Tesla tai pasakė tiesiai apie reliatyvumo teoriją! Jūs būsite šokiruoti, sužinoję kodėl...

Čia prasideda įdomiausia dalis. Išnagrinėjus Teslos pasisakymus, negalima teigti, kad jis vienareikšmiškai pritarė Einšteino darbams. Atvirkščiai – matome agresyvią kritiką.

1935 m. interviu „New York Times“ Nikola Tesla apie Alberto Einšteino reliatyvumo teoriją pasakė taip:"Teorija visus šiuos klaidingus teiginius ir klaidas apvilko puikiais matematiniais drabužiais, kurie žavi, apakina ir neleidžia žmonėms pamatyti esminių klaidų. 

Teorija primena elgetą, apsirengusį purpuru, kurį neišsilavinę žmonės laiko karaliumi. Jos šalininkai yra labai protingi žmonės, bet jie yra labiau metafizikai nei mokslininkai. Nė viena reliatyvumo teorijos prielaida nebuvo įrodyta."

Šis teiginys kvepia subjektyvumu ir Teslos asmeniniu požiūriu į Einšteiną. Tačiau Teslas visiškai teigiamai vertino Einšteino darbus, bet, nepaisant Einšteino genialumo pripažinimo, kategoriškai nesutiko su jo reliatyvumo teorija.

Tesla, turėdamas fenomenalią intuiciją ir praktinį mąstymą, į mokslą žiūrėjo iš inžinieriaus-eksperimentatoriaus pozicijų. Jo nesutikimas su reliatyvumo teorija buvo pagrįstas keliais pagrindiniais argumentais.

Tesla buvo įsitikinęs eterio – hipotetinės viską persmelkiančios terpės, per kurią sklinda elektromagnetinės bangos – egzistavimo šalininkas. Jis manė, kad eteris yra absoliuti atskaitos sistema, pagal kurią galima matuoti judėjimą ir greitį. 

Relativumo teorija, priešingai, neigia eterio egzistavimą ir teigia, kad šviesos greitis yra pastovus visose inercinėse atskaitos sistemose. Tesla manė, kad atsisakymas eterio lems klaidingą fizikos pagrindinių dėsnių supratimą. Jis rašė: „Atimti eteriui realybę reiškia atimti iš materijos visas savybes ir manyti, kad erdvė yra niekas“.

© Albertas Einšteinas

Tuo pačiu jis vertino fizinių teorijų paprastumą ir aiškumą. Mokslininkas manė, kad matematinės abstrakcijos, naudojamos reliatyvumo teorijoje, neatspindi realių fizinių procesų ir gali nuvesti mokslą į aklavietę. Taigi, Tesla elektromagnetizmo reiškinius mieliau aiškino konkrečiais fizikiniais modeliais, o ne sudėtingomis matematinėmis lygtimis.

Tuo pačiu Teslas sunkiai įsivaizdavo bendrosios reliatyvumo teorijos numatytą erdvės ir laiko iškreipimą. Jis manė, kad erdvė ir laikas yra absoliučios ir nekintamos kategorijos, o gravitacija yra kūnų sąveikos per eterį rezultatas. Jis sakė, kad „erdvė negali būti iškreipta dėl tos paprastos priežasties, kad ji neturi nieko. Tik materijos buvimas gali iškreipti materiją“.

Relativumo teorija teigia, kad niekas negali judėti greičiau už šviesos greitį. Tačiau Tesla tikėjo, kad energija ir informacija gali būti perduodama per eterį. Jis atliko eksperimentus su belaidžiu energijos perdavimu dideliais atstumais ir tikėjosi sukurti sistemą, kuri leistų perduoti energiją visame pasaulyje be laidų. Relativumo teorija, ribojanti informacijos perdavimo greitį, prieštaravo jo mokslinėms ambicijoms.

Teslos kritika reliatyvumo teorijai nebuvo pagrįsta griežtais moksliniais argumentais ar eksperimentiniais paneigimais. Tai buvo labiau intuityvus nesutarimas, kurį lėmė jo pasaulėžiūra, moksliniai įsitikinimai ir inžinerinė patirtis. Tesla liko ištikimas savo principams iki gyvenimo pabaigos, nepaisant reliatyvumo teorijos triumfo pasaulio mokslo bendruomenėje.

Teslos ir Einšteino priešprieša – tai ne tik dviejų genijų ginčas, bet ir skirtingų požiūrių į mokslinį pažinimą atspindys. Tesla – praktikuojantis inžinierius, tikėjęs eteriu ir akivaizdumu, o Einšteinas – teoretikas, sukūręs revoliucinę teoriją, pagrįstą matematinėmis abstrakcijomis. Abu jie padarė didžiulį indėlį į mokslą ir techniką, o jų palikimas ir toliau įkvepia mokslininkus ir inžinierius visame pasaulyje.

Tesla kritikavo reliatyvumo teoriją ne kaip mokslininkas, o kaip filosofas. Jis nesutiko su ta Einšteino teorijos dalimi, kuri teigia, kad objekto masė didėja kartu su jo greičiu. Tesla tvirtino, kad kūno masė yra pastovi. Tuo pačiu jis atmetė visas efemeriškas spekuliacijas apie keistą erdvės elgesį.

Šaltinis: dzen