis mažiau – šiemet per pirmus 9 mėnesius dujų vartojimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo daugiau kaip penktadaliu.

Dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, sausio–rugsėjo mėnesiais Lietuvoje buvo suvartota 9,3 teravatvalandės (TWh) dujų, arba 22 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai šalies dujų poreikis siekė beveik 12 TWh.

Vidaus dujų vartojimas mažėjo dėl šiltų praėjusios žiemos orų, pirmaisiais metų mėnesiais buvusios aukštos dujų kainos ir dėl to ženkliai sumažėjusio dujų panaudojimo trąšų gamybai bei miestų šildymui.

Per šių metų tris ketvirčius dujotiekių jungtimi į Latviją dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje saugykloje ir Baltijos šalių bei Suomijos poreikiams buvo perduota 16,6 TWh dujų. Tai – 26 proc. daugiau, palyginti su 2022 m. trijų ketvirčių rezultatu.

Pasirengę žiemos mėnesiams

Šildymo sezonas jau prasideda, tad ir tiekėjai netrukus pradės naudotis Latvijos saugykloje pasidėtomis dujomis. Iki tol nepertraukiamas dujų srautas per Lietuvą tekėjo į Latviją.

„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad tiekėjai visus metus kaupė dujas požeminėje Inčukalnio saugykloje Latvijoje, kad būtų laiku pasiruošę žiemai, kai dujų labiausiai reikės miestams šildyti. „Žiemą saugykla bus ypač reikalinga Baltijos šalių rinkos dalyviams dėl incidento Baltijos jūroje laikinai neveikiant „Balticconector“ jungčiai su Suomija“, – sakė N. Biknius.

Europa ir Baltijos regionas iš esmės yra pasiruošęs dujų atsargas žiemos mėnesiams.

„Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, Latvijos Inčukalnio dujų saugykla užpildyta 96 proc., arba arti 22 TWh dujų.

Europos dujų saugyklos jau užpildytos 98 proc. Tai labai aukšti rodikliai, palyginti su ankstesnių kelerių metų situacija.

Dagiausia dujų per SGD terminalą

Per 2023 m. sausį–rugsėjį į Lietuvos dujų perdavimo sistemą iš viso buvo transportuota 28,8 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Tai beveik tiek pat, kaip ir pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo patiekta 29,6 TWh dujų.

Didžioji dalis šių importuotų dujų (apie 67 proc.) buvo tranzitu toliau perduotos į kitas ES šalis.

Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu 2023 m. sausio–rugsėjo mėnesiais į Europą buvo transportuota 2,6 TWh dujų, o į Lietuvą – 2,8 TWh.

Per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, per pirmus tris 2023 m. ketvirčius buvo patiekta 87 proc. (25 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų.

Srautas iš Latvijos sudarė 4 proc. (1 TWh), iš Lenkijos – 10 proc. (2,8 TWh).

Išaugo rusiškų SGD importas

Kaip rašėme, nepaisant Europos Komisijos (EK) viešų raginimų liautis remti Rusiją, šalies agresorės energijos ištekliai vis dar randa kelią į Europą.

Iki karo ES iš Rusijos pirko apie 40 proc. suvartojamų dujų. 2022 m. ES sumažino dujų importo iš Rusijos dalį iki 24 proc., o šiemet pirmąjį pusmetį – iki 15 proc.

Tačiau šiemet ES smarkiai išaugo rusiškų SGD importas. SGD kiekis, importuotas į ES iš Rusijos nuo šių metų sausio iki liepos, padidėjo 39,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m.

Lietuva nuo 2022 m. balandžio 1 d. rusiškų dujų neimportuoja.

Tarptautinis energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas mūsų redakcijai anksčiau teigė, kad 2022 m. ES šalys importavo iš Rusijos 38 proc. daugiau SGD negu 2021 m., arba 22 mlrd. kub. m. Kai vien per šių metų 7 mėnesius jau importavo iš Rusijos 13 mlrd. kub. m SGD. Iš viso per šį laikotarpį ES importavo 82 mlrd. kub. m SGD.

V. Jankausko teigimu, SGD importą iš Rusijos labai padidino Ispanija ir Belgija. Ir tai įvyko nepaisant ES politikų, įskaitant ES energetikos komisarės Kadri Simson raginimų, kad „reikia liautis remti Rusiją“.

„Deja, vis dar baiminamasi, kad ateinančią žiemą, jei tik ji bus šalta, gali pritrūkti dujų, ir jos perkamos, nepaisant iš kur. Neseniai netgi Ispanijos ministrė, atsakinga už energetiką, pareiškė, kad reikėtų svarstyti ir rusiškų suskystintųjų gamtinių dujų embargą. Tačiau kol kas ne visos ES šalys atsisako kruvinų rusiškų dujų“, – sakė V. Jankauskas.

Priklausomybė nedingo

Kai kurios ES šalys vis dar importuoja rusiškas dujas vamzdynais ir net didina jų importą.

Pavyzdžiui, iki Rusijos invazijos į Ukrainą Austrija beveik 80 proc. suvartojamų dujų pirkdavo iš Rusijos, vėliau srautas šiek tiek mažėjo, bet šiemet ir birželį pasiekė 60 proc.

Daugumai ES valstybių siekiant išsivaduoti nuo Rusijos energijos išteklių importo, Austrija yra viena iš nedaugelio vis dar perkančių didelius kiekius rusiškų dujų.

Iš priklausomybės nuo Rusijos vis dar galutiniai neišsivadavo Slovakija, Vengrija, Čekija, neturėjusios didesnių galimybių diversifikuoti savo dujų importo.

EK yra parengusi planą „REPowerEU“, kuris turėtų išvaduoti bloką nuo Rusijos iškastinio kuro ir drastiškai paspartinti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Praėjusių metų rugsėjį EK pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie planus apriboti Rusijos importuojamų dujų kainą ir teigė, kad ES pirkimai padeda Kremliui sušvelninti sankcijų poveikį.

„Žinome, kad ES sankcijos daro didelį neigiamą poveikį Rusijos ekonomikai. Tačiau Putinas iš dalies jų išvengia toliau parduodamas iškastinį kurą. Privalome sumažinti Rusijos pajamas, kurias Putinas naudoja savo žiauriam karui Ukrainoje finansuoti“, – tuomet komentavo EK pirmininkė.

Vėliau ES šalių narių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė ir šių planų riboti dujų kainas atsisakyta.