Pažymima, kad netrukus bus galima suprasti, ką jaučia kiaulės. Mokslininkai teigia sukūrę DI įrankį, galintį interpretuoti, ką sako gyvūnai.
Mokslininkai iš Danijos, Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Norvegijos ir Čekijos universitetų, kurdami algoritmą, panaudojo tūkstančius įrašytų kiaulių garsų iš įvairių situacijų. Scenarijai apėmė žaidimą, izoliaciją ir konkurenciją dėl maisto.
Mokslininkai išsiaiškino, kad niurzgėjimas ir cypimas perteikia teigiamas arba neigiamas emocijas.
„Gyvūnų emocijos yra labai svarbios jų gerovei, bet mes to nematuojame ūkiuose“, – sako tyrimo bendradarbė Elodie Mandel-Briefer, elgesio biologė iš Kopenhagos universiteto.
Tyrimas parodė, kad kiaulės, auginamos atviruose ūkiuose, laisvai laikomuose ūkiuose arba ekologiniuose ūkiuose, kur turėjo galimybę klajoti ir kasti purvą, patyrė mažiau nerimo nei įprastai auginamos kiaulės. Mokslininkai mano, kad šis metodas netrukus gali būti panaudotas ūkiams ženklinti, o tai padės vartotojams priimti pagrįstus sprendimus.
„Kai DI įrankis pradės veikti, ūkininkai savo telefone galės turėti programėlę, kuri leis suprasti, ką jaučia kiaulės, leisdamos tam tikrus garsus“, – sako mokslininkė.
Ji pasidalijo, ką reiškia kai kurie kiaulių garsai. Štai trumpas niurzgėjimas dažniausiai rodo teigiamas emocijas. Ilgi niurzgėjimai dažnai signalizuoja apie diskomfortą, o aukšto dažnio garsai, tokie kaip riksmai ar cypimas, paprastai reiškia, kad kiaulės patiria stresą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą