Sausio šildymo sąskaitų šokas: pasitvirtino niūriausios prognozės - kai kur sumos išaugo dvigubai
Štai vilnietė Saulė, gyvenanti nedideliame 33 kv. m ploto vieno kambario bute senos statybos name, stebi drastišką augimą:
- Lapkritis: 43,84 Eur
- Gruodis: 61,54 Eur
- Sausis: 92,78 Eur
Tokia tendencija rodo, kad senų, nerenovuotų namų gyventojai sausio šalčius pajuto skaudžiausiai, o jų išlaidos už vieną kambarį jau priartėjo prie psichologinės 100 eurų ribos.
Kaunas: Renovacija gelbsti ne visus
Kauno gyventojai lygina renovuotų ir nerenovuotų namų skirtumus.
Kol modernizuotų namų gyventojai džiaugiasi 50–70 eurų sąskaitomis už dviejų kambarių butą, senos statybos daugiabučiuose (ypač Šilainiuose ir Dainavoje) už 50 kv. m plotą turi mokėti po 150–180 eurų.
Žmonės piktinasi, kad net ir taupant šilumą bendri namo nuostoliai „suvalgo“ visą naudą.
Klaipėda: Drėgmė ir vėjas didina sumas
Klaipėdiečiai pabrėžia specifines sąlygas – didelę drėgmę ir pajūrio vėjus.
Nors „Klaipėdos energija“ skelbė apie stabilias kainas, galutinės sąskaitos gyventojus nuliūdino dėl išaugusio poreikio džiovinti ir šildyti butus.
Skundžiamasi, kad už 3 kambarių butus senamiestyje sąskaitos peršoko 200 eurų sumą.
Neseniai viename dienraštyje pasirodė kritiškų įžvalgų dėl AB „Klaipėdos energija“ valdymo.
Buvo keliami klausimai dėl bendrovės efektyvumo ir strateginių sprendimų, susijusių su nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) integracija.
Kritikų nuomone, miestas per lėtai išnaudoja atsinaujinančios energijos potencialą, o vartotojai už tai sumoka per galutinę kainą.
Kai kurie klaipėdiečiai rašo skundus, kuriuose kritikuojama lėta renovacijos eiga mieste. Akcentuota, kad senų daugiabučių gyventojai pietinėje miesto dalyje už 3 kambarių butus gauna sąskaitas, siekiančias ir viršijančias 200 eurų.
Kritikuota ir šilumos punktų priežiūra – gyventojai įtarė, kad šiluma name paskirstoma neteisingai.
Buvo keliamas klausimas: jei gyventojai daugiau moka už atliekų tvarkymą, kodėl tai neatsispindi dar pigesnėje šilumoje, gaminamoje iš tų pačių atliekų?
Regionai: Panevėžys ir Šiauliai
Šiaurės Lietuvos portaluose žmonės dalijasi nuotraukomis, kuriose matyti, kad sąskaitos už sausį yra lygiai dvigubai didesnės nei už lapkritį.
Panevėžyje pasipiktinimą kelia ne tik kaina, bet ir tai, kad kai kuriuose rajonuose radiatoriai vos drungni, o sąskaitos – „kosminės“.
Šiauliuose diskusijos verda dėl „gyvatuko“ mokesčio, kuris kartu su šildymu sudaro didžiulę naštą mažas pajamas gaunantiems senjorams.
„Karštis“ socialiniuose tinkluose
„Facebook“ grupėse (pvz., „Kas vyksta Kaune“, „Mūsų Vilnius“) žmonės neslepia sarkazmo:
Gavau sąskaitą ir galvojau, kad čia įmokos už būsto paskolą, bet pasirodo – tik šildymas už sausį“, – rašo vienas internautas.
Dauguma skundų nukreipti ne tik į orus, bet ir į sugrąžintą 21 % PVM tarifą, kuris, žmonių nuomone, buvo įvestas pačiu netinkamiausiu laiku – vidury šalčiausių mėnesių.
Sąskaitos už šildymą patvirtino niūriausias prognozes
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Valdo Lukoševičiaus teigimu, sausio mėnesį gyventojų šilumos sąskaitos, palyginti su pernai, išaugo taip, kaip ir buvo prognozuota – vidutiniškai iki dviejų kartų.
„Kaip planavome didesnį šilumos suvartojimą – apie 60–70 procentų – taip ir išėjo, nors taip pat prisidėjo ir didesnis PVM.
Aišku, kiekviename name ir bute situacija skirtinga, bet vidutiniškai sąskaitos išaugo iki dviejų kartų.
Pavyzdžiui, pagrindiniuose miestuose vidutinė sąskaita už šildymą pernai buvo apie 90 eurų, o dabar – maždaug 135 eurai“, – 15min komentavo V. Lukoševičius.
Kodėl piniginės tuštėja sparčiau?
Pasak ekspertų, pagrindinės tokio šuolio priežastys yra kelios: išaugęs suvartojimas - dėl šaltesnių orų šilumos suvartojimas didėjo apie 60–70 proc.
Sugrįžęs PVM: Prie išaugusių sumų prisidėjo ir vėl pradėtas taikyti pridėtinės vertės mokestis (PVM) šildymui, kuris praėjusiais laikotarpiais buvo kompensuojamas.
Miestų vidurkiai: Pagrindiniuose šalies miestuose vidutinė sąskaita nuo pernykščių 90 eurų pakilo iki maždaug 135 eurų.
Šildymo sąskaitos spaudžia? Kaip gauti kompensaciją ar perskaičiavimą
Lietuvos miestų portaluose pasipylus gyventojų skundams, teisininkai ir socialinės paramos specialistai primena, kad piliečiai turi teisių, kuriomis ne visada pasinaudoja. Štai pagrindiniai būdai, kaip palengvinti finansinę naštą:
1. Būsto šildymo išlaidų kompensacija
Tai pagrindinis įrankis, skirtas net ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims.
Svarbu: Kompensacija priklauso, jei išlaidos šildymui viršija 10 % skirtumo tarp šeimos pajamų ir valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio.
Kur kreiptis? Prašymą galima pateikti el. būdu per spis.lt arba savo savivaldybės socialinės paramos skyriuje. Beje, kompensacija gali būti paskirta atgaline data už praėjusius 2 mėnesius.
2. Jei sąskaita įtartinai didelė: patikrinimo teisė
Jei jūsų kaimynas už tokį patį plotą moka gerokai mažiau, turite teisę reikalauti paaiškinimo:
Kreipkitės į šilumos tiekėją: Reikalaukite detalios informacijos apie pastato suvartotą šilumos kiekį ir jo paskirstymo metodiką.
Namo administratorius / Bendrija: Dažnai didelių sąskaitų priežastis būna nesubalansuota sistema arba gedimai šilumos punkte. Administratorius privalo pateikti ataskaitas apie sistemos priežiūrą.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT): Jei tiekėjas atsisako bendradarbiauti, VERT yra ta institucija, kuri sprendžia ginčus tarp vartotojų ir energetikų.
3. Skolos išdėstymas dalimis
Daugelis šilumos tiekėjų (pvz., „Vilniaus šilumos tinklai“, „Kauno energija“) turi skolos atidėjimo programas.
Jei negalite sumokėti visos sumos iš karto, galima pasirašyti vekselį arba sutartį, pagal kurią sausio sąskaitos mokėjimas išskaidomas per kelis mėnesius (paprastai iki vasaros).
Šaltinis: 15min.lt / ETAPLIUS / LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, VERT.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą