Netikėkite – tai netikra: patarimai, kaip atpažinti AI tekstuose, nuotraukose ir vaizdo įrašuose

Kaip suprasti, kad tekstą parašė Chatgpt

Tikriausiai, norėdami nustatyti teksto originalumą (t. y. kas jį parašė – žmogus ar robotas), iš karto imsite ieškoti AI detektorių (AI Text Classifier iš OpenAI, GPTZero, Text.ru). Turime jus nuvilti: deja, nė vienas iš jų negali duoti 100 % teisingo atsakymo.

Kai kurie detektoriai veikia su anglų kalba parašytu tekstu, bet su lietuvių kalba parašytu tekstu jie jau nesusitvarko. Dar vienas dalykas – šiuo metu AI vystosi greičiau nei detektorius, todėl pastarasis gali būti apgautas. 

Rezultatas – gauname atsakymą, kad tekstas, kuris buvo parašytas žmogaus, detektorius pažymės kaip AI, ir atvirkščiai, sukurtas Chatgpt, pažymės kaip „žmogaus“.

Vis dėlto suprasti ar įtarti, kad tekstą parašė ne žmogus, galima. Tas, kas yra susipažinęs su AI parašytais tekstais, juos atpažįsta iš karto – jie, kaip sakoma, turi „patyrusią akį“. Kitiems yra tam tikri ženklai.

Klaidų nebuvimas

Klaidos pasitaiko net tiems žmonėms, kurie niekada neklysta. Todėl, jei tekstas atrodo išpuoselėtas, be vienos klaidos ir trūkstamos kablelio, yra priežastis susimąstyti. Čia taip pat galima priskirti neformalaus kalbos stiliaus ar slengo nebuvimą (nors, žinoma, sukurtą tekstą galima paprašyti AI perrašyti ir šnekamajame stiliuje).

Idealus stilius

Beje, apie stilių – jis taip pat idealus, „iššukuotas“ ir struktūrizuotas. Bet jis šaltas ir be emocijų, „negyvas“. Viskas, kaip sakoma, „kaip knygoje parašyta“.

Žmogaus parašytas tekstas ne visada gali būti gramatiškai teisingas ir logiškai išdėstytas, jame gali būti neišsakytų dalykų, bet jame bus kokių nors originalių idėjų, išsireiškimų ar konkretaus žmogaus unikalaus rašymo stiliaus.

Daug brūkšnelių

Brūkšnelių AI tekste yra daug, tiesiog labai daug. Žinoma, žmonės taip pat gali piktnaudžiauti šiuo skyrybos ženklu, bet tai greičiau išimtis, o dirbtiniam intelektui tai yra taisyklė.

Parašyta galingai ir vaizdingai, bet daug „vandens“

Tekstas kupinas epitetų, palyginimų, citatų – viskas, kaip ir turėtų būti idealiu atveju. Tačiau kartais keliuose paragrafuose parašyta tai, ką galima pasakyti vienu ar dviem sakiniais.

Pasikartojančios žodžių konstrukcijos

AI dažnai nesivargina unikalumu ir rašo tas pačias frazes kartą po karto.

Atrodo, kad kalbama apie kažką kita, bet naudojami tie patys kalbos posakiai, veiksmažodžiai, būdvardžiai, palyginimai ir pan. Be to, modelis kartais rašo labai sudėtingai ir painiai – iš pirmo karto gali būti sunku suprasti.

Daug klausimų, į kuriuos iš karto yra atsakymas

Hipopora – taip vadinamas ši kalbos figūras, kai oratorius užduoda klausimą ir iš karto į jį atsako. Šis būdas kartais naudojamas politinėse kalbose arba norint pabrėžti kokios nors detalės tekste svarbą. Tačiau AI nusistatė taisyklę, kad viskas, ką jis rašo, yra svarbu. 

Todėl jis gali nuolat klausti ir iš karto atsakyti: „Taigi, ką mes turime? O štai ką mes turime...“ (tai pavyzdys).

Kategorizavimo (neapykantos, meilės ir kitų jausmų) nebuvimas

AI modelis nemoka jausti, todėl jis nemoka nei mylėti, nei nekęsti, nei daryti išvadas remdamasis emocijomis. Jis yra neutralus ir, greičiausiai, ginčuose su jumis taip pat sakys, kad gerbia jūsų nuomonę, bet niekieno pusės neimasi. Iš čia, beje, ir dažnas žodžio „gali“ vartojimas – gali būti, o gali ir nebūti.

Patirties stoka

Be to, AI neturi savo patirties, todėl negali pasakyti, kodėl mėgsta vasarą. Greičiausiai robotas apsiribos kokiomis nors bendromis frazėmis, kurias „pasigavo“ internete ir pagal kurias neįmanoma suprasti, ar tai tikrai tiesa.

Kaip atpažinti AI sukurtą vaizdą

© freepik.com, sukurtą naudojant AI

Neuroniniams tinklams, pavyzdžiui, Midjourney, DALL-E ar DeepAI, nėra nieko paprasčiau, kaip sukurti vaizdą pagal jūsų užklausą. Gana realistiškas vaizdas, gražus ir įspūdingas. Tačiau čia taip pat yra keletas „bet“, kurie padės suprasti, kad nuotrauka yra netikra:

vaizdas yra toks gražus (pavyzdžiui, tai gali būti žmogaus ar gyvūno portretas), kad negalima atitraukti akių ir todėl jis atrodo nerealus – oda labai lygi, linijos lygios;

neryškus fonas – neuroniniai tinklai nemoka piešti detales fone, todėl jie jį išblukina, be to, kai kurie objektai fone gali būti iškraipyti;

neproporcingi kūnai – neuroniniai tinklai turi problemų su proporcijomis, kartais jie tam tikrą kūno dalį padaro didesnę arba mažesnę, nei ji turėtų būti realybėje;

detalių klaidos – AI nemoka piešti pirštų ir ausų, tai pirmieji „signalai“, ir viena, ir kita dažnai atrodo neryškūs ir neišpiešti, be to, neuroninis tinklas mėgsta žmonėms piešti po 6 pirštus arba nepabaigti piešti vieną;

šviesa ir šešėliai – AI taip pat turi su tuo problemų, kartais šviesa krinta į vieną pusę, o šešėlis – į kitą;

užrašai ir simboliai – AI juos iškraipo arba vietoj jų rašo kokį nors raidžių rinkinį.

Kaip patikrinti, ar nuotrauka yra suklastota? Tam taip pat yra detektoriai, bet, deja, jie taip pat dažnai klysta ir gali pažymėti tikrą nuotrauką kaip sukurtą AI. Kaip jau minėta, dirbtinis intelektas mokosi iš savo klaidų ir tobulėja, todėl vis sunkiau jį pagauti „apgaudinėjant“.

Jei tai yra kokių nors masinių renginių ar viešų asmenų nuotraukos, jas galima patikrinti pasitelkiant autoritetingus žiniasklaidos šaltinius ar kitus šaltinius, kuriais pasitikite. 

Kalbant apie kitas nuotraukas, galima naudoti paieškos sistemą (atsisiųsti ir įkelti) – ji parodys, ar kažkas panašaus yra paskelbta kur nors kitur ir kas yra autorius. Bet kokiu atveju svarbu suprasti, kad nuotraukomis internete negalima pasitikėti – visada yra tam tikras procentas, kad tai gali būti klastotė.

Kaip atskirti AI nuo tikro vaizdo? 

Deja, čia taip pat tenka pasikliauti tik savo pastabumu ir šeštuoju pojūčiu.

Štai kokie požymiai gali rodyti, kad vaizdo įrašas sukurtas naudojant neuroninį tinklą:

fizikos dėsnių pažeidimai – AI jų nežino arba sąmoningai ignoruoja, tačiau daugumoje tokių vaizdo įrašų, net ir labai tikroviškų, matyti, kad viskas vyksta ne pagal Žemės fizikos dėsnius;

realybės trūkumas pasekmėse – jei Willas Smithas valgo spagečius sugeneruotame vaizdo įraše, tai logiškai dalis spagečių turėtų būti suvalgyta, o dalis turėtų likti lėkštėje, tačiau taip neatsitinka – spagečiai tarsi priešingai, lipa iš Willo Smitho;

personažų judesiai – jie arba pernelyg sklandūs, arba nenatūralūs ir trūkčiojantys;

veido pokyčiai – kartais AI pamiršta, koks žmogus buvo vaizdo įrašo pradžioje, ir jo pabaigoje jis turi kitą nosį arba kitokios spalvos akis;

dingsta objektai – kartais tai modelių dalys, kartais – daiktai, kuriuos jie laiko, ir pan.

Be to, AI vaizdo įrašuose, kaip ir nuotraukose, labai dažnai pasitaiko neryškus fonas ir netinkamos kūno proporcijos. Nepaisant to, kad AI sukūrė žmogus, intelektas nori būti geresnis už kūrėją ir visais būdais stengiasi tai parodyti – kuria idealius tekstus, paveikslėlius ir vaizdo įrašus (kaip jam atrodo). 

Tačiau apgauti žmogaus intuiciją neuroniniam tinklui nepavyksta, todėl, jei jus kažkas glumina ar jaučiate menkiausią apgaulę, patikrinkite, ar čia nepaliko savo pėdsakų dirbtinis intelektas.