Tylioji korupcija ar strateginė klaida? Kodėl Lietuvos jūrinių vėjo parkų vizija skęsta neaiškumų jūroje

Šiandien ekspertai ir visuomenė kelia esminį klausimą: ar valstybės valdoma „Ignitis grupė“, padedama Energetikos ministerijos, vietoj energetinio proveržio Lietuvai neatneš tik milijardinių nuostolių?

„Dviejų parkų kombinacija“: planas, kuris nesuveikė

Užkulisiuose aptarinėjama „portfelio optimizavimo“ teorija teigia, kad Energetikos ministerija ir „Ignitis grupė“ galimai parengė strategiją, kuri turėjo užtikrinti vienvaldystę Baltijos jūroje. 

Pirmasis 700 MW parkas buvo laimėtas „Ignitis renewables“ kartu su partneriu „Ocean Winds“, pasiūlius sumokėti valstybei 20 mln. eurų mokestį ir statyti objektą be jokios paramos.

Tačiau ši „drąsa“ turėjo antrąją dalį. Tikėtasi, kad antrąjį vėjo parką „Ignitis“ taip pat laimės, bet jau su solidžia valstybės parama ir užtikrinta aukšta elektros supirkimo kaina.

Toks „kryžminis subsidijavimas“ būtų leidęs antrojo parko pelnais dengti pirmojo nuostolius.

Šis planas žlugo, kai antrojo parko konkursas 2025 m. buvo atšauktas nesulaukus pakankamai dalyvių, o tarptautiniai investuotojai atvirai pareiškė, kad Lietuvos energetikos sektorius yra per daug politizuotas.

Korupcijos šešėlis ir institucijų kritika

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2025“ rodo pavojingą tendenciją: Energetikos ministerija ir „Ignitis grupė“ verslo bei gyventojų akyse išlieka vienomis korumpuočiausių institucijų šalyje. 

Įtarimus stiprina ne tik uždari sprendimų priėmimo procesai, bet ir Valstybės kontrolės audito išvados.

Audito metu nustatyta, kad pirmojo parko „Curonian Nord“ vystymas vyksta su rimtais pažeidimais:

Neefektyvus lėšų naudojimas: Kritikuojama „Ignitis Renewables“ veikla dėl 4 mln. eurų, panaudotų jūros dugno tyrimams, kai didžioji darbų dalis buvo atidėta.

Skaidrumo trūkumas: Teigiama, kad Energetikos ministerija dirbtinai sukūrė sąlygas, palankias tik vienam žaidėjui, taip eliminuodama užsienio gigantus kaip „Orsted“ ar „Iberdrola“.

Politinė įtaka: Buvusio ministro Dainiaus Kreivio vieši pasisakymai, kad „Ignitis“ pergalė yra „valstybės lūkestis“, investuotojų buvo suprasti kaip tiesioginis signalas nesikišti į „savo“ žaidimą.

© Dainius Kreivys / Dainius Labutis/ELTA

Ekonominis akligatvis: ar projektas bus nutrauktas?

Šiuo metu „Ignitis grupė“ viešai komunikuoja apie „iššūkius“. Bendrovės atstovai pripažįsta, kad bankai atsisako finansuoti projektą, nes nėra užsitikrinta ilgalaikių elektros pirkimo sutarčių, o kaštai (turbinų kaina, palūkanos) išaugo tiek, kad projektas balansuoja ties nuostolio riba.

Tikimybė, kad „Curonian Nord“ nebus pradėtas eksploatuoti iki 2030 m., siekia 50–60 %. Galimi trys pagrindiniai scenarijai:

Tylus atidėjimas: Projektas formaliai tęsiamas, bet realūs darbai nedaromi, tikintis valstybės pagalbos vėliau.

Sąlygų keitimas: Bandoma teisiškai „apeiti“ pradinį konkursą ir suteikti „Igničiui“ lengvatų, kurios nebuvo numatytos kitiems dalyviams.

Visiškas pasitraukimas: Jei nuostolių rizika taps nevaldoma, bendrovė gali nuspręsti geriau prarasti užstatą nei generuoti milijardinius nuostolius dešimtmečiams.

Išvada: kas sumokės sąskaitą?

Lietuvos vartotojams ši situacija reiškia viena – žadėta pigi vietinė elektros energija vėluos mažiausiai 3–5 metus. 

Kol Energetikos ministerija ir „Ignitis grupė“ stumdo atsakomybę vieni kitiems, strateginės reikšmės projektas tapo neskaidrių schemų įkaitu. 

Jei valstybė nesiims radikalių veiksmų skaidrumui užtikrinti ir realiai konkurencijai grąžinti, ambicinga vėjo parkų vizija gali virsti brangiausiu paminklu „tyliajai korupcijai“ Lietuvos istorijoje.

Užsienio ekspertų žvilgsnis: Trys pagrindinės diagnozės

1. „Informacinio pranašumo“ barjeras

Tarptautinės konsultacijų bendrovės ir vystytojai (pvz., iš Danijos ar Norvegijos) pabrėžia, kad užsienio kapitalui sunku konkuruoti rinkoje, kurioje dominuoja viena valstybinė įmonė. 

Užsienio ekspertai pastebi, kad „Ignitis grupė“ turėjo prieigą prie tinklo duomenų ir infrastruktūros planų kur kas anksčiau nei kiti rinkos žaidėjai. 

Tai tarptautinėje kalboje vadinama „nesąžiningu pranašumu“, kuris atbaido skaidraus kapitalo fondus.

2. Geopolitinio nuolaidžiavimo pabaiga

Jei anksčiau užsienio investuotojai į tam tikrus skaidrumo trūkumus Baltijos šalyse žiūrėjo pro pirštus dėl „aukšto energetinio saugumo prioriteto“, tai 2026 m. situacija pasikeitė. 

Ekspertai teigia, kad dabar investuotojai renkasi šalis su „švaria“ teisine aplinka (pvz., Lenkiją ar JK), nes kapitalo kaina yra per aukšta, kad būtų rizikuojama dalyvauti politizuotuose projektuose.

3. „Prestižo projektų“ spąstai

Vakarų analitikai pabrėžia, kad modelis „be valstybės paramos“, kuriuo taip didžiavosi buvusi Energetikos ministerijos vadovybė, buvo klaidingas skaičiavimas. Užsienio ekspertai tai vadina „politinio prestižo siekiu ignoruojant rinkos gravitaciją“. 

Jie pažymi, kad net didžiausios pasaulio korporacijos negali statyti parkų be kainų garantijų (CfD modelio), kai turbinų kainos per metus šoktelėjo 30–40 %.

Poveikis Lietuvos investiciniam patrauklumui

Ši situacija palieka ilgalaikį pėdsaką Lietuvos reitinguose:

Ar įmanoma susigrąžinti pasitikėjimą?

Užsienio ekspertai siūlo Lietuvai „švaraus lapo“ (Reset) strategiją:

Skaidrus auditas: Atlikti nepriklausomą, tarptautinį projektų auditą, kuris atsakytų į „Alfa.lt“ iškeltus korupcijos klausimus.

Atskyrimas: Griežtai atskirti ministerijos (reguliuotojo) ir „Ignitis“ (žaidėjo) interesus.

Modelio keitimas: Antrajam parkui taikyti standartinį Europinį paramos modelį, kuris užtikrintų, kad konkurse dalyvautų bent 4–5 globalūs žaidėjai.

Šaltinis: Alfa.lt tyrimas / STT „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2025“, Valstybės kontrolės audito ataskaita /  „WindEurope“, „BloombergNEF“ apžvalgos ir neoficialūs užsienio investuotojų komentarai