Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta" paskelbė konkursą ir laukia pasiūlymų įsigyti kitą.
Tačiau tokio pat dydžio kaip ir „Independence", nors visi jau dešimtmetį keikiasi, kad terminalą pasistatėme per brangų ir per didelį.
Ekspertus tokie planai šokiruoja
Kaip skelbia „Klaipėdos nafta", konkurso rezultatai parodys, ar rinkoje yra geresnių alternatyvų nei įsigyti „Independence", kaip numatyta 2012 metais sudarytoje SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu nuomos, priežiūros ir valdymo sutartyje su Norvegijos kapitalo bendrove „Höegh LNG".
Ši sutartis baigia galioti 2024 m. pabaigoje. Kokį laivą-saugyklą įsigyti, Lietuva turi nuspręsti iki 2022 m. gruodžio. O sprendimą laivą nebe nuomotis, o įsigyti prieš pustrečių metų priėmė Seimas.
Nori galingo
„Orientacinis laivo-saugyklos dydis turėtų būti ne mažesnis nei 150 tūkst. kub. m (palyginti, dabartinis laivas-saugykla yra 170 tūkst. kub. m).
SGD terminalo naudotojai tikisi, kad ir kiti laivo-saugyklos parametrai bus ne prastesni nei dabartinio „Independence", - pareiškė „Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Darius Šilenskis, o tos pačios įmonės komercijos direktorius Mindaugas Navikas sako, kad pageidaujama, jog laivo dydis būtų toks pat, kaip „Independence".
Kam reikia tokio milžino, jei ekspertai aiškina, jog dabartinis terminalas yra per milžiniška našta, nes yra per didelis?
Anot energetikos ministro Dainiaus Kreivio, didės dujų paklausa, nes Lenkija atsisako anglimi kūrenamų jėgainių ir pereina prie dujinių, todėl ketina dujas pirkti iš Lietuvos.
Esą net „Independence" dydžio laivo pajėgumų neužteks visiems poreikiams patenkinti. Be to, neva ir Ukraina pirks dujas per Klaipėdą, jei, nutiesus „Nord Stream 2", neteks „Gazprom" dujų. Todėl reikia didelio laivo.
Už vieną - kaip už tris
Tokie užmojai šiurpina Seimo narį Artūrą Skardžių, kuris užpraeitoje kadencijoje vadovavo laikinajai parlamentinei komisijai, tyrusiai Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikų energetines aferas.
„Independence" nuomos sutartyje nurodyta suma, už kiek mes, nuomojęsi 10 metų ir už nuomą sumokėję tiek, kiek kainuotų du laivai, galėsime „Independence" įsigyti - be jokio konkurso maždaug už pusę jo kainos.
Tad jį pirkdami iš viso sumokėtume kaip už pustrečio laivo.
O jei pirksime tokio pat dydžio naują laivą, niekas jo už pusę kainos neparduos, tad iš viso būsime sumokėję jau kaip už tris laivus.
Tai - žmonių smaugimas, neatlaikantis jokios verslo logikos. A.Kubiliaus Vyriausybės, sudariusios sutartį su „Höegh LNG", logika buvo ta, kad nereikia skaičiuoti, nes už viską sumokės Lietuvos žmonės - tiek šilumos, tiek dujų, tiek elektros vartotojai.
Reikia greičiau atsikratyti šių pančių, kad, prisidengiant energetiniu saugumu, jie ir toliau nebebūtų melžiami", - piktinosi A.Skardžius.
Parlamentaras mano, kad nauja afera sugalvota neatsitiktinai.
„Jei pirktume „Independence", mokėtume perpus pigiau nei už naują laivą. Laivas-saugykla tarnauja 10 metų, vadinasi, „Independence" tarnautų dar 30, nes 10 būtų jau ištarnavęs. Įtariu, kad Energetikos ministerija ir ministras D.Kreivys nori, kad kažkas uždirbtų iš naujo konkurso ir kad „Höegh LNG" uždirbtų.
Nes dabar pagal sutartį su Lietuva norvegai privalėtų mums parduoti laivą už pusę jo kainos be jokio konkurso.
O jei mes šios teisės atsisakysime, kitiems jie galės parduoti gerokai brangiau", - dėstė A.Skardžius.
Kokią sumą Lietuva galėtų išleisti naujam laivui, neskelbiama, o laivą „Independence" korėjiečiai norvegų įmonei pastatė už, pasak A.Skardžiaus, 250 mln. JAV dolerių.
Komentuoja Nepriklausomas energetikos ekspertas Prof. Vidmantas JANKAUSKAS:
„Tai, kad oficialiame pranešime „Klaipėdos nafta" teigia, jog orientacinis laivo-saugyklos dydis turėtų būti ne mažesnis nei 150 tūkst. kub. m, o viešai šneka, kad jis turi būti ne mažesnis nei „Independence", esmės nekeičia.
Ar 150 tūkst., ar 170 tūkst. kubinių metrų - juk tai praktiškai tas pats.
Didelio skirtumo nėra. Reikėtų kalbėti apie žymiai mažesnį laivą, o ne 20 tūkst. kubų mažesnį.
Patys politikai pripažįsta, kad su „Independence" buvo padaryta klaida ir įsigijome per didelę bei per brangią saugyklą.
Dabar skubėti nereikia, laiko turime į marias. Tai kam toks dydis? Atseit dujas norės pirkti lenkai, todėl reikia didelio laivo. Tačiau neturime jokių garantijų, jog tikrai pirks.
Todėl su milžinišku laivu ir vėl liktume ant ledo", - kalbėjo V. Jankauskas.
Jis sutinka su ministro D. Kreivio teiginiu, kad lenkai dujų vartojimą didina ir dar didins smarkiai.
„Tačiau jie turi vieną didelį dujų terminalą prie Vokietijos sienos, tiesia dujotiekį iš Norvegijos per Daniją. Ir dar svarsto variantą prie Gdansko statytis dar vieną terminalą, per kurį importuotų dujas.
Tad garantijos, kad jiems reikės dar ir iš Lietuvos pirkti, nėra jokios.
Dujų vartojimas didės tik tose šalyse, kurios turi daug anglimi kūrenamų jėgainių, nes jos palaipsniui dėl žaliojo kurso turės būti uždaromos Lenkijoje, Vokietijoje, kurios pereina prie dujinių jėgainių.
Tačiau tolimesnėje perspektyvoje po 2030-ųjų akivaizdu, kad įprastinių dujų poreikis vis mažės, nes dėl žaliojo kurso bus pereinama prie „žaliųjų" dujų: vandenilio ar kažko panašaus, ką gamins vėjo ar saulės elektrinės. Kitaip tariant, dujos
bus nebe iškastinės, o gaminamos, iškastinių poreikis vis mažės. Todėl prieš perkant milžinišką laivą reikia galvoti apie tolimesnę perspektyvą", - įspėjo profesorius.
Energetikos ekspertas sako, kad didžiausia problema, jog mūsų politikai nesikalba su kaimynais.
„Latviai, estai ir suomiai jau susitarė dėl bendros dujų rinkos, o mes likome nuošalyje.
Vis per tą SGD laivą. Mes norėjome, kad kaimynai, pirkdami iš mūsų dujas, mokėtų ir už laivo išlaikymą, o jie nenorėjo. Todėl nežinau, ar ir su lenkais nebus tas pats.
Jau dabar „Independence" pajėgumų neišnaudojame, tačiau vis tiek norime bristi į tą pačią upę.
Neišnaudojame, nes kartais Lietuvos verslui pigiau pirkti „iš vamzdžio". Kam tada jiems pirkti iš terminalo?
Kažkiek iš terminalo perka latviai.
Tačiau koks čia „biznis", kai perparduodame dujas, bet vieni mokame už laivo išlaikymą?
Vis tiek einame į minusą, todėl sunku suvokti, kam reikalingas didesnis naujas laivas. Net jei lenkai pirktų iš mūsų dujas, vis tiek neuždirbtume.
O Lietuvoje beveik niekas dujų nebevartoja. Lieka tik „Achema", suvartojanti pusę visų Lietuvos dujų", - konstatavo V.Jankauskas.
Tuo pačiu jis priminė, kad „Achema", kai jai dar vadovavo anapilin jau išėjęs Bronislovas Lubys, Vyriausybei siūlė pati pastatyti dujų terminalą ir Lietuva taip būtų išvengusi šimtamilijoninių išlaidų.
„Tačiau Vyriausybė atkirto, kad dujos yra nacionalinis, strateginis interesas, negali jo patikėti privatininkams.
Tada B.Lubys Vyriausybei pasiūlė projektą vykdyti kartu, metantis per pusę.
Tačiau irgi netiko. Todėl valstybė viską užsikrovė sau", - priminė prof. V.Jankauskas.
Dainius Kreivys
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą