Įvardinti įspūdingiausi 2023 metų atradimai: minčių skaitymas ir fosforas Saturno palydove

1 - Astronomai atrado didžiules bangas erdvėlaikio audinyje

Mokslininkams pirmą kartą pavyko aptikti mažo dažnio gravitacines bangas, sklindančias per galaktiką.

Tikėtina, kad šios kosminės bangos yra tolimas supermasyvių juodųjų skylių, sąveikaujančių ir susijungiančių už daugelio milijardų šviesmečių, aidas. 

Tarptautinis tyrėjų konsorciumas šias kosmines pulsacijas aptiko matuodamas mažyčius laiko pokyčius žvaigždžių pulsarų radijo signaluose.

Rezultatai rodo, kad ankstyvojoje visatoje buvo daug daugiau milžiniškų juodųjų skylių, nei manyta anksčiau, o tolesni šio naujo tipo gravitacinių bangų tyrimai galėtų padėti atskleisti mūsų visatos kilmės detales ir geriau paaiškinti nematomą materiją ir jėgas, kurios valdo kosmosą.

2. Sukurtas prietaisas, kuris skaito smegenų veiklą ir verčia žmogaus mintis į įprastą kalbą

Nors techniškai tai nėra "minčių skaitymo" prietaisas, Teksaso universiteto Ostine tyrėjai pranešė apie novatorišką darbą su nauja dirbtiniu intelektu pagrįsta sistema - laboratorijoje žmogaus smegenų veiklą pavertė nenutrūkstamu teksto srautu. 

Šis semantinis dekoderis nereikalauja chirurginio implanto, o remiasi funkcine magnetinio rezonanso tomografija, kad nustatytų smegenų aktyvumą reaguojant į pokalbį ar vizualizaciją. 

Ši technologija šiuo metu dar tik kuriama, nors ji jau iškėlė opių klausimų apie psichikos privatumą ir etiką situacijose, kurios nėra savanoriškos.

Tačiau žmonėms, turintiems bendravimo sutrikimų, šis darbas suteikia naujų vilčių. 

3. Senovinis banginis gali būti didžiausias gyvūnas istorijoje 

Naujas prieš 13 metų Peru rastų priešistorinio banginio suakmenėjusių liekanų tyrimas rodo, kad tai greičiausiai yra didžiausias istorijoje egzistavęs gyvūnas. 

Gyvūnas, pavadintas Perucetus colossus, buvo banginių protėvis ir gyveno Peru pakrantėje prieš daugiau kaip 37 mln. metų.

Tyrimai rodo, kad jis galėjo sverti daugiau nei 300 tonų ir būti maždaug 18 metrų ilgio.

Nors mėlynieji banginiai vis dar ilgesni (apie 30 metrų), jie sveria tik apie 200 tonų.

4. T-Rex turėjo lūpas, kurios pakeitė mūsų požiūrį į šį dinozaurą 

Paleontologų komanda iškėlė prielaidą, kad Tyrannosaurus rex ir kiti mėsėdžiai dinozaurai tikriausiai turėjo lūpas, kad pridengtų aštrius dantis.

Šią stulbinančią išvadą paleontologų komanda padarė ištyrusi šiuolaikinius priešistorinių gyvūnų, įskaitant paukščius ir roplius, analogus.

5. Rasti 3 mln. metų senumo akmeniniai įrankiai, kuriuos pagamino ne žmonių protėvių giminaičiai

Pietvakarių Kenijoje archeologai aptiko nuostabų radinį: akmeninius įrankius, palaidotus šalia suakmenėjusių hominino paranthropus, senovės nežmogaus, mūsų rūšies giminaičio, palaikų.

Aptikti įrankiai, kurių amžius gali siekti iki trijų milijonų metų, rodo, kad nežmoginiai hominidai išvystė akmens technologijas.

Be to, tai leidžia manyti, kad įrankiai buvo sukurti anksčiau, nei manyta anksčiau. 

6. Nauji atradimai, kurie gyvybės pradžią planetoje nustumia dar toliau į praeitį

Australijoje ir kitose šalyse atliktos senovinių uolienų cheminės analizės parodė, kad sudėtingos ląstelės buvo paplitusios jau maždaug prieš 1,6-800 mln. metų.

Tai patvirtina teoriją apie labai ankstyvą sudėtingos gyvybės atsiradimo laiką. 

7. Atrastų planetų skaičius viršijo 5 500 

Rugpjūtį, praėjus maždaug trims dešimtmečiams po to, kai astronomai atrado pirmąsias už mūsų Saulės sistemos ribų esančias planetas, mokslininkai paskelbė, kad atrado šešias naujas egzoplanetas, todėl bendras žinomų planetų skaičius pasiekė 5 500.

TESS (angl. Transiting Exoplanet Survey Satellite) ir toliau atskleidžia nuostabią naujų pasaulių įvairovę visoje galaktikoje.

Be to, Džeimso Vebbo kosminis teleskopas ir kitos galingos observatorijos taip pat suteikia išsamesnės informacijos apie šiuos pasaulius, pavyzdžiui, K2-18 b - Žemės ir Neptūno dydžio planetą, kuri po tankia atmosfera gali turėti pasaulinį vandenyną.  

8. Šimpanzės, kaip ir žmonės, išgyvena menopauzę

Biologai jau seniai suka galvas, kokį evoliucinį pranašumą turi kai kurie gyvūnai, toliau gyvenantys po reprodukcinio amžiaus.

Iki šiol buvo žinoma, kad menopauzė pasireiškia tik banginiams žudikams, trumpauodegiams grenlandams (delfinų rūšis), narvalams, belugoms, pseudo banginiams žudikams ir žmonėms.

Tačiau nauji darbai patvirtina, kad šimpanzės bent vienoje vietoje, Kibalės nacionaliniame parke Ugandoje, išgyvena menopauzę ir toliau gyvena. 

Duomenys rodo, kad kai kurių rūšių banginių ir delfinų vyresnės patelės padeda auginti būsimas kartas, tačiau panašu, kad šimpanzėms taip nėra, nes šie gyvūnai neaugina giminingų palikuonių.

Tačiau viena iš teorijų teigia, kad menopauzė padeda sumažinti primatų konkurenciją dėl reprodukcijos, ir mokslininkai artimiausiais metais toliau tai tirs.

9. Pirmasis žinomas "nekaltas" gimdymas tarp Amerikos krokodilų

Kosta Rikos nacionaliniame parke viena amerikinio krokodilo patelė susilaukė palikuonių be patino, taip pademonstruodama bevaisio dauginimosi būdą, vadinamą partenogeneze.

Šis reiškinys anksčiau buvo pastebėtas Kalifornijos kondorų, kelių rūšių ryklių, Komodo varanų ir kai kurių gyvatės rūšių gyvūnams, tačiau anksčiau apie jį nebuvo pranešta nė vienai krokodilų rūšiai.

Teorijoje teigiama, kad tai yra vienas iš nykstančios populiacijos savisaugos mechanizmų.

10. Mokslininkai sukūrė naują, labiau reprezentatyvų žmogaus genomą

JAV Nacionalinis sveikatos institutas paskelbė naują pangenomą - svarbų etaloninio žmogaus genomo, kuris buvo pristatytas daugiau nei prieš 20 metų, atnaujinimą.

Naujasis modelis apima labiau reprezentatyvią žmonijos dalį su daug didesne etnine ir rasine įvairove, o tai yra būtinas žingsnis siekiant pagerinti individualizuotą mediciną. 

Naujasis pangenomas šiuo metu apima 47 žmonių genomo sekas, nors vėliau planuojama, kad modelis apims apie 700 žmonių.

Ankstesnis etalonas daugiausia buvo pagrįstas tik vieno žmogaus genomu su minimaliu kiekiu papildomų duomenų taškų iš kitų žmonių, daugiausia europiečių kilmės. 

Nors bet kurių dviejų žmonių genomai yra daugiau kaip 99 % identiški, individualių skirtumų analizė yra labai svarbi norint suprasti žmonių pažeidžiamumą ligoms ir gydymui.

11. Saturno palydove aptiktas fosforas teikia vilties, kad ten teoriškai įmanoma gyvybė 

Šiais metais mokslininkai paskelbė, kad šeštajame pagal dydį Saturno palydove Encelade aptiko fosforo vandenyne.

Kartu su anglimi, vandeniliu, azotu, deguonimi ir siera šis šeštasis elementas yra būtinas gyvybei palaikyti.

Astronomai Encelade jau yra aptikę kitų penkių elementų požymių, todėl šis naujausias atradimas, aptiktas kosminio zondo "Cassini" kosminių dulkių analizatoriumi surinktuose ledo grūdeliuose, šią ledinę uolieną paverčia perspektyvia kandidate į nežemiškos gyvybės vietą.