Skubėti ar laukti? Ekspertai perspėja apie nematomą riziką NT rinkoje
Ekspertai įspėja: sprendimai, kurie šiandien atrodo palankūs, gali greitai atsigręžti didesnėmis įmokomis ir finansiniu spaudimu, jei pasaulio ekonomika vėl pakryptų netikėta linkme.
Ar tikrai dabar palankiausias metas pirkti nekilnojamąjį turtą?
Gyventojų antplūdis į finansų institucijas sutapo su pirmosiomis antroje pensijų kaupimo pakopoje sukauptų lėšų išmokomis. Norą trauktis iš pensijų fondų jau pareiškė daugiau kaip trečdalis dalyvių.
Prognozuojama, kad per dvejus metus iš pensijų kaupimo sistemos gali pasitraukti nuo pusės iki dviejų trečdalių iš daugiau kaip 1,4 mln. dalyvių. Atitinkamai sumažėtų ir pensijų fonduose šiuo metu sukauptas maždaug 10,6 mlrd. eurų turtas.
Neabejojama, kad dalis šių pinigų bus įlieta į NT rinką.
Šias prognozes atspindi išaugęs būsto paskolų skaičius. Lietuvos banko duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius Lietuvoje išduota naujų būsto paskolų už 558,7 mln. eurų, arba 24 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Vis dėlto būsto paskolas planuojančius imti gyventojus ekspertai įspėja įsivertinti, ar jie pajėgs mokėti šimtais eurų didesnes įmokas bankams, jeigu dėl karo Irane vėl užsisuktų infliacijos spiralė.
Banke – klientų antplūdis
Lietuviško kapitalo „Urbo“ bankas antrą savaitę iš eilės kasdien sulaukia apie 25 proc. daugiau būsto paskolų paraiškų, palyginti su kovo mėnesio dienos vidurkiu.
„Kiek šių paraiškų konvertuosis į realius sandorius, dar negalime pasakyti – paprastai būsto pirkėjai atsakingai renkasi ilgalaikio kreditavimo pasiūlymus, neskubėdami analizuoja skirtingų kredito įstaigų pasiūlymus. Be to, neaišku, ar suaktyvėjimas būsto kreditų rinkoje tęsis ilgesnį laiką.
Tad apie galimą karštymetį gyvenamojo NT rinkoje signalizuoti būtų per anksti. Vis dėlto jau akivaizdu, kad atgautos pensijų fondų lėšos turi įtakos sujudimui būsto paskolų rinkoje“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Labiausiai veikia „kalbos“
Ekspertai pastebi, kad nekilnojamojo turto rinkai ir kainoms didelę įtaką nuo praėjusių metų vidurio darė vien lūkestis, kad nemaža dalis iš pensijų fondų atsiimtų pinigų bus nukreipta būstui įsigyti.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tai vadina „skubos nieko nelaukti ir pirkti efektu“, kurį skatina baimė, kad balandžio mėn. į NT rinką įsilies didelė suma pinigų, ir rugpjūčio 1 d. įsigaliosiantys Atsakingo skolinimo nuostatų padariniai.
„Tai reiškia, kad tie gyventojai, kurie kažkada būtų įsigiję būstą vėliau, siekė ir siekia paankstinti sprendimą įsigyti būstą iki pavasario, o pardavėjai antrinėje rinkoje atitinkamai neskubėjo parduoti galvodami, kad būstas brangsta ir dar šiemet bus brangesnis“, – aiškino ekonomistas.
T. Povilauskas pastebėjo, kad pirminėje rinkoje NT vystytojai matė, kad paklausa yra stipri, todėl nesikuklino kelti kainų. Tokiu būdu suveikė standartiniai paklausos ir pasiūlos veiksniai, kai trumpu laikotarpiu ūgteli paklausa, o pasiūla sumažėja, matome kainų augimą.
Stabdo sumažėję pardavimai
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indeksas (OHBI) rodo, kad butų kainos Lietuvos didmiesčiuose per metus išaugo 12,5 proc. ir tai yra didžiausias metinis kainų augimas nuo 2023 m. birželio.
Kita vertus, vienodas būsto kainų metinis augimas šių metų vasario ir kovo mėn. galimai rodo, kad mažėjant pardavimams kainų kilimas pradeda išsikvėpti.
OHBI užfiksavo, kad metinis butų kainų augimas Lietuvos didmiesčiuose tiek vasario, tiek kovo mėn. siekė 12,5 proc. Tuo metu butų pardavimai Lietuvoje lėtėja. Registrų centro duomenimis, vasarį įsigyta 6,2 proc. mažiau butų, o kovą – 7,5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Per metus (2026 m. kovo mėn. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai) butų Vilniuje augo 11,7 proc., Kaune – 15,8 proc., Klaipėdoje – 11 proc., Šiauliuose – 12,3 proc., Panevėžyje – 12,2 proc.
Vidutinė kvadratinio metro kaina kovo mėn. Vilniuje sudarė 2995 eurus, Kaune – 2137 eurus, Klaipėdoje – 1944 eurus, Šiauliuose – 1317 eurų, Panevėžyje – 1290 eurų.
„Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis teigia, kad vasario ir kovo mėn. butų pardavimo duomenys rodo, jog po pusantrų metų trukusio augimo rinka pasiekė piką ir ima ryškėti pirmieji aktyvumo lėtėjimo požymiai.
Vėl kyla palūkanų normos
Savo ruožtu „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius pastebi, kad gyventojų entuziazmą įsigyti naują gyvenamąjį būstą gali prislopinti kylantis tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“.
„Euribor“ – vidutinė tarpbankinė palūkanų norma, už kurią Europos bankai skolina lėšas eurais vieni kitiems, – yra svarbiausias kintamųjų palūkanų rodiklis būsto ir verslo paskoloms, tiesiogiai darantis įtaką mėnesio įmokų dydžiui.
Lietuvoje galioja praktika, kad mėnesinės įmokos, atsižvelgiant į „Euribor“ dydį, nustatomos du kartus per metus.
Tad priklausomai nuo to, kuriuo metų laiku yra paimta paskola, mėnesio įmokos bankų klientams jau padidėjo arba didės artimiausiu metu.
Nuo 2024 m. balandžio vidurio iki š. m. kovo pradžios 6 mėn. „Euribor“ rodiklis svyravo tarp 2 proc. ir 2,2 proc., tačiau prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir naftos kainų krizei „Euribor“ pradėjo lipti į viršų ir šiuo metu jau perkopė 2,4 proc.
Prasta žinia turintiems būsto paskolą
Šoktelėjusi tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“, pagal kurią išduodama dauguma Lietuvoje išduodamų būsto paskolų, jau didina gyventojų mėnesines įmokas bankams, nors skolininkai dar nepatyrė šoko kaip prieš dvejus metus, kai „Euribor“ buvo beveik dvigubai didesnis.
Vis dėlto karas Irane šiuos prisiminimus gali paversti realybe. Mat net ir nedidelis palūkanų augimas didina finansinę naštą namų ūkiams ir gali turėti įtakos šiuo metu įkaitusios būsto rinkos trajektorijai.
Augančios įmokos jau yra juntamos, tačiau kol kas daugumai gyventojų jos neturėtų sukelti šoko, prisiminus, kad prieš dvejus metus „Euribor“ palūkanų normos siekė 4 proc.
Parengta pagal Alfa.lt
Rašyti komentarą