Švedijos bankas nekomentuoja viešai mestų kaltinimų, kad diskriminuoja klientus Lietuvoje

Nepaisant to, kad kiekvienoje šalyje bankai taiko daugmaž vienodas paskolų sąlygas ir kainodarą.

Tačiau vienas bankas Lietuvoje savo klientus vertina kitaip nei klientus Latvijoje ir Estijoje ir dėl to sulaukė negailestingos kritikos.

Politikai finansų instituciją apkaltino savo klientų Lietuvoje diskriminavimu bei pažėrė įtarimų, kad tai yra kerštas už Seimo priimtą bankų solidarumo mokestį.

Politikų pyktį sukėlė „Swedbank“ taikomos sąlygos klientams Lietuvoje, besiskiriančios nuo tų, kurias bankas siūlo savo klientams Latvijoje ir Estijoje.

„Swedbank“ Estijoje ir Latvijoje ateinančius dvejus metus naujos paskoloms netaikys banko maržos leisdamas klientams šiose šalyse sutaupyti kelis tūkstančius eurų.

Tačiau Lietuvoje tas pats bankas klientams nulinės maržos naujoms paskoloms nesiūlo – esą konkurencinės sąlygos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse skiriasi.

Atsižvelgia į „konkurencinę aplinką“

„Swedbank“ teigimu, kiekvienoje iš Baltijos šalių įgyvendinamos skirtingos kampanijos, atsižvelgiant į konkrečios šalies konkurencinę aplinką, vartotojų lūkesčius, sezoniškumą ir kitus veiksnius.

Kiekvienoje iš Baltijos šalių įgyvendinamos skirtingos kampanijos, atsižvelgiant į konkrečios šalies konkurencinę aplinką.

„Nulinės banko maržos naujoms būsto paskolų sutartims šiuo metu nesiūlome, tačiau aktyviai stebime ir analizuojame situaciją būsto paskolų rinkoje“, – Alfa.lt teigė banko atstovas Saulius Abraškevičius.

Pasak jo, „Swedbank“ šiuo metu „Lietuvoje tvariems klientų pasirinkimams skatinti turi kitų pasiūlymų“, pavyzdžiui, specialią finansavimo produktų kainodarą, nuolaidas sutarties sudarymo mokesčiui, įvairius partnerių pasiūlymus.

Nulinės banko maržos naujoms būsto paskolų sutartims šiuo metu nesiūlome.

„Swedbank“ neatsakė į portalo prašymą plačiau pakomentuoti, kokią banko maržą naujoms paskoloms „Swedbank“ taiko trijose Baltijos šalyse bei kuo skiriasi paskolų išdavimo sąlygos ir kainodara kiekvienoje Baltijos šalyje.

Kaltina diskriminacija ir kerštu

Lietuvos socialdemokratų partija teigia, kad „Swedbank“, taikydamas blogesnes sąlygas Lietuvos klientams, juos diskriminuoja ir esą tokiu būdu keršija už Seimo priimtą bankų solidarumo mokestį.

„Swedbank“ viešai mestų kaltinimų nekomentuoja.

„Turėkite sąžinės, kodėl diskriminuojami Lietuvos žmonės?“ – viešai į banką kreipėsi politikai.

Turėkite sąžinės, kodėl diskriminuojami Lietuvos žmonės?

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos išplatintame pareiškime teigiama, kad „Swedbank“ Lietuvoje nesiūlo palengvinimų, kuriuos siūlo klientams Estijoje ir Latvijoje – naujoms paskoloms laikinai netaikyti banko maržos ir tokiu būdu leisti besiskolinantiems žmonėms sutaupyti net kelis tūkstančius eurų.

„Socialdemokratai beldžiasi į bankininkų sąžinę“, – teigiama pareiškime.

Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas socialdemokratas Gintautas Paluckas įtaria, kad, Lietuvos žmonėms siūlydami blogesnes sąlygas negu latviams ir estams, „Swedbank“ šitaip keršija už neseniai Lietuvoje priimtą solidarumo mokestį, kurį turės susimokėti viršpelnius susikrovę bankai.

Anot G. Palucko, tai taip pat rodo, kad bankas nesugeba įsijausti į sunkią Lietuvos visuomenės padėtį.

„Mano nuomone, tai – diskriminacija, kurią sunku paaiškinti sveiko proto argumentais. Ne tik „Swedbank“, bet ir kiti bankai praleidžia gerą progą pademonstruoti solidarumą su visuomene, kai bankų pelnai kyla kaip ant mielių, o žmonės moka vis didesnes palūkanas dėl Europos Centrinio Banko keliamų palūkanų normų“, – komentavo parlamentaras.

Gintautas Paluckas: mano nuomone, tai – diskriminacija, kurią sunku paaiškinti sveiko proto argumentais.
Dainius Labutis/ELTA

G. Palucko teigimu, „Swedbank“ klientų Lietuvoje skriaudimas tuo metu, kai latviams ir estams siūloma netaikyti banko maržos ir tokiu būdu leisti besiskolinantiems žmonėms sutaupyti kelis tūkstančius eurų, yra diskriminacija, be to, rodo, kad bankas nesuvokia žmonių padėties.

„Kosminės palūkanos ardo šeimų finansus, žmonės jau neįsivaizduoja, kas bus rytoj“, – įspėjo G. Paluckas.

Nesupranta, ką bankas stebi

„Swedbank“ atstovui pareiškus, esą situacija bus „analizuojama“ ir „stebima“, G. Paluckas sakė nesuprantantis, ką bankas stebi.

„Ką čia reikia analizuoti ir stebėti? „Swedbank“ atstovas spaudai, reaguodamas į situaciją, tiesiai šviesiai pasakė, kad bankas nieko nedaro ir nesiruošia daryti. Man nesuvokiamos jų priežastys. Panašu, kad bankas nenori apie tai kalbėti. Galbūt tai – kerštas už solidarumo mokestį, kurį turės mokėti bankai, susižėrę gražaus pelno dėl kylančių palūkanų. Toks, žinote, mėginimas nubausti Lietuvos gyventojus. Tai būtų itin primityvus ir žemas elgesys. Vengimas paaiškinti Lietuvos visuomenei, kas vyksta, rodo menką organizacijos kultūros lygį“, – piktinosi G. Paluckas.

Galbūt tai – kerštas už solidarumo mokestį, kurį turės mokėti bankai, susižėrę gražaus pelno dėl kylančių palūkanų.

Alfa.lt primena, kad Seimo priimtas ir prezidento šią savaitę pasirašytas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas numato, kad per ateinančius trejus metus šalies komerciniai bankai turės sumokėti apie 410 mln. eurų bankų solidarumo mokestį. Gautos lėšos bus skiriamos karinės ir civilinės reikšmės infrastruktūros projektams priimančiosios šalies paramai užtikrinti.

Šis finansavimo poreikis padidėjo dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų geopolitinės situacijos, sukeltos Rusijos Federacijos pradėto karo Ukrainoje.

Solidarumo mokesčiui nepritarianti Lietuvos bankų asociacija (LBA) savo ruožtu teigia, kad skubotai sukurtas įstatymas pažeidžia Konstituciją ir ignoruoja bankus prižiūrinčio ECB įvardytas grėsmes. Be to, projektas esą Seimui teikiamas jo nesuderinus su Europos Komisija.

LBA vertinimu, įstatymu nustatomas selektyvus dalies vieno sektoriaus įmonių apmokestinimas prieštarauja ir Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, pažeidžia valstybės pagalbos taisykles bei griauna valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse.

Patrauklu, bet abejotina

Alfa.lt domėjosi, ar kiti šalies bankai planuoja tam tikrą laikotarpį Lietuvoje netaikyti maržos naujai išduodamoms būsto paskoloms, taip pat ar jų siūlomos paskolų išdavimo sąlygos klientams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje skiriasi.

Atsakydama į tai, visose trijose Baltijos šalyse veikiančio „Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė atkreipė dėmesį, kad būsto paskolos paprastai imamos ilgam laikotarpiui – vidutiniškai 24–25 metams, todėl vienų ar kitų sąlygų poveikį reikėtų vertinti ilguoju laikotarpiu.

„Banko maržos netaikymas vienus ar dvejus metus gali atrodyti patraukliai, tačiau reikėtų įvertinti maržos dydį visus likusius paskolos grąžinimo metus. Trumpalaikės lengvinančios sąlygos gali neatsverti įprastųjų, taikomų visą sutarties laikotarpį“, – Alfa.lt sakė O. Kazanavičienė.

Pasak jos, „Luminor“ banko klientai gali pasirinkti patraukliausią „Euribor“ laikotarpį – 3, 6 ar 12 mėnesių. O nerimaujantys dėl neapibrėžtumo rinkoje ir palūkanų augimo gali rinktis ir terminuotai nekintančias palūkanas laikotarpiui iki penkerių metų.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominė situacija yra skirtinga, klientai turi skirtingus poreikius dėl nekilnojamojo turto.

„Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominė situacija yra skirtinga, klientai turi skirtingus poreikius dėl nekilnojamojo turto – vieni linkę pirkti individualius namus, kiti – butus, vienur populiaresni naujos statybos tvarūs būstai, kitur daugiau perkama antrinėje rinkoje, todėl ir būsto paskolų suteikimo sąlygos šiek tiek skiriasi. Tačiau iš esmės jos yra ganėtinai panašios – neturime jokių ypatingų sąlygų, kurias suteiktume tik vienos šalies klientams“, – tikino O. Kazanavičienė.

Atsižvelgia į šalies specifiką

SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė mano, kad skaičiuoti reikėtų ne vien pirmųjų metų išlaidas, bet ir visas išlaidas per 30 metų ar kitą laikotarpį, kuriam skolinamasi.

„Paskola yra svarbus ir ilgalaikis įsipareigojimas, todėl būsto paskolą ketinantiems imti klientams rekomenduotume apskaičiuoti bendrą kredito kainos metinę normą, kad galėtų įsivertinti įvairių galimų pasiūlymų naudą“, – Alfa.lt teigė E. Dovbyšienė.

SEB banko siūlomos paslaugos iš esmės yra panašios visose Baltijos šalyse.

Norintiems gyventi tvariau ir besidairantiems naujo būsto gyventojams SEB bankas Lietuvoje siūlo žaliąją būsto paskolą, skirtą palankesnėmis sąlygomis įsigyti aukščiausio energinio efektyvumo būstą, kai palūkanų normos marža nuo 1,65 proc. yra taikoma visam paskolos laikotarpiui.

Pasak E. Dovbyšienės, SEB banko siūlomos paslaugos iš esmės yra panašios visose Baltijos šalyse, tačiau konkrečios būsto paskolų sąlygos yra nustatomos atsižvelgiant į kiekvienos šalies rinkos specifiką, konkurencinę aplinką, klientų poreikius.

Trijose Baltijos valstybėse veikiantys bankai teigia, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos finansų rinkos yra savitos, ekonominė situacija ir klientų poreikiai – skirtingi . BNS foto

Maržą taiko kaip anksčiau

Šiaulių bankas jokių konkrečių sprendimų dėl maržos netaikymo šiuo metu neturi.

„Visų produktų kainodara yra nuolatos stebima ir prižiūrima, vertinama rinkos situacija ir konkurencingumas“, – Alfa.lt sakė Šiaulių banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė.

Banko atstovė atkreipė dėmesį, kad, kylant palūkanų normoms, Šiaulių bankas reaguoja į situaciją ir kelia indėlių palūkanas.

„Laikomės strategijos išsiskirti iš kitų Lietuvoje veikiančių bankų aukštomis indėlių palūkanų normomis, todėl laipsniškai jas geriname“, – teigė M. Rožytė.

Visų produktų kainodara yra nuolatos stebima ir prižiūrima, vertinama rinkos situacija ir konkurencingumas.

Į Alfa.lt prašymą nurodyti, kiek Šiaulių bankui kainuos Seimo patvirtintas bankų solidarumo mokestis, M. Rožytė atsakė, kad nors įstatymas priimtas, dar nėra pateiktų jokių jo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų, todėl esą lieka daug atvirų klausimų dėl mokesčio skaičiavimo.

„Šiandien apskaičiuoti Šiaulių bankui tenkančio mokesčio įtakos negalime, bet pritaikę tam tikras prielaidas manome, kad Šiaulių bankui tenkantis laikinasis mokestis galėtų sudaryti nuo 0 iki 10 mln. eurų sumą“, – teigė M. Rožytė.

„Luminor“ bankas šiuo metu dar atlieka vertinimą, koks bus naujojo įstatymo poveikis, todėl atsakymo nepateikė.

SEB banko valdybos narė E. Dovbyšienė sakė, kad šio banko finansiniai rezultatai dar nėra audituoti, todėl prognozės dėl mokesčio bankas pateikti negali.

„Swedbank“ ir Medicinos bankas galimo „solidarumo mokesčio“ dydžio iš viso nekomentavo.

Netaikys vienus metus

Lietuvoje būsto paskoloms nulines palūkanas dabar taiko vienintelis Medicinos bankas, teigiantis, jog tai daro solidarizuodamasis su visuomene.

Europos Centriniam Bankui (ECB) pakėlus palūkanas ir paskoloms pabrangus, Medicinos bankas neseniai priėmė sprendimą iki šių metų pabaigos būsto paskolą imantiems klientams 12 mėnesių netaikyti banko maržos. Bankas pabrėžia, jog tai unikalus sprendimas Lietuvoje – iki šiol to dar nėra buvę.

Medicinos bankas, siekdamas solidarizuotis su visuomene, priėmė sprendimą taikyti nulinę banko maržą naujų būsto paskolų gavėjams.

Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška komentavo, kad rinkai palūkanų kėlimas padarė apčiuopiamą įtaką: finansinė našta padidėjo nekilnojamojo turto įsigijimui anksčiau pasiskolinusiems vartotojams, o dalis besidominčių naujomis paskolomis linkę nuo įsipareigojimų susilaikyti ar vėlesniam laikui atidėti būsto pirkimą, jo įrengimą ar remontą.

„Atsižvelgdamas į tai, kad palūkanų pokytis juda augimo kryptimi, Medicinos bankas, siekdamas solidarizuotis su visuomene, priėmė sprendimą taikyti nulinę banko maržą naujų būsto paskolų gavėjams, kurie nuspręs sudaryti būsto paskolos sutartį eurais“, – sakė J. Ivaška.

Medicinos banko sprendimas taikyti nulinę maržą 12 mėn. galios visiems klientams, kurie iki šių metų pabaigos pasirašys būsto paskolos sutartis.

„Bankas pasirengęs mažinti finansinę būsto pirkėjų naštą savo sąskaita, jiems minėtą laiką palikdamas mokėti tik 6 mėnesių EURIBOR. Banko marža būtų pradėta skaičiuoti tik po metų nuo sutarties sudarymo ir tai bus numatyta kiekvienoje naujoje būsto paskolos sutartyje“, – aiškino J. Ivaška.

Tokį sprendimą banką paskatino priimti ne tik solidarizavimasis su sunkumų patiriančiais klientais, bet ir šiuo metu būsto rinką apėmęs sąstingis.

„Matome, kad sandorių aktyvumas yra prislopęs, pirkėjai abejoja, laukia. Tai ne pirmas kartas, kai Medicinos bankas inicijuoja ar jungiasi prie visuomenei aktualių iniciatyvų. Koronaviruso pandemijos metu taikėme moratoriumą paskoloms. Šiuo atveju tikimės, kad mūsų parodytas pavyzdys požiūrį paskatins keisti ir kitus rinkos dalyvius“, – sakė J. Ivaška.

Registrų centro duomenimis, šiemet pirmąjį ketvirtį šalyje įregistruota 13 proc. mažiau butų, 26 proc. mažiau individualių gyvenamųjų namų ir 21 proc. mažiau žemės sklypų savininkų pakeitimų. Nors kovą sandorių dinamika tapo gyvesnė, nuo 2022 m. aktyvumo vis dar atsiliekama.

Lietuvos banko duomenimis, šiemet vasarį bankų paskolos gyventojams siekė 13,7 mlrd. eurų, iš jų 11,52 mlrd. eurų, arba 84 proc. paskirtis buvo būsto paskolos.

ECB palūkanas kelti ėmė reaguodamas į aukštą infliaciją, kuri Lietuvoje yra viena aukščiausių Europos Sąjungoje.

alfa.lt