„Kalbant apie pilnos apimties projektą – nuo analizės, planavimo iki įgyvendinimo – manyčiau, kad čia mes kalbame ne apie mėnesių trukmės laikotarpius – mes kalbame apie metų trukmės laikotarpius, o kiek tiksliai, nenorėčiau komentuoti, nes pats tebelaukiu atsakymo iš mūsų technologų ir terminalo savininkų“, – interviu BNS sakė „Klaipėdos naftos“ vadovas.
Pasak D. Šilenskio, techniniai terminalo plėtros darbai – išdujinimo įrangos montavimas – galėtų būti atlikti per kelis mėnesius, o per tą laiką, kad dujų tiekimas nenutrūktų, į Klaipėdą galėtų atplaukti išnuomotas kitas dujovežis.
Tuo metu antrasis Baltijos šalyse SGD terminalas, apie kurį svarsto Estija, Latvija ir Suomija, pasak D. Šilenskio, nesudarytų konkurencijos Klaipėdos terminalui.
– Ar „Klaipėdos nafta“ turėjo kažkaip techniškai pasiruošti, kai savaitgalį Lietuva sustabdė dujų importą iš Rusijos?
– Techniškai tikrai kažkokio papildomo pasirengimo ir pasiruošimo nereikėjo.
Terminalas ir visa jo infrastruktūra – tiek kranto, tiek požeminė, tiek pats įrenginys – jau įsigijimo metu buvo skaičiuoti tokiam scenarijui – aprūpinti Lietuvą šalčiausią žiemos dieną visu netgi teoriškai įmanomu dujų poreikiu, įskaitant ir elektros generacijos pajėgumus. Tai terminalas ir jo infrastruktūra iš esmės yra pasiruošę tokiam uždaviniui.
– Dažnas tiek mano, tiek kitų žurnalistų užduodamas klausimas – ar terminalas gali visiškai aprūpinti Lietuvą dujomis?
– Be abejo.
– O kaip dėl kitų šalių?
– Terminalo pajėgumas yra viešai iškomunikuotas – apie 3,75 milijardo kubinių metrų išdujintų ir į tinklą patiektų dujų (per metus – BNS).
Viskas labai priklauso nuo tų šalių vartojimo tam tikru metu. Tai priklauso tiek nuo sezoniškumo, tiek nuo esančių alternatyvų, tiek galbūt nuo tų pačių atsinaujinančių energijos šaltinių generacijos tam tikru laikotarpiu.
Šiandien reikėtų sakyti, gal aš netgi kalbu šiek tiek avansu, kad nuo gegužės pirmosios dienos teoriškai FSRU (plaukiojantis laivas-saugykla su išdujinimo įranga – BNS) „Independence“ terminalas bus sujungtas ne tik su visų Baltijos šalių ir Suomijos, bet ir su Lenkijos rinka.
Jei lygintume vien su Lietuva, Lenkijos rinkos apimtys yra didesnės maždaug dešimt kartų. Todėl atsakymas objektyvus – ne. Jeigu kalbėtume apie visas penkias šalis, tai šito terminalo pajėgumų nepakanka joms visoms aprūpinti.
Bet Baltijos regiono valstybėms šio terminalo pajėgumų veikiant įprastomis sąlygomis turėtų būti pakankamai.
– Baltijos regionas – tai Lietuva, Latvija ir Estija?
– Taip, trys regiono valstybės.
– Tačiau tas maksimalus terminalo pajėgumas, kiek teko aiškintis su kai kuriais ekspertais bei jūsų kolegomis, yra veikiau projektinis, kurį ne visuomet įmanoma pasiekti, nes egzistuoja įvairūs išoriniai veiksniai.
– Technologinis pajėgumas, komercinis prieinamumas – jie iš esmės priklauso nuo daug ko, netgi nuo tų pačių dujų, kurias mes priimame ir išdujiname, kokybės, nes jos, priklausomai nuo šaltinio, skiriasi.
Bet šiandien terminalas veikia išnaudodamas 95 procentus išdujinimo pajėgumų. Kitaip tariant, dirbame maksimaliu režimu – tokiu, koks buvo projektinis.
Tie penki procentai – yra gal tokia teorinė galimybė šiek tiek tą išdujinimo pajėgumą didinti. Bet šiandien veikiame pilnu pajėgumu.
– Kaip minėjote, šalčiausią žiemos dieną, dujų vartojimo piko metu, Klaipėdos SGD terminalas Lietuvą galėtų aprūpinti dujomis. O ar užtektų terminalo pajėgumo Lietuvai, Latvijai ir Estijai kartu?
– Mačiau kolegos iš „Amber Grid“ („Amber Grid“ vadovo Nemuno Bikniaus – BNS) komentarą – nereikėtų šitos infrastruktūros vertinti kaip išimtos iš konteksto.
Mes turėtume vertinti ir tą pačią Inčukalnio dujų saugyklą, kurioje normaliomis sąlygomis prieš žiemos sezoną turi būti užpildyti saugojimo pajėgumai ir taip balansuoti papildomą arba išaugusį dujų poreikį ir šaltomis oro sąlygomis.
– Pasak energetikos ministro, kas mėnesį Klaipėdą pasieks po tris SGD krovinius – tą rodo ir terminalo grafikas. Kam bus skirti šie kroviniai? Ar visi jie bus skirti Lietuvai? Kaip žinia, gegužę vienas iš jų numatytas Lenkijai.
– Taip, nepaneigsiu, kad yra numatytas krovinys Lenkijai. Tačiau mūsų terminalo paslaugomis naudojasi visi klientai, kurių šiandien yra šeši. Tai klientai iš Estijos ir Lietuvos, kurie naudojasi išdujinimo paslauga.
– Klientų iš Latvijos neturite?
– Ne.
– Jeigu klientų iš Latvijos nėra, patikslinkite tam tikrą techninį dalyką – ar tai reiškia, kad latviai negali gauti dujų iš Klaipėdos SGD terminalo?
– Ne, šis terminalas yra vadinamasis laisvos prieigos terminalas. Jūsų klausimas daugiau gal netgi skirtas ne „Klaipėdos naftai“ kaip infrastruktūros operatorei, o klientams, kurie naudojasi terminalu.
Kiek mums yra žinoma, mūsų klientai prekiauja dujomis ir Latvijos rinkoje, jeigu yra toks poreikis. Arba, kitaip tariant, turi galimybę prekiauti toje rinkoje.
Nebūtina būti terminalo naudotoju, kad realiai gautum tas dujas – jų išdujintą kiekį galima įsigyti iš terminalo naudotojo.
– Ar tas krovinys, kuris terminalą pasieks gegužę, bus vienintelis Lenkijai skirtas krovinys šiais dujų metais?
– Tikimės, kad bendradarbiavimas su Lenkija ties tuo kroviniu nepasibaigs. Bet susitarimai tik pakeliui – nesinorėtų jų komunikuoti avansu.
Be abejo, šiomis aplinkybėmis Lenkijai prieiga prie mūsų terminalo pajėgumų yra svarbi.
Taip pat ir mums, kaip terminalo operatoriui, klientas iš Lenkijos irgi yra svarbus. Tačiau bet kuriuo atveju mes pirmiausia siekiame užsitikrinti ir įgyvendinti pagrindinį šito terminalo tikslą – pilnai patenkinti lietuviškų klientų poreikį.
– Kaip dėl kitų dujų metų terminalo pajėgumų – ar yra didelis susidomėjimas? Kaip žinia, šiemet pajėgumai išaugo būtent dėl geopolitinės situacijos.
– Tam yra metodikos, tvarkos, ir mes planuojame birželio mėnesį skelbti ilgalaikiškesnį pajėgumų rezervavimo aukcioną.
Tačiau dar anksti apie tai kalbėti, nes šiuo metu, kiek žinau, vyksta ir viešoji konsultacija šiuo klausimu. Ten jau bus kalbama apie pajėgumų rezervaciją ilgesniems laikotarpiams.
Iš esmės pačios taisyklės bei pati metodika ir apibrėš tas galimybes ir būdą arba, kitaip tariant, parinks klientus ilgesniems ateities laikotarpiams.
– Ministras Dainius Kreivys pirmadienį teigė, jog svarstoma plėsti Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus. Papasakokite apie tai daugiau.
– Šitie svarstymai yra projektinėje, skaičiavimų, techninių galimybių bei galimų terminų įvertinimo stadijoje. Bendras komentaras – tai nėra neįmanomas dalykas.
Kalbant apie pačią technologiją – Brazilijoje esantis mūsų operuojamas terminalas yra lygiai tokio pat dydžio bei išorinių fizinių parametrų.
Nepaisant to, jis turi dvigubai didesnį išdujinimo pajėgumą. Tai iš tikrųjų apibrėžia tie vadinamieji regas trains (išdujinimo įrenginiai, kuriuose SGD paverčiamos gamtinėmis dujomis – BNS). Pastačius papildomą tokį įrenginį galima tą pajėgumą ženkliai padidinti – tai yra tikrai padaromi dalykai.
– Iki kada turėtų būti priimtas sprendimas? Kada žinosime, ar bus išplėsti Klaipėdos SGD terminalo pajėgumai?
– Čia tikriausiai tiktų palyginimas „višta ar kiaušinis“ – ar pirma poreikis ir tuomet darbas, ar pirma papildomų pajėgumų sukūrimas ir tada poreikis. Greičiausiai, kad pirmas variantas ir dėl to papildomo poreikio šiuo metu yra kalbamasi su mūsų klientais ir partneriais.
– Kiek būtų išplėsti terminalo pajėgumai, jei būtų priimtas toks sprendimas?
– Skaičiau spaudoje pasirodžiusį straipsnį, kur ministras kalba apie galimybę praplėsti iki penkių milijardų kubinių metrų nuo dabar esančių 3,75 milijardo.
– Kaip techniškai vyktų pajėgumų plėtra? Kaip greitai jie būtų išplėsti? Ar dėl to nesutriktų Klaipėdos SGD terminalo darbas?
– Mūsų pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra užtikrinti nepertraukiamumą ir galimybę patiekti gamtines dujas į tinklą, į regioną.
Jūsų klausimas susideda iš dviejų dalių: kiek truktų? Pats papildomos įrangos sumontavimas nėra ilgai trunkantis dalykas – tam užtenka mėnesio, dviejų, o gal šiek tiek daugiau. Čia sunku pasakyti, nes, kaip ir minėjau, mes tebesame techninių galimybių analizės stadijoje.
Kalbant apie (dujų tiekimo – BNS) nepertraukiamumą ir mūsų strateginę funkciją tuo laikinu laikotarpiu, kol būtų instaliuojama papildoma įranga, būtų įmanoma laikinai turėti kitą panašaus tipo terminalą prie krantinės ir užsitikrinti gamtinių dujų tiekimą be didelių problemų.
Taip, tai gal yra kažkokie papildomi kaštai, bet tai yra tikrai padaroma.
– Sakote, kitas panašus terminalas – tai reiškia, kad į uostą laikinai atplauktų kitas laivas?
– Taip. Šiuo metu nemažai tokių terminalų vis dar plaukioja jūromis, atlikdami gabenančio dujovežio funkciją.
Ką iš esmės reikėtų padaryti, tai, paprastai tariant, tam laikotarpiui, kol būtų montuojama nauja įranga arba didinami pajėgumai, prie krantinės, kuri yra pakankamai universali, tiesiog laikinai frachtuoti arba nuomoti panašų terminalą, taip užtikrinant dujų tiekimo saugumą ir nepertraukiamumą.
– Jeigu būtų priimtas sprendimas plėsti Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus, ar realu, kad tai būtų padaryta iki kito šildymo sezono? Ar tokie planai orientuoti į ilgesnę perspektyvą?
– Kalbant apie pilnos apimties projektą – nuo analizės, planavimo iki įgyvendinimo – manyčiau, kad čia mes kalbame ne apie mėnesių trukmės laikotarpius – mes kalbame apie metų trukmės laikotarpius, o kiek tiksliai, nenorėčiau komentuoti, nes pats tebelaukiu atsakymo iš mūsų technologų ir terminalo savininkų (Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“ – BNS).
– Ar dėl dabartinės geopolitinės situacijos kaip nors sustiprinta Klaipėdos SGD terminalo fizinė apsauga? Ar galbūt ruošiamasi ją sustiprinti?
– Taip, atitinkamos institucijos, įskaitant ir Lietuvos kariuomenę, deda papildomas pastangas, užtikrinant papildomą suskystintų gamtinių dujų tiekimo iš jūros saugumą. Į detales nenoriu leistis, nes, kaip patys suprantate, čia yra konfidenciali informacija.
– Estija atgaivino diskusijas dėl antrojo Baltijos šalyse SGD terminalo. Ar realu, kad, kaip nori estai, terminalas atsirastų iki metų pabaigos?
– Žinant pakankamai gerai išvystytą Estijos infrastruktūrą – kalbu apie uostus, ir tai, kad jie turi tikrai nemažą kiekį laisvų krantinių, netekus, kaip ir mums, tiek baltarusiškų, tiek rusiškų srautų, tai krantinės klausimas pas juos yra pakankamai lengvai sprendžiamas.
O dėl pasijungimo į jų dujotiekį nuo krantinės – tai nėra didelės apimties projektai. Manau, kad čia yra kelių mėnesių, gal šiek tiek ilgesnės trukmės projektas, jeigu tu pas save turi medžiagas ir žaliavas.
O kalbant apie patį plaukiojantį išdujinimo įrenginį arba terminalą, tai, be abejo, situacija yra dinamiška, ji keičiasi kasdieną.
Tačiau kol kas mes vis dar matome rinkoje keletą išdujinimo įrenginių, kurie nėra iškomunikavę, kad artimiausiu metu jie bus įdarbinti kažkokiame terminale.
Teorinė galimybė tą problemą spręsti greitai tikrai egzistuoja. Kaip tai atrodo praktiškai, čia reikėtų klausti tų pačių estų – mes tik galime pasvarstyti garsiai ir pažiūrėti, kas darosi FSRU rinkoje.
– Kokį poveikį naujas terminalas turėtų Klaipėdos SGD terminalui? Ar jis nebūtų konkurentas?
– Kaip ir minėjau mūsų pokalbio pradžioje – kas yra mūsų rinka? Ar tai yra tik Baltijos valstybės ir Suomija, ar tai yra Baltijos valstybės, Suomija ir Lenkija? Priklausomai nuo šio pasirinkto kampo arba požiūrio, ta rinka gali svyruoti nuo maždaug 32–34 milijardų kubinių metrų iki, jeigu žiūrėsime minimaliai į Lietuvos poreikius (...), apie 2,4 milijardo kubinių metrų.
Tai labai platus laukas, labai didelė rinka ir tas pats pajėgumų padidinimas yra ne veltui svarstomas.
Manau, kad ne mes vieni matome, bet ir daugelis tiek Europoje, tiek pasaulyje mato, kad radikaliai pasikeitus geopolitinei situacijai, mes atgal negrįšime ir tikrai turime išmokti gyventi savarankiškai bei užsitikrinti energetikos resursų tiekimą apeinant rusiškus tiekėjus.
Aš asmeniškai nemanau, kad papildomos infrastruktūros atsiradimas galėtų sukurti mums konkurenciją. Atvirkščiai – aš manyčiau, kad tai galėtų sukurti papildomą naudą visam regionui ir gal netgi padidinti likvidumą.
Tų pajėgumų, tikrai objektyviai reikia pripažinti, šiandien trūksta, norint patenkinti visų poreikius šalčiausią žiemos dieną ir esant blogiausiai teorinei įmanomai situacijai – pilnam dujų tiekimo iš vamzdžio atjungimui.
– Ačiū už pokalbį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą