
10 didžiausių mitų apie dirbtinį intelektą, kuriais neturėtumėte tikėti
Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai tampa kasdienio gyvenimo dalimi, tačiau šią technologiją vis dar gausu mitų ir klaidingų įsitikinimų.
Ekspertai iš „Medium“ įvardijo dešimt labiausiai paplitusių iš jų.
Vienas iš pagrindinių klaidingų įsitikinimų yra įsitikinimas, kad dirbtinis intelektas mąsto kaip žmogus.
Iš tikrųjų dirbtinis intelektas veikia pagal griežtai apibrėžtus algoritmus ir neturi sąmonės ar emocijų. Jis gali imituoti kūrybinius procesus, tačiau neturi asmeninės patirties ar jausmų.
Kitas paplitęs mitas - baimė, kad dirbtinis intelektas vieną dieną užvaldys pasaulį.
Ekspertai aiškina, kad dabartinės dirbtinio intelekto sistemos, tokios kaip „ChatGPT“ ar „Google Gemini“, yra labai specializuotos ir dirba tik su žmogaus apibrėžtomis užduotimis. Bendro AI, galinčio veikti savarankiškai, dar nesukurta.
Taip pat klaidinga manyti, kad dirbtinis intelektas visada priima teisingus sprendimus.
Praktikoje dirbtinis intelektas gali pakartoti mokymo duomenyse esančius šališkumus ir klaidas, todėl jį reikia griežtai kontroliuoti ir reguliariai tikrinti.
Egzistuoja nuomonė, kad dirbtinis intelektas visiškai pakeis žmones visose profesijose.
Tačiau ekspertai teigia, kad ši technologija tik pakeis darbo pobūdį, suteikdama žmonėms galimybę atlikti kūrybiškas ir sudėtingas užduotis, kurių mašinos negali atlikti.
Daugelis žmonių dirbtinį intelektą suvokia kaip neseną išradimą. Iš tikrųjų dirbtinio intelekto sąvoka atsirado dar XX a. šeštajame dešimtmetyje Alano Tiuringo (Alan Turing) ir kitų žymių mokslininkų, kurie padėjo šios technologijos pagrindus gerokai anksčiau nei šiuolaikiniai modeliai, dėka.
Teiginys, kad dirbtinis intelektas puikiai supranta bendravimo kontekstą, taip pat yra mitas. Nors dirbtinis intelektas yra pažangus, jis prastai atpažįsta sarkazmą, ironiją ar kultūrinius niuansus, nes remiasi statistiniais modeliais, o ne realaus pasaulio patirtimi.
Klaidinga manyti, kad dirbtinis intelektas skirtas tik technologijų bendrovėms. Šiandien dirbtinis intelektas sėkmingai naudojamas daugelyje pramonės šakų, įskaitant žemės ūkį, sveikatos priežiūrą, švietimą ir mažmeninę prekybą.
Klaidinga manyti, kad dirbtinis intelektas laikui bėgant automatiškai tampa protingesnis. Iš tiesų, be nuolatinio duomenų atnaujinimo ir žmogaus įsikišimo jo veiksmingumas gali sumažėti.
Kitas klaidingas įsitikinimas yra tas, kad dirbtinis intelektas niekada neklysta.
Praktikoje dirbtinis intelektas dažnai klysta, ypač kai nepakanka įvesties duomenų arba jie yra dviprasmiški.
Galiausiai, klaidinga manyti, kad AI yra visuotinai priimtinas visuomenei. Iš tikrųjų požiūris į dirbtinį intelektą yra labai skirtingas - nuo entuziastingo pritarimo iki skepticizmo ir baimės, todėl reikia atviro dialogo ir skaidrumo jį naudojant.
Šaltinis: cursorinfo.co.il
Rašyti komentarą