Ūkininkai neturi gerų žinių: jau dabar aišku, kad maisto kainos šiemet nemažės

Ūkininkų atstovas pripažįsta, kad maisto kainas iš dalies diktuoja vartotojas – ar jis prekes perka, ar ne. Sumažėjus vartojimui, teoriškai kainos turėtų kristi.

Tačiau objektyvių priežasčių maistui atpigti šiuo metu nėra. Mat šiemet ne tik tikimasi sulaukti mažesnio derliaus, bet ir žemės ūkio produktų gamybos sąnaudos yra išaugusios. Atitinkamai esą priežasčių mažinti maisto kainas taip pat nėra.

Tikisi mažesnio derliaus

„Šių metų derliaus, palyginti su praeitų metų derliaus, savikaina yra stipriai išaugusi. Tai savikainai didėjant neišvengiamai buvo bandoma optimizuoti išlaidas, pataupyta visur, kur tik buvo įmanoma. Ir tą pataupymą atspindės derlius – jis sumažės“, – Alfa.lt sakė R. Juknevičius.

Ūkininkų lyderis paaiškino, kad tręšiant pigiomis trąšomis gaunamas didesnis derlius, mat trąšų išberiama daugiau. O šių metų derliui naudotų trąšų kaina buvo išaugusi daugiau kaip šešis kartus, palyginti su 2021 metų sezonu. Atitinkamai jų išberta gerokai mažiau ir derlius bus mažesnis.

„Pačią technologiją renkantis iš karto buvo užprogramuotas mažesnis derlius“, – pastebėjo ūkininkas.

Negana šios bėdos, dar ir orai šį pavasarį prasti – derlius bus mažesnis ir dėl gamtinių sąlygų.

„Pavasarį, vasarą, rudenį – kiekviename etape atsiranda derliaus nuostolių priklausomai nuo orų. Bet pavasaris jau sugeneravo derliaus nuostolį, kurio ankstesniais metais neturėdavome. Šiemet pavasaris vėlavo, buvo sausas, trūko drėgmės“, – sakė R. Juknevičius.

Ūkininkas pastebėjo, kad iš esmės nėra kultūrų, kurioms oro sąlygos buvo tinkamos. Kol kas neaišku, kiek dėl vėlyvų šalnų nukentės Lietuvos sodai.

„Šalnos kenkia, kai minusinė temperatūra yra dirvos paviršiuje. Bet dabar minusinė temperatūra yra dviejų metrų aukštyje, vadinasi, priemonės nuo šalnų, pavyzdžiui, laužų kūrenimas, tampa beprasmės. Galimybių nuo tokio šalčio išsigelbėti tiesiog nėra. Tad kol kas neaišku, kiek verks mūsų sodininkai“, – sakė jis.

Dėl kitų kultūrų mažesnio derliaus abejonių, ūkininko teigimu, jau nėra.

„Žiemkenčiai jau labai aiškiai rodo, kad pavasaris buvo nepalankus, kad javai gerai krūmytųsi, rapsai – formuotų stiprius augalus, kurie vėliau atitinkamai brandintų didelį derlių. Per visą Lietuvą pervažiavęs tiesiog neradau laukų, kuriais galėčiau pasidžiaugti“, – prisipažino R. Juknevičius.

Visos kultūros, kurios žiemojo, nukentėjo kovo mėnesį, kai dieniomis pašildavo, o naktimis pašaldavo. Balandis buvo sausas ir vėsus. Bet ir gegužę – ne ką geriau, iki mėnesio vidurio prognozuojami nepalankūs orai.

„Žemdirbiai žino, kad šalnas gesina lietus. Bet po šaltų orų, deja, lietingo periodo nesulauksime, o žemei jau trūksta drėgmės. Akivaizdu, kad ir vasarojai bus prasti, nes kai trūksta drėgmės, saulė dirvos paviršių išgarina“, – žemės ūkio subtilybes aiškino ūkininkas.

Jis prisipažino nežinantis, kokio lygio sausra laukia šią vasarą, bet sakė, kad žemdirbių „baimės akys jau didelės“.

Pigesnės duonos nesulauksime

R. Juknevičius pripažino, kad ne visų maisto produktų kainas Lietuvoje lemia šalyje išauginamo derliaus dydis ir savikaina. Antai grūdų kainos formuojasi pasaulio rinkose, Lietuva joms įtakos praktiškai neturi.

„Grūdų kaina nesusiformuoja Lietuvoje, tai kultūra, kuria prekiaujama pasaulio biržose. Vien iš Lietuvos eksportuojama 70 proc. viso užauginto derliaus. Nesvarbu, ar parduodi eksportui, ar vidaus rinkoje, kaina yra pasaulinė.

Pagrindinių grūdų pirkėjų trečiųjų pasaulio šalių Afrikoje ir Azijoje ekonomikos bus nukentėjusios, vartotojų perkamoji galia kritusi, todėl grūdų bus nupirkta mažiau.

Šiuo atveju Lietuvos pirkėjus galėtume nuraminti, kad nesusidarys situacija, kad neįpirktume duonos dėl labai aukštų grūdų kainų.

Bet duona ir nepigs. Grūdų kainos nuo karo Ukrainoje pradžios yra smarkiai nukritusios, bet duona panašiu procentu neatpigo. Duonos gamyboje, ko gero, ne žaliava lemia kainą“, – svarstė R. Juknevičius.

Panaši padėtis, jo nuomone, yra ir pieno sektoriuje. Už žaliavinį pieną ūkininkams mokama labai mažai, bet pieno ir pieno produktų kainos parduotuvėse esą atitinkamai nemažėja.

„Tik kai buvo organizuojami ūkininkų piketai, parduotuvėse padaugėjo akcijų, net nuolaidos labai greitai baigėsi. Iš ūkininkų superkamas pienas toliau pinga, o parduotuvių lentynose pieno kainos išaugo“, – stebėjosi žemdirbys.

Svarbi vietinė gamyba

R. Juknevičius nesitiki, kad Lietuvos pirkėjus išgelbės pigesni importiniai maisto produktai. Esą pigesnių prekių galima tikėtis tik tuo atveju, jeigu vietoje analogiškų produktų gamyba yra gan didelė.

Bet vietos gamybai sumažėjus ir tapus priklausomai nuo importo, ilgainiui kainos esą vis tiek išauga ir gyventojai permoka.

„Lietuvos žemės ūkis ne vienoje srityje tampa mažiau konkurencingas. Esame stipriai sumažinę pieno gamybą. Dėl to lenkiško pieno parduotuvėse gan daug.

Bet Lietuvoje vis dar gaminamas pienas, todėl konkurencija leidžia palaikyti palyginti žemas kainas“, – mano R. Juknevičius.

Kitokia kiaulininkystės padėtis. Ūkininkas pastebėjo, kad prieš dešimtmetį Lietuva užaugindavo tiek kiaulienos, kad apie 60 proc. jos eksportavo.

Dabar didžiąją dalį šios mėsos importuojame.

„Jeigu ši prekė Europoje tampa deficitinė ir ją reikia įsivežti, akivaizdu, kad mokėsi trigubą kainą.

Geriau, jei yra perteklius. Tai dabar, nors lietuviška konkurencija gan menka, mus gelbėja tik tai, kad Vokietija, Portugalija, Ispanija pagamino kiaulienos perteklių užsidarius Kinijos rinkai“, – sakė R. Juknevičius.

Ūkininkų atstovas džiaugėsi, kad bent Lietuvos paukštienos gamintoja, kiaušinių pramonė yra konkurencingi ir vartotojai už šiuos produktus nepermoka.