Drąsus ir bebaimis: kaip teisingai ir saugiai jaunimui pradėti važiuoti motociklu

Padidintos rizikos etiketę turi ir važiavimas motociklu, tad jaunuoliui atsisėdus ant plieninio žirgo susidaro nemenkas rizikos kokteilis, kurį suvaldyti ypač svarbu. Kaip tą padaryti ir nuo ko pradėti?

Svarbu galvoti ne tik apie savo saugumą

Jaunieji vairuotojai, kalbant apie riziką, minimi neatsitiktinai. Štai Jungtinės Karalystės draudikų asociacijos tyrimų duomenimis, jauni žmonės nuo 17 iki 24 metų amžiaus sudaro tik apie 7 proc. vairuotojų, tačiau tampa net 24 proc. visų mirtinų eismo įvykių dalyvių.

Ši statistika siejama su patirties stoka, prastesniu gebėjimu įvertinti situaciją ir didesniu polinkiu rizikuoti. Jaunuoliai taip pat linkę lengviau pasiduoti draugų įtakai.

Atsižvelgdamas į tai, automobilių ir motociklų apžvalgininkas Justas Lengvinas pripažįsta besidžiaugiantis, kad pats motociklus pradėjo vairuoti tik gerokai brandesniame amžiuje.

„Pamenu save ką tik gavusį vairuotojo pažymėjimą – tikrai jaučiausi puikus vairuotojas, gebantis valdyti automobilį bet kokiu greičiu, ir suprantu, kad tik didelės sėkmės dėka mano jaunatviškas kietumas atsipirko vos keliomis baudomis už greičio viršijimą.

Dabar, sukaupęs daug metų vairavimo patirties, situaciją matau visiškai kitaip ir suprantu bei kitiems nevengiu priminti, kad kelyje reikia važiuoti taip, jog būtų saugu tiek pačiam, tiek aplinkiniams“, – savo vairuotojo karjeros pradžią prisimena pašnekovas.

Reikia jausti pagarbią greičio baimę

J. Lengvinas pasakoja, kad dalyvavimas įvairaus tipo lenktynėse jam išugdė pagarbią greičio baimę, dėl kurios dingo noras pasipuikuoti ar „pasimatuoti“ su kitais eismo dalyviais ten, kur to daryti nereikėtų.

„Nuo tada, kai pradėjau važinėti motociklais, vengiau ir net bijojau „britvų“, tačiau pažinties akimirka neišvengiamai atėjo – Stambulo F1 trasoje turėjau progą vienas pirmųjų išbandyti sportiškąjį „CFMOTO 450SR“ motociklą.

Kadangi tai sąlyginai negalingas modelis, sutikau važiuoti į bandymus, bet kad nebūtų per lengva, trasoje pliaupė lietus, o motociklai buvo apauti sausam orui skirtomis padangomis“, – kalba jis.

Žurnalistas sako, kad tądien buvo labai gera proga pasitikrinti ir palyginti brandaus vairuotojo mintis su tomis, kurios būtų kilusios vos išsilaikius vairuotojo pažymėjimą.

„Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad 450 kubinių centimetrų motociklas nebus greitas, spidometro skaičiai labai greitai perkopdavo 100 ir sparčiai artėdavo prie dviejų šimtų kiekvienoje tiesiojoje. 

Testai vyko važiuojant grupėmis ir jau po kelių posūkių pamačiau, kad esu lėčiausias. Jei ant to motociklo būčiau sėdėjęs tuomet, kai vos gavau savo vairuotojo pažymėjimą, būčiau iš visų jėgų bandęs neatsilikti ir, įvertinęs savo tuometinius sugebėjimus, abejoju, ar būčiau sėkmingai pravažiavęs visus dvidešimt ar daugiau ratų, kiek tądien teko įveikti“, – pripažįsta J. Lengvinas.

Derėtų pradėti nuo mažiau galingų modelių

Branda ir suvokimas, teigia pašnekovas, leido nustumti ego ir leisti sau būti paskutiniam, tačiau saugiai mėgautis važiavimu.

„Būtent tai ir yra svarbiausia suvokti kiekvienam jaunuoliui, sėdančiam ant motociklo: elgtis kelyje reikia save visada šiek tiek nuvertinant, o jokiu būdu ne pervertinant – peržengus savo sugebėjimų ribą, pasekmės dažniausiai būna skaudžios“, – įsitikinęs žurnalistas.

Taip pat, anot pašnekovo, reikėtų pradėti nuo mažesnės galios modelių – jau minėtas „CFMOTO 450SR“ yra puikus variantas norintiems sportinio motociklo, taip pat pasaulyje itin išpopuliarėjo vidutinio galingumo „adventure“ tipo modeliai, tokie kaip „Honda NX500“, naujai pristatytas „BMW F450 GS“ ar pasaulinės sėkmės susilaukęs „CFMOTO 450MT“.

„Minėti modeliai nebus greičiausi startuojant nuo šviesoforo, tačiau dėl mažesnės galios pasižymi lengvumu ir yra puikiai valdomi, tad pradedantys motociklininkai, pasirinkę mažiau galingus motociklus, neturėtų jaustis, kad kažką praranda“, – pažymi ne vieną dešimtį motociklų išbandęs J. Lengvinas.

Svarbu pasirūpinti savo saugumu

Tęsdamas pasakojimą apie savo patirtį lenktynių trasoje, pašnekovas pamini, kad tinkama apranga leido jam jaustis saugiau ir taip labiau koncentruotis į važiavimą.

„Tokiuose renginiuose, kuriuose galioja padidintos rizikos veiksnys, dalyviams įprastai keliami labai aukšti saugumo reikalavimai. 

Čia buvo būtinas sportinis odinis kostiumas, ilgos pirštinės ir batai. Jaučiausi gerokai saugiau nei su įprasta gatvine striuke, bet tuo pačiu tai man buvo priminimas, kad rizika didelė ir čia – ne vaikų žaidimas. 

Kalbant apie saugumą, net nesvarbu, ar tai patyrę, ar nepatyrę vairuotojai – gera apranga ir šalmas turėtų būti vieta, kur nedaromi jokie kompromisai“, – akcentuoja jis.

Tiesa, nors motociklų aprangos kainos gali siekti tūkstančius eurų, renkantis pirmąjį motociklą galima rasti ir vidutinės klasės, racionaliai įkainotą aprangą, pasižyminčią itin aukštu saugumo lygiu. 

Tokios bendrovės, kaip antai „Finntrail“, „Leatt“ ar „Clover“, siūlo aukštą aprangos apsaugos lygį už prieinamą kainą.