Vėjo energetikos ekspertai aptarė pirmųjų vėjo parkų Baltijos jūroje galimybes: gali kilti iššūkių

Seimas apsispręs dėl antrojo vėjo parko Baltijos jūroje statybų

Seimas antradienį balsuos dėl antrojo vėjo parko Baltijos jūroje statybų be valstybės paramos.

Teigiama, kad šis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas pagreitins Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektros energija ir padės amortizuoti kylančias elektros kainas. 

Antrasis vėjo elektrinių Baltijos jūroje parkas bus statomas be valstybės paramos, projekto įgyvendinimas truks trumpiau, o šalies elektros gamybą jis padidins ketvirtadaliu. Parkas bus statomas už pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje.

Antrasis jūros vėjo parkas padidins vietinę elektros gamybą iki pusės Lietuvai reikalingo kiekio. Elektros perdavimo tinklai yra rezervuoti dviejų jūrinio vėjo elektrinių statybai iki 1,4 GW galios. 

Gautas vystymo mokestis, kurį sumokėtų jūrinio vėjo parko vystytojai, leistų kompensuoti valstybės patirtas papildomas išlaidas skolinantis gyventojų kompensacijoms už elektros energiją.  

Pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną Energetikos ministerija numato paskelbti 2023 metų rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Planuojama, kad 700 megavatų galios vėjo parkas pradės veikti apie 2030-uosius.  

2022 metų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad Lietuva vis dar pasigamina mažiau nei 40 proc. elektros energijos.  

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder