Nuo ekrano iki tikrovės: kaip mokslinė fantastika suformavo mūsų dabartį
Tarpas tarp to, ką matome kino ekrane, ir to, ką laikome savo rankose, praktiškai išnyko. Holivudas ne tik prognozavo ateitį – daugeliu atvejų jis tapo brėžiniu mokslininkams ir inžinieriams, kurie tas vizijas pavertė apčiuopiama realybe.
Namų pagalbininkai ir skaitmeniniai kompanionai
Vienas iš anksčiausių pavyzdžių, kaip fantastika įžengė į mūsų buitį, yra animacinis serialas apie Džetsonų šeimą. Jų robotė tarnaitė Rozė, kuri ne tik tvarkė namus, bet ir turėjo savo asmenybę, ilgą laiką buvo laikoma neįgyvendinama svajone.
Šiandien Rozės dvasia gyva milijonuose namų ūkių.
Nors galbūt dar neturime pilno dydžio humanoidų, gaminančių pusryčius, autonominiai robotai siurbliai, patys kartografuojantys grindis, robotai vėjapjovės ir dirbtiniu intelektu valdomi virtuvės prietaisai yra tiesioginė tos pačios vizijos evoliucija.
Amazon ir Samsung kuriami namų kompanionai, tokie kaip Astro ar Ballie, rodo, kad artėjame prie akimirkos, kai robotas taps ne tik įrankiu, bet ir pilnaverčiu namų nariu.
Informacija ant delno: planšečių era
Dar prieš tai, kai pasaulį išvydo pirmasis iPad, režisierius Stanley Kubrickas filme „2001: kosminė odisėja“ parodė astronautus, valgančius prie stalo ir stebinčius vaizdo įrašus plonuose, plokščiuose ekranuose.
Šis vizualinis sprendimas buvo toks tikslus, kad vėliau net Apple teisiniai ginčai su konkurentais rėmėsi šiuo filmu kaip įrodymu, jog jutiklinio ekrano koncepcija egzistavo dar prieš technologijų milžinų patentus.
„Žvaigždžių karuose“ matyti PADD įrenginiai tapo tiesioginiu įkvėpimu šiandieniniams planšetiniams kompiuteriams ir elektroninių knygų skaityklėms, kurie dabar naudojami visur – nuo darželių iki kosminių stočių.
Biometrija ir gestų kalba
Filmas „Atgal į ateitį“ numatė ne tik vaizdo skambučius, kurie tapo mūsų pagrindiniu bendravimo būdu nuotolinio darbo eroje, bet ir biometrinį identifikavimą.
Scenos, kuriose durys atrakinamos piršto antspaudu, o mokėjimai atliekami vienu prisilietimu, šiandien yra standartas kiekviename išmaniajame telefone.
Taip pat negalima pamiršti „Ypatingosios nuomonės“ (Minority Report) įtakos vartotojo sąsajoms.
Tomo Cruise’o atliekami gestai ore valdant duomenų srautus nebuvo tik specialieji efektai – filmo konsultantai vėliau iš tiesų sukūrė gestų valdymo sistemas, kurios dabar naudojamos virtualios realybės įrenginiuose ir net chirurginėse operacijose, siekiant išlaikyti visišką sterilumą.
Kario ir darbininko evoliucija: geležinio žmogaus kostiumas
Tonio Starko personažas išpopuliarino dvi technologijas, kurios dabar aktyviai diegiamos pramonėje ir kariuomenėje: egzoskeletus ir papildytąją realybę.
Šiuolaikiniai kariniai šalmai, projektuojantys taktinę informaciją tiesiai kario regėjimo lauke, yra tiesioginė Jarvis sistemos kopija.
Tuo tarpu varomi egzoskeletai, leidžiantys sandėlio darbuotojams be vargo pakelti šimto kilogramų svorius, nebėra tik laboratoriniai eksperimentai – jie padeda peržengti fizines žmogaus galimybių ribas, lygiai taip pat, kaip tai darė „Geležinis žmogus“.
Transporto ir medicinos revoliucija
Autonominiai automobiliai, kadaise kėlę siaubą filme „Viską prisiminti“ (Total Recall), šiandien jau rieda didžiųjų miestų gatvėmis kaip robotaksi paslaugos.
Nors mes atsisakėme šiurpių robotų-vairuotojų figūrų, pats principas, kai automobilis savarankiškai naviguoja eisme naudodamas dirbtinį intelektą, tapo realybe.
Medicina taip pat neatsilieka. „Žvaigždžių karuose“ daktaro Makojaus trikoderis – mažas rankinis prietaisas, galintis diagnozuoti ligą per atstumą – įkvėpė nešiojamų ultragarso aparatų ir išmaniųjų laikrodžių kūrimą.
Nors dar neturime vieno „stebuklingo“ skenerio, jūsų laikrodyje esantys širdies ritmo, deguonies lygio ar streso matuokliai yra tos pačios vizijos dalelės, kurios dabar telpa kiekvieno kišenėje.
Smegenų ir kompiuterio jungtis
Viena įspūdingiausių ir kartu bauginančių technologijų, peržengusių „Matricos“ ribas, yra tiesioginis neuroninis ryšys. Idėja prijungti žmogaus smegenis prie kompiuterio, kad būtų galima perduoti informaciją ar valdyti skaitmeninius objektus mintimis, jau tapo klinikinės praktikos dalimi.
Smegenų implantai leidžia paralyžiuotiems žmonėms valdyti kompiuterio žymeklį ar bendrauti su pasauliu.
Nors dar negalime „atsisiųsti“ naujų įgūdžių tiesiai į savo protą, smegenų ir kompiuterio sąsajos (BCI) technologijos iš esmės keičia mūsų supratimą apie žmogaus galimybes.
Komunikatorius: technologijų viršūnė
Viso šio dešimtuko viršūnėje puikuojasi paprastas, bet revoliucinis prietaisas – belaidis komunikatorius iš originaliųjų „Žvaigždžių karų“.
Inžinieriai, sukūrę pirmąjį mobilųjį telefoną, viešai pripažino, kad būtent kapitono Kirko naudojamas įrenginys buvo jų pagrindinis įkvėpimo šaltinis.
Nuo pirmųjų atlenkiamų telefonų iki šiuolaikinių superkompiuterių mūsų kišenėse, komunikatorius tapo dažniausiai naudojama technologija žmonijos istorijoje. Tai galutinis įrodymas, kad fantastinis kinas nėra tik pramoga – tai būsimos tikrovės projektas.
Šaltinis: Tech Naujienos LT / Istoriniai technologijų archyvai
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą