Saugos darbe kultūra kyla, kai atsakingas jaučiasi kiekvienas

Darbų sauga ir darbuotojų sveikata tapo vienu iš pagrindinių organizacijų prioritetų visame pasaulyje. Tyrimai rodo, kad saugios darbo vietos taip pat yra ir produktyvios, todėl darbdaviai, ypač šiuo sudėtingu pandeminiu laikotarpiu, bando ieškoti naujų būdų, kaip apsaugoti savo nuotoliniu būdu ar „priešakinėse linijose“ dirbančius darbuotojus.

Darbuotojų saugos ir sveikatos programos (DSS) įmonėse ypač aktualizavosi išplitus koronavirusui. Tam tikrų pramonės šakų gamybinėse įmonėse išlaikyti veiklos tęstinumą, užtikrinant saugią darbo aplinką pamainomis dirbantiems darbuotojams, tapo didžiausiu prioritetu ir kartu iššūkiu. „Išėjus“ iš rikiuotės kritinių pareigybių darbuotojams įsižiebia raudona šviesa ir stoja gamyba, o tai sąlygoja nuostolius. DSS užtikrinimas svarbus ne tik esant tokioms ypatingoms pandeminėmis aplinkybėms, tačiau tai neabejotinai reikalauja tiek darbdavio ir darbuotojo nuolatinio bendradarbiavimo, tiek ir papildomų investicijų.

Statistika nedžiuginanti

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, vertinant mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe pasiskirstymą pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis 2018-2021 metais (vertinant atitinkamų metų sausio 1 d.-balandžio 19 d. duomenis), sunkių nelaimingų atsitikimų šiemet padaugėjo iki 35 atvejų (palyginti pernai - 33). Daugiausia tokių atvejų užfiksuota 2018 m. - 39. Deja, tačiau mirtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų šiemet užfiksuota daugiausiai - 13, kai pernai 10 (2019 m. - 11, 2018 m. - 12). Šioje liūdnoje statistikoje kasmet „lyderiauja“ tie patys sektoriai: apdirbamoji pramonė, transportas ir saugojimas bei statyba. Viso to būtų galima išvengti, jeigu darbdaviai atsakingai pasirūpintų saugiomis darbo sąlygomis, o darbuotojai laikytųsi saugaus elgesio. VDI atkreipia dėmesį, kad karantinas neatleidžia nuo pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tuos, kurie kelia didesnį pavojų, būtina įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones.

Pasak Dainiaus Čiutos, KN (AB „Klaipėdos nafta“), kuri valdo Naftos ir Suskystintųjų gamtinių dujų terminalus, Terminalų valdymo tarnybos direktoriaus, darbuotojų saugumas yra kiekvienos socialiai atsakingos įmonės prioritetas. D. Čiuta teigia, kad KN valdomuose terminaluose ypatingas dėmesys skiriamas vos neįvykusiems nelaimingiems atsitikimams identifikuoti, registruoti ir šalinti. „Pernai ir šiemet bendrovėje diegdami LEAN įrankius pajutome stiprią darbuotojų motyvaciją prisidėti prie saugios darbo aplinkos palaikymo, jos gerinimo. Darbuotojai aktyviai registruoja vos neįvykusius nelaimingus atsitikimus, galimai nesaugias darbo vietas. Gauta informacija yra išanalizuojama, pasiūlomos korekcinės priemonės, kurios vėlesniame etape yra įgyvendinamos. Dirbant pavojingoje aplinkoje kiekvieno darbuotojo atsakomybė yra ne tik elgtis atsakingai, pagal aiškias instrukcijas, bet ir atkreipti dėmesį į netinkamą, nesaugų kolegų elgesį, pastebėti saugumo spragas darbo vietose, net jei tie pastebėjimai atrodytų iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi“, - teigia D. Čiuta.

Nuolatinis dialogas

D. Čiuta įsitikinęs, jog darbuotojų saugos ir sveikatos kultūrai kelti itin svarbus nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas su darbuotojais, pasiūlymų išklausymas ir reakcija, kai išsakyti siūlymai išties gali pagerinti jų darbo aplinką. Tai motyvuoja darbuotojus ir didina produktyvumą. Žinoma, siūlymams įgyvendinti reikalingos ir lėšos. DSS programai KN terminaluose 2018-2020 m. skirta daugiau nei 970 tūkst. eurų, o šiemet - 278 tūkst. eurų. Už juos nupirkta įvairių saugiam darbui reikalingų priemonių.

„Ši programa apima ilgalaikių investicijų ir kitų įvairių priemonių ar paslaugų, gerinančių darbuotojų saugą ir sveikatą, įsigijimą. Pagrindinis jos tikslas - užtikrinti nelaimingų atsitikimų prevenciją ir sistemą, kuri leidžia nuolat kelti darbų saugos ir sveikatos lygį. Tai atliepia ir mūsų bendrovės siekį - nuolatinis saugos ir sveikatos sistemos gerinimas užtikrinant nepriekaištingą reikalavimų atitiktį bei saugos kultūros lygio kėlimą siekiant 0 reikšmingų saugos incidentų ir nelaimingų atsitikimų“, - pažymi D. Čiuta.

Anot jo, svarbu kasmet numatyti konkrečias priemones ar koregavimo veiksmus, už jų įgyvendinimą atsakingus asmenis, terminus. D. Čiutos nuomone, siekiant efektyvaus DSS programos įgyvendinimo, labai svarbus ne tik vadovų, bet ir darbuotojų vaidmuo bei įsitraukimas ir nuolatinis dialogas. Anot jo, pasitelkus darbuotojų žinias ir patirtį lengviau užtikrinti, kad galimi pavojai būtų identifikuojami teisingai bei siekiant jiems užkirsti kelią būtų įgyvendinti tinkami sprendimai: „Su darbuotojais nuolat konsultuojamės dėl sveikatos ir saugos priemonių, taip pat prieš įdiegiant naujas technologijas. Ateityje tai darysime dar aktyviau. Konsultavimasis padeda užtikrinti, kad darbuotojai labiau įsitrauktų ir būtų suinteresuoti savo ir kolegų sauga darbe. Tai veda ir prie kitų teigiamų rezultatų - darbuotojų motyvacijos ir produktyvumo.“

Raktažodžiai
Sidebar placeholder