Seimas turėtų priimti 2023 metų valstybės biudžetą, galutinai spręsti dėl PVM lengvatų

Kai kuriems parlamentarams ir Vyriausybei jau daugiau nei mėnesį ginčijantis dėl PVM lengvatų restoranams, kultūrai,  sportui nei atlikėjams Seimas praėjusį ketvirtadienį po svarstymo pritarė, kad 9 proc. tarifas maitinimui, sportui ir atlikėjams būtų pratęstas pusmečiui – iki 2023 metų liepos, kaip siūlė premjerė Ingrida Šimonytė.   

I. Šimonytės pataisas palaikė visa valdančioji koalicija, išskyrus Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską – jis balsavo prieš premjerės pasiūlytą PVM lengvatų variantą. Tuo metu opozicija buvo nepatenkinta, kad nebuvo svarstomos jos atstovų iniciatyvos. 

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį ryte renkasi į neeilinį posėdį, kur dar kartą svarstys tris Laisvės frakcijos, „valstiečių“ ir „darbiečių“ inicijuojamus siūlymus dėl 9 proc. PVM lengvatų.  

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės frakcija maitinimo verslui lengvatinį PVM siūlo taikyti dar vienerius metus – iki 2023 metų pabaigos. Tai, I. Šimonytės skaičiavimais, biudžetui per metus kainuotų 100 mln. eurų.

Opoziciniai „valstiečiai“ siūlo maitinimo įmonėms šį tarifą taikyti neterminuotai.  

Tuo metu „darbiečiai“ siekia, kad iki kitų metų pabaigos 9 proc. PVM tarifas galiotų ir maitinimo verslui, ir atlikėjams, ir sporto renginių bei sporto klubų lankymui.  

Be to, Seimas lapkričio 17-ąją preliminariai pritarė siūlymui neterminuotai 9 proc. PVM taikyti apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir periodiniams leidiniams bei 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.  

Finansų ministrės Gintarės Skaistė anksčiau yra sakiusi, kad 2023-ųjų biudžetas sprendžia geopolitinės įtampos, Rusijos manipuliacijų energetikos rinkoje ir dėl to išaugusių energetikos kainų bei bendros infliacijos problemas. 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen balsavimo išvakarėse BNS teigė, kad kitų metų biudžete išskirtinai daug dėmesio skiriama tiek pajamų didinimui per didesnes neapmokestinamąsias pajamas, tiek išaugusioms kainoms kompensuoti.

„Jis (biudžetas – BNS) ir liberalus, nes nekeliamas nė vienas mokestis, taip pat neįvedami nauji. Taip pat išskirtinis dėl žaliosios linijos ir dėmesio kultūrai. Tai vienas stipresnių biudžetų, net ir vertinant kitus, kur kas ramesnius valstybei metus, be karo ir jo nulemtų energetinių iššūkių“, – BNS teigė ji. 

„Palyginti su praėjusiais metais, visoms sritims skiriama daugiau dėmesio. Jį galime vadinti atsakingu“, – pridūrė Seimo vadovė.  

Jei Seimas galutinai priims biudžetą, kitais metais augs neapmokestinamosios pajamos, minimali alga, pensijos, bazinis pareigūnų atlyginimų dydis.

Numatytos elektros ir dujų kainų kompensacijos ir gyventojams, ir verslui – jos didins biudžeto deficitą. Suplanuotos ir nemažos investicijos į atsinaujinančią energetiką. Visoms šioms priemonėms numatyta iš viso 1,848 mlrd. eurų, žmonių pajamų didinimui – dar 1,58 mlrd. eurų, šalies saugumui – beveik 305 mln. eurų.  

Biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršytų 4,9 proc. BVP.  

Opozicija kritikuoja biudžetą teigdama, kad energijos kainų kompensacijos taikomos neatsižvelgiant į žmonių pajamas ir suvartojimą. Taip pat piktinamasi, kad per mažai didinamos pensijos ir NPD, nes didesnes išmokas „suvalgys“ infliacija.   

Seimui antradienį bus pateiktas Vyriausybės pirmadienį patikslintas biudžeto projektas, taip pat bus balsuojama dėl naujausių maždaug 600 mln. eurų vertės parlamentarų pasiūlymų, kurių daugumai Ministrų kabinetas nepritarė.