Nuo sūrio gamybos iki auksinės galimybės: mokslininkai atrado naują būdą perdirbti elektronikos atliekas

Ta proga Lietuvos ekspertai primena, kokių dar vertingų medžiagų yra elektronikos ir baterijų atliekose bei kodėl tik kvalifikuoti specialistai, o ne paprasti vartotojai, gali jas prikelti naujam gyvenimui.

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė sako, kad iš viso elektronikos atliekose galima rasti apie 70 elementų iš periodinės cheminių elementų lentelės, kurią dauguma, ko gero, dar pamena iš mokyklos laikų.

„Vienuose prietaisuose gali būti daugiau vienokių elementų, kituose – kitokių.

Tačiau, pavyzdžiui, skaičiuojama, kad auksą, reikalingą vienam žiedui pagaminti, galima surinkti iš maždaug 90 telefonų. Taip pat yra nustatyta, kad apie 7 proc. pasaulio aukso atsargų slypi elektronikos atliekose.

Naujausio tyrimo metu mokslininkai vos iš 20 senų kompiuterių pagrindinių plokščių išgavo 450 miligramų 22 karatų aukso grynuolį, kuris gali būti panaudotas pakartotinai.

Tad kuo daugiau efektyvių ir ekonomiškai apsimokančių būdų atliekas prikelti naujam gyvenimui bus atrasta, tuo švaresnėje ir saugesnėje aplinkoje gyvensime“, – teigia V. Masalienė.

Galima atgauti ir itin šiais laikais vertingas medžiagas

Be aukso, elektronikos ir baterijų atliekose yra ir kitų plačiai naudojamų bei gana gerai žinomų vertingų medžiagų, pavyzdžiui, sidabro, platinos, vario, geležies, aliuminio, taip pat ličio ir kobalto, kurie šiuolaikiniame pasaulyje yra ypač reikalingi bei brangūs.

Tiesa, V. Masalienė atkreipia dėmesį, kad saugiai ir efektyviai atgauti visas šias vertingas medžiagas iš elektronikos bei baterijų atliekų gali tik kvalifikuoti, teisėtai veikiantys atliekų tvarkytojai.

„Elektronikos ir baterijų atliekų perdirbimo procesas yra gana sudėtingas. Pirmiausiai atliekos yra nukenksminamos, rūšiuojamos pagal kategorijas ir ardomos.

Tada, pasitelkus specialią įrangą jos yra saugiai perdirbamos (smulkinamos, separuojamos, centrifuguojamos ir pan.) ir apdorojamos taip, kad būtų išgaunama kuo daugiau antrinių žaliavų ir pagaminama galutinių produktų. Paprastam vartotojui to padaryti nepavyktų“, – pasakojo V. Masalienė.

Teisėti atliekų tvarkytojai padeda išvengti pavojaus aplinkai

V. Masalienė pridūrė, kad pas teisėtus atliekų tvarkytojus patekę atitarnavę ar tiesiog nebereikalingi daiktai visuomenę apsaugo ir nuo pavojaus. Mat iš kur nors aplinkoje yrančių, ne vietoje išmestų, mechaniškai pažeistų prietaisų gali pasklisti žmogui, gyvūnams bei augalams kenksmingos medžiagos – švinas, gyvsidabris, kadmis. Mechaniškai pažeistos baterijos gali užsidegti arba sprogti.

„Tad jei namie, rūsyje, sodyboje ar kur kitur turite jums nebereikalingų prietaisų ar baterijų, geriausia visa tai atnešti į artimiausią prekybos centrą, kur tikrai rasite specialiai smulkios elektronikos ir baterijų atliekoms skirtas talpas.

O jeigu turite atitarnavusį šaldytuvą ar kitą didelį prietaisą, galima užsisakyti nemokamą jo išvežimą iš bet kurios Lietuvos vietos. Taip ne tik atlaisvinsite namuose vietos, bet ir prisidėsite prie tvaraus gyvenimo būdo puoselėjimo“, – ragina V. Masalienė.

Visą informaciją vienoje vietoje apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.

Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse  vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.