Kinija, vykdydama masinį šnipinėjimą ir kibernetines atakas, nukopijavo dešimtis Rusijos ginklų sistemų

Rusijos ginklų importo iš Kinijos dalis sumažėjo nuo 85 proc. iki 68 proc. 

Tačiau šį nuosmukį lėmė ne tik Rusijos ir Ukrainos karas. 

Sumažėjimą lėmė ir tai, kad Kinija kopijuoja Rusijos ginklų sistemas, taip pat masiškai vagia intelektinę nuosavybę ir technologijas.

Centro duomenimis, per pastaruosius 20 metų buvo mažiausiai 21 Kinijos šnipinėjimo ir įsilaužimo į Rusijos gynybos bendroves atvejis, daugiausia aviacijos ir kosmoso technologijų srityje. 

2004 m. buvo surengti trys teismo procesai, kuriuose buvo nuteisti septyni rusai, perdavę Kinijai konfidencialią informaciją apie aerokosminės erdvės ir palydovų kūrimą. 

Iki šių dienų padėtis nepasikeitė. 

Nuo 2021 iki 2023 m. numatomi dar keturi incidentai, susiję su konfidencialių aerokosminių ir lazerinių duomenų nutekėjimu.

Vis dėlto toks šnipinėjimas yra tik dalis paveikslo. Kinija sistemingai pažeidinėja su Rusijos tiekėjais sudarytų licencinių susitarimų sąlygas, kopijuodama ir pritaikydama įrangą savo poreikiams. 

Pavyzdžiui, naikintuvas J-11 buvo nukopijuotas nuo rusiško Su-27, o Kinijos žemė-oras raketų sistema HQ-9 įtartinai panaši į S-300.

2019 m. Rusijos valstybinė korporacija „Rostec“ oficialiai paskelbė, kad per 17 metų užfiksuota 500 neteisėto jos gaminių kopijavimo atvejų. 

Retame viešame komentare bendrovė atvirai apkaltino Kiniją klonuojant lėktuvų variklius, reaktyvinius lėktuvus „Suchoj“, denio naikintuvus, oro gynybos sistemas, nešiojamas priešlėktuvines raketas ir SAM sistemos „Pantsir“ analogus.

Nukopijavusi įrangą iš Rusijos, Kinija sumažino pirkimus ir savarankiškai gamina modernius ginklus - nuo naikintuvų iki karo laivų. 

Vis dėlto kritinėje lėktuvų variklių srityje priklausomybė nuo Rusijos išlieka. 2017-2023 m. orlaivių varikliai sudarė daugiau nei pusę Kinijos ginklų importo vertės, o didžiąją dalį šių siuntų sudarė Rusijos gaminiai. Nepaisant to, Kinija jau rengia savo variklių liniją.

Šalių kariniuose santykiuose įvyko ir kitų pokyčių. Rusija dabar vis dažniau kreipiasi į Kiniją kaip į pagrindinę komponentų ir technologijų tiekėją. 

JAV nacionalinės žvalgybos agentūros duomenimis, Kinijos valstybinės gynybos bendrovės ir toliau tiekia Rusijai dvejopo naudojimo produktus: puslaidininkius, bepiločius orlaivius, komponentus naikintuvams ir elektroninės kovos įrangą. 

Ypač svarbūs yra skaitmeninio valdymo staklių, be kurių neįmanoma karinės įrangos gamyba, tiekimai. 

Nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2023 m. liepos mėn. tokių staklių mėnesio eksporto iš Kinijos į Rusiją apimtis išaugo beveik 10 kartų - nuo 7 mlrd. dolerių iki daugiau kaip 68 mlrd. dolerių. 

Kinija visada kategoriškai neigė ginklų tiekimą Rusijai.

THE MOSCOW TIMES